Peržiūrėti šaltinį Baltų prokalbė

{{Kalbų grupė|
|pavadinimas=Baltų prokalbė|spalva=lawngreen|šalys=Rytų–Šiaurės Rytų [[Europa]]|kilmė=[[Indoeuropiečių prokalbė]]
*[[Baltų-slavų kalbos|Baltų-slavų prokalbė]]?<small><sup>([[hipotezė]])</sup></small>
**'''Baltų prokalbė'''
*** <small>Dukterinės kalbos – [[baltų kalbos|baltų]]</small>}}
[[Vaizdas:Baltic cultures 600-200 BC SVG.svg|thumb|270px|right|'''[[Geležies amžius|Geležies amžiaus]] baltų [[Archeologinė kultūra|archeologinės kultūros]]:'''
{{legend|#4E9A06|[[Dulokaimio-Kovrovo kultūra]] ([[sembai]] ir [[notangai]])}}
{{legend|#73D216|[[Olštyno kultūra]] ([[galindai]]?)}}
{{legend|#8AE234|[[Sūduvių kultūra]] ([[jotvingiai]])}}
{{legend|#729FCF|[[Nemuno žemupio kapinynų kultūra]] ([[kuršiai]])}}
{{legend|#FCAF3E|[[Brūkšniuotosios keramikos kultūra]]}}
{{legend|#F57900|[[Milogrado kultūra]]}}
{{legend|#CE5C00|[[Dniepro-Dauguvos kultūra]]}}
{{legend|#EDD400|[[Pamario kultūra]]}}
{{legend|#FCE94F|[[Varpinių kapų kultūra]]}}]]
[[Vaizdas:Rytų Europa V–VI a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai V–VI a.}}]]
[[Vaizdas:Baltai ir jų kaimynai VII–VIII a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai VII–VIII a.}}]]
'''Baltų prokalbė''' ({{lv|baltu pirmvaloda}}), arba '''[[Prabaltai|prabaltų]] kalba''', '''[[Prabaltai|protobaltų]] kalba''' ([[Latvių kalba|latv.]] ''pirmbaltu valoda'') – hipotetinė kalba, iš kurios kilo [[baltų kalbos]]. Kadangi nėra jokių baltų prokalbės rašytinių šaltinių, ji atkuriama [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios istorinės kalbotyros]] metodu, pasitelkiant paliudytų baltų ir kitų [[Indoeuropiečiai|indoeuropiečių kalbų]] duomenis.

Baltų [[prokalbė]] kilo iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], kai ši apie [[III tūkstantmetis pr. m. e.|III tūkstantmetį pr. m. e.]] pradėjo skilti. Esama [[Hipotezė|hipotezės]], jog galėjusi būti bendra baltų ir [[slavų prokalbė]]. Baltų prokalbė buvo [[fleksinė kalba]]. Įprastinė žodžių tvarka sakinyje – SOV ([[veiksnys]] – [[papildinys]] – [[tarinys]]).

Baltų prokalbė išsiskiria šiomis pagrindinėmis ypatybėmis:{{sfn|Dini|2000|p=56}}
# laisvas [[kirtis]];
# trumpųjų [[indoeuropiečių prokalbė]]s (ide.) [[Balsis|balsių]] ''*o'', ''*a'' sutapimas į vieną ''*a'';
# ide. [[#Balsių kaita|balsių kaitos]] išlaikymas ir jos išplėtojimas;
# ''*m'' išlaikymas prieš [[Dantiniai priebalsiai|dantinius priebalsius]];
# ''ē'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] produktyvumas;
# savitos [[Deminutyvas|mažybinės priesagos]];
# vienodos asmenų [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]] visiems veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikams]] ir [[nuosaka|nuosakoms]];
# [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] trečiajam [[Asmuo (kalbotyra)|asmeniui]] nebūdinga [[Gramatinis skaičius|skaičiaus]] skirtis;
# visiškas ide. [[Perfektas|perfekto]] ir [[aoristas|aoristo]] nebuvimas;
# [[būtasis laikas]], sudarytas su teminiais balsiais ''*-ā-'' ir ''*-ē-'';
# savito [[Leksika|žodyno]] sluoksnis, įskaitant [[onomastika|onomastikos]] elementus.
Visos rekonstruotos formos žymimos žvaigždute (*), net jeigu jos sutampa su dabartinių baltų kalbų arba paliudytomis formomis.

== Baltų ir slavų kalbinės vienovės klausimas ==
{{main|Baltų-slavų kalbos}}
[[Vaizdas:Balto-Slavic theories 2, lt.svg|right|thumb|400px|Įvairių požiūrių į baltų ir slavų kalbinės vienovės laikotarpį schema]]
Ilgą laiką mokslininkai įvairiai svarsto, ar būta bendro [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] laikotarpio, t. y. ar buvo bendra [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų prokalbė]]. Be to, ir [[XX amžius|XX a.]], ir šiomis dienomis galima išgirsti baltų–slavų kalbinės vienovės šalininkų nuomonę, kad baltų prokalbė neegzistavo – neva bendra baltų–slavų prokalbė iš karto išsiskyrė į tris kalbų atšakas: rytų [[baltų kalbos|baltų]], vakarų baltų ([[prūsų kalba|prūsų]]) ir [[Slavų prokalbė|praslavų]] kalbas.{{sfn|Dini|2000|p=55, „'''<sup>104</sup>'''Plg. J. Otrębski 1956–1965 I, p. 44; Schmitt-Brandt 1972. Griežtai prieš baltų (ir baltų-slavų) prokalbės hipotezę pasisakė Mayer 1981“}}<ref>{{citation |last=Kortlandt |first=Frederik |authorlink=Frederik Kortlandt|year=2009 |title=Baltica & Balto-Slavica |page=5 |quote=Though Prussian is undoubtedly closer to the East Baltic languages than to Slavic, the characteristic features of the Baltic languages seem to be either retentions or results of parallel development and cultural interaction. Thus I assume that Balto-Slavic split into three identifiable branches, each of which followed its own course of development.}}</ref><ref>{{citation |title=Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon |first=Rick |last=Derksen|authorlink=Rick Derksen|year=2008 |page=20 |quote=I am not convinced that it is justified to reconstruct a Proto-Baltic stage. The term Proto-Baltic is used for convenience’s sake.}}</ref> Vis dėlto bendrabaltiškasis garsynas ir morfologija už [[Slavų prokalbė|praslavų]] senoviškesni, net dabartinės baltų kalbos ir palyginti neseniai mirusi prūsų kalba archajiškumu prilygsta arba bemaž nenusileidžia prieš tris ar daugiau tūkstantmečių kitų indoeuropiečių kalbų rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotai būklei.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=9}}

Bendrybių nevienodai gausu atskirose slavų ir baltų kalbose: daugiau bendrumų su slavų kalbomis turi [[Prūsų kalba|prūsų]] ir [[Latvių kalba|latvių kalbos]], o [[lietuvių kalba]] su slavų kalbomis siejasi mažiau; baltų ir slavų arealą raižo nevienodos [[Izoglosa|izoglosos]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=134}} Nepaisant to, šiedvi kalbų šeimos turi daug panašumų visuose kalbos lygmenyse, todėl [[August Schleicher|A. Schleicheris]] manė buvus vieną baltų-slavų prokalbę, vėliau skilusią į baltų ir slavų prokalbes. [[Antoine Meillet|A. Meillet]] teigė priešingai: jis laikėsi nuomonės, kad baltų ir slavų kalbų panašumai susidarė dėl lygia greta vykusios kalbų raidos, o bendros baltų ir slavų prokalbės nebūta. [[Lenkai|Lenkų]] kalbininkas [[Jan Michał Rozwadowski|J. M. Rozwadowskis]] pasiūlė kalbų raidos schemą, pagal kurią po [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų kalbų]] vienovės (III tūkstantmetyje pr. m. e.) prasidėjo nepriklausomos raidos laikotarpis ([[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II]]–[[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I]] tūkstantmetyje pr. m. e.), o šį pakeitė naujo kalbų suartėjimo metas (nuo pirmųjų m. e. amžių iki šių dienų). [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]] teigė, kad baltų ir slavų kalbos, suskilus indoeuropiečių prokalbei, rutuliojosi nepriklausomai, o vėliau išgyveno suartėjimo laikotarpį. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] anksčiau (1964) laikėsi požiūrio, kad slavų prokalbė egzistavusi, o baltų – ne; baltų prokalbė gyvavusi baltų-slavų kalbinės vienovės rėmuose, mat baltų kalbinė bendrija ėmusi irti tuo pat metu, kaip ir baltų-slavų.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|page=49|accessdate=2024-04-16}}</ref> Vėliau V. Mažiulis nuomonę pakeitė: pasak jo, iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltų-slavų kalba turėjusi būti baltų prokalbė, iš kurios tada pradėjusi vystytis [[slavų prokalbė]].{{sfn|Dini|2000|p=131}} Šią prielaidą visų pirma ([[XX a.#Dešimtmečiai ir metai|7-ame dešimtmetyje]]) iškėlė ir argumentavo [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovas]], jiems pritarė [[Valdis Zeps|V. Zepas]], [[Vittore Pisani|V. Pisanis]] bei daugelis lietuvių kalbininkų – anot jų, slavų prokalbė yra kilusi iš baltų paribio dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=134-135}}{{sfn|Dini|2000|p=144}} V. Pisanio manymu, šie dialektai [[Dniepras|Dniepro]] aukštupyje ribojosi su [[Iranėnų kalbos|iranėnų]] dialektais, ir slavų prokalbę būtų galima laikyti suiranėninta baltų kalba.{{sfn|Dini|2000|pp=145-146}} Kalbininkų teigimu, dauguma [[baltų kalbos|baltų]] ir [[Rytų slavų kalbos|rytų]] (iš dalies ir [[Vakarų slavų kalbos|vakarų]]) slavų kalbų [[Leksika|žodyno]] bendrybių, slavų [[Baltarusių kalba|„akavimas”]], rytų slavų [[Pleofonija|pilnagarsystė]], šioje slavų kalbų grupėje ilgiau išlikę sveiki trumpieji [[Balsis|balsiai]] ''i, u'', tik rytų slavų ir [[Lenkų kalba|lenkų]] kalbose dažnai vartojamos [[Priesaga|priesagos]] ''-ail-'', ''-uk-'' bei, [[Václav Vondrák|V. Vondráko]] manymu, slavų priesagos ''-osn-'', ''-os-'', ''-as-'' laikytina baltiškuoju palikimu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=254-255}} Ypač intensyvūs prabaltų kalbiniai kontaktai su iranėnais matyti vandenvardžiuose į pietus nuo [[Pripetė (upė)|Pripetės]], nuo pat [[Seimas (upė)|Seimo]] upės ištakų.{{sfn|Dini|2000|p=40}} Išanalizavęs kalbos faktus, [[Viktoras Martynovas|V. Martynovas]] patikslina, kad slavų prokalbei davęs pradžią dialektas turėjęs būti artimas [[Prūsai|prūsų]] protėvių [[Prabaltai|prabaltiškai]] tarmei, kuri prieš sąveiką su iranėnais būsianti kontaktavusi su [[Italikų kalbos|italikų]] bei jiems artimų [[Keltų kalbos|prakeltų]] kalbomis.<ref>{{cite book|title=Славяне: Этногенез и этническая история|trans-title=Slavai: Etnogenezė ir etninė istorija|author=[[Viktoras Martynovas|Мартынов В. В]]|chapter=Славянский, италийский, балтийский (глоттогенез и его верификация)|trans-chapter=Slavų, italikų, baltų kalbos (glotogenezė ir jos verifikavimas)|year=1989|location=Л.|publisher= Изд-во ЛГУ|url=https://historylib.org/historybooks/Pod-red--A-S--Gerda--G-S--Lebedeva_Slavyane--Etnogenez-i-etnicheskaya-istoriya/7|language=ru}}</ref> Anot [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], prabaltų ir praslavų dialektai esą kilę iš skirtingų praindoeuropietiškų dialektų, tačiau jie išgyvenę supanašėjimo laikotarpį, erdvėje ir laike sudarę [[Tarmių tęstinumas|dialektų tąsą]].<ref name="KaraliūnasLituanica"/> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]], sutikdamas, kad baltai ir slavai patyrę bendros raidos epochą, nepritaria nei slavų prokalbės kilmės iš baltų paribio dialektų, nei bendros baltų–slavų prokalbės egzistavimo hipotezėms: jis irgi teigia baltų ir slavų kalbas išsirutuliojus iš atskirų [[indoeuropiečių prokalbė]]s tarmių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=135}}

==== Sąsajos su germanų kalbomis ====
Žymus bendro žodyno sluoksnis baltų kalbas sieja ne tik su slavais, bet ir su [[germanų kalbos|germanais]] − registruojama daugiau kaip 60 baltams ir germanams bendrų žodžių ([[skolinys|skoliniai]] neįtraukiami). Dar daugiau žodyno bendrybių jungia visas tris kalbų šeimas − baltus, slavus ir germanus. Bendrasis žodynas aprėpia darbo procesų, įrankių, [[žemdirbystė]]s ir kitus pavadinimus, pvz., baltų prok. ''*darbas'' 'darbas' – [[Germanų prokalbė|germanų prok.]] ''*derbaz'' 'stiprus, ryžtingas, drąsus' < ''*derbaną'' 'dirbti',<ref>{{cite web|title=Reconstruction:Proto-Germanic/derbaz|url=https://en.wiktionary.org/wiki/Reconstruction:Proto-Germanic/derbaz|publisher=Wiktionary|accessdate=2022-01-07}}</ref> baltų prok. ''*derṷā'' '[[Degutas|degutas]], [[derva]]' – germanų prok. ''*terwą'' 'degutas, derva',<ref>{{cite web|title=Reconstruction:Proto-Germanic/terwą|url=https://en.wiktionary.org/wiki/Reconstruction:Proto-Germanic/terw%C4%85|publisher=Wiktionary|accessdate=2022-01-07}}</ref> baltų prok. ''*gāmurii̯as'' 'gomurys' – germanų prok. ''*gōmô'' 'gomurys'.<ref>{{cite web|title=Reconstruction:Proto-Germanic/gōmô|url=https://en.wiktionary.org/wiki/Reconstruction:Proto-Germanic/g%C5%8Dm%C3%B4|publisher=Wiktionary|accessdate=2022-01-07}}</ref> Kad kontaktai siekia labai senus laikus, rodo išskirtinis [[Morfologija (kalbotyra)|morfologijos]] bendrumas − tik baltų, slavų ir germanų kalbos turi [[naudininkas|naudininko]] ir [[įnagininkas|įnagininko]] linksnius su [[priebalsis|priebalsiu]] ''-m-'': baltų prok. ''*nakti-m-as'', germanų prok. ''*nahtu-m-az'', [[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*noťь-m-ъ'' 'naktims'; baltų prok. ''*nakti-m-īs'', germanų prok. ''*nahtu-m-iz'', slavų prok. ''*noťь-m-i'' 'naktimis'. Visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] čia turi priebalsį ''-bh-'' / ''-b-'', plg. {{sa|''nakti-bh-yaḥ''}}, {{la|nocti-b-us}} 'naktims'; {{sa|''nakti-bh-iḥ''}} 'naktimis'. Baltus su germanais sieja [[Skaitvardis|skaitvardžių]] '11'–'19' daryba (germanų kalbose šis darybos modelis taikomas tik skaitvardžiams '11' ir '12'). Visose trijose kalbų šeimose bendri pavadinimai tūkstančiui (baltų prok. ''*tūšant-'', germanų prok. '' *þūsundī'', slavų prok. ''*tysǫťa''), [[Auksas|auksui]] (baltų prok. ''*želtan'', germanų prok. ''*gulþą'', slavų prok, ''*zolto''), [[Sidabras|sidabrui]] (baltų prok. ''*sireblan'', germanų prok. ''*silubrą'', slavų prok. ''*sьrebro''; bendras skolinys iš nenustatytos neindoeuropietiškos kalbos<ref>{{cite web|title=sidabras|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=sidabras|accessdate=2023-10-13}}</ref>), vienodas skaitvardžių '20'–'90' darybos modelis. Baltų ir germanų kalbose iš dalies sutampa būtojo laiko veiksmažodžių daryba (šaknies [[#Balsių kaita|balsių kaita]]), šiedvi kalbų šeimas jungia [[Aoristas|aoristo]] nebuvimas, o jo turėjimas – slavus su [[Iranėnų kalbos|iranėnais]]. [[Saulius Ambrazas|S. Ambrazo]] manymu, germanai iš baltų pasiskolino kai kurias [[priesaga]]s, pavyzdžiui, ''*-ing-'', ''*-isko-'', ''*-ō-men-'' (plg. sen. [[Vokiečių aukštaičių tarmė|vok. a.]] ''arming'' 'vargeta', sen. {{is|bernska}} 'vaikystė', {{got|aldōmin}} 'senatvei'). Atsižvelgiant į visa tai daroma prielaida, kad kažkada turėjusi būti baltų, slavų ir germanų [[kalbų sąjunga]], bet ne bendra [[prokalbė]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=114-116}}{{sfn|Dini|2000|p=134}} Vienų tyrėjų manymu, senesni baltų–germanų kontaktai, o slavai įsijungę vėliau: pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], III tūkstantmetyje pr. m. e. prabaltų ir pragermanų dialektai išgyvenę suartėjimo laikotarpį ir prabaltų kalba buvusi artimenė pragermanų kalbai negu praslavų.<ref name="KaraliūnasLituanica">{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=93; 97|accessdate=2023-11-26}}</ref> Esama ir priešingų nuomonių – neva ankstesni esą baltų–slavų–germanų ryšiai, o baltų–germanų susiklostę vėliau. [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmidas]] teigė, kad prabaltų dialektas, kaip ir pragermanų, pradžioje buvęs [[Satemizacija|kentuminis]], tik vėliau [[Satemizacija|satemizuotas]] ir priartėjęs prie slavų bei kitų sateminių dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=116}}

==== Atsiskyrimo chronologija ====
[[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiego]] apskaičiavimais, kaip kultūrinė ir tautinė bendruomenė baltai iškilo II tūkstantmetyje pr. m. e.<ref name="schmalstieg456">{{cite book|last=Schmalstieg|first=W. R.|chapter=The Baltic Languages|title=The Indo-European Languages|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse|publisher=Routledge|location=London — New York|year=1998|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse/page/n483 456]|isbn=0-415-06-449-X}}</ref> [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. Girdenis]] ir [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] (1994), taikydami [[Glotochronologija|glotochronologijos]] metodą, teigia baltų ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbes]] atsiskyrus iki IX a. pr. m. e., o apie V a. pr. m. e. baltų prokalbė turėjusi skilti į vakarų ir rytų [[Baltų kalbos|baltų]] šakas.<ref>{{cite journal|last=Girdenis A., Mažiulis V.|year=1994|title=Baltų kalbų divergencinė chronologija|journal=[[Baltistica]]|volume=XXVII|issue= 2|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/204/163|page=10}}</ref> Pasitelkę [[Sergejus Starostinas|S. Starostino]] „atbulinės tikslumo patikros“ (rekalibruojamąją) glotochronologiją, [[Čekai|čekų]] mokslininkai [[Václav Blažek|V. Blažekas]] ir P. Novotná apskaičiavo, kad baltų ir slavų vienovė turėjusi iširti XV–XIV amžiuose pr. m. e., o [[Prūsų kalba|prūsų protėvių kalba]] pradėjusi atsiskirti nuo baltų prokalbės maždaug X–VIII amžiuose pr. m. e.<ref>{{cite journal|last=Blažek V., Novotná P.|year=2007|title=Glotochronology and its application to the Balto-Slavic languages|journal=[[Baltistica]]|volume=XLII|issue=2|pages=208—209}}</ref> [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovo]] teigimu, nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio slavų prokalbė tebuvo baltų prokalbės [[Tarmių tęstinumas|šnektų tąsa]].{{sfn|Dini|2000|p=144}} Apie išnykusią [[Dniepro baltai|Dniepro]] (ar Dniepro – [[Oka|Okos]]) baltų kalbą, išlikusią vandenvardžiuose (žr. „[[Rytų galindų kalba|Rytų galindų kalba“]]), trūksta duomenų, kad būtų galima ką nors pasakyti apie jos atsiskyrimą nuo kitų baltų šakų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=251}}

== Protėvynė ==
[[Vaizdas:Baltiškos kilmės vandenvardžių paplitimas.svg|dešinėje|miniatiūra|350x350px|
{|
|}
'''Baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]] paplitimo arealas'''<ref>{{cite web|title=Lietuvių kalbos kilmė|url=https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-kilme/#gallery1-1|author=[[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]]|editor= T. Paulauskytė|date=2018-05-02, red. 2022-08-29|publisher=[[VLE]]|accessdate=2022-08-31}}</ref>{{legend|#8FB0FF|Plotas, kuriame gausu baltiškų vandenvardžių}}
{{legend|#B8CCFF|Plotas, kur baltiškų vandenvardžių nedaug ir dalis jų abejotini}}
</table>]]
Baltiškų [[Hidronimas|vandenvardžių (hidronimų)]] plotas driekiasi nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose ir nuo [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Ši baltų užimama erdvė viršijo 860 000 km² plotą, dabartinės lietuvių ir latvių žemės tėra likutis, sudarąs apie <sup><small>1</small></sup>/<sub><small>6</small></sub> buvusios baltų teritorijos.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Esama nuomonių, kad baltų žemės tarp Vyslos ir [[Dauguva|Dauguvos]] seniausiaisiais laikais buvo apgyvendintos Baltijos [[Finougrai|finų]] genčių, kurias baltai čia [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliavo]].<ref name="smoczyński1986">{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie. Języki bałtyckie|publisher=PWN|location=Warszawa|year=1986|page=823}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=154-155}}{{sfn|Dini|2000|p=155}} Diskutuojama dėl baltų vandenvardžių ploto pietvakarių ribos. [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]] teigė, kad [[Oderis|Oderio]] ir Vyslos baseinai beveik ištisai priklauso baltiškų vandenvardžių paplitimo arealui.<ref>{{cite book|last= Karaliūnas S.|title=Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose. 2|publisher=Lietuvių kalbos institutas|location=Vilnius|year=2005|pages=404-411|isbn=9986-668-69-7}}</ref> Pasak vokiečių kalbininko Hermanno Schallio, baltiškų [[Vietovardis|vietovardžių]] esama gerokai toliau į vakarus, anapus Oderio, iki pat [[Elbė]]s ir už jos, taip pat [[Saksonija|Saksonijoje]] ir Baltijos jūros [[Riugenas|Riugeno saloje]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}} II–I tūkstantmetyje pr. m. e. baltai buvo apgyvendinę didesnes teritorijas negu tuo metu [[slavai]] ar [[germanai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Atsižvelgiant į nedidelį tų laikų gyventojų tankį, šiose teritorijose galėjo gyventi iki 500 000 žmonių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}}

Vakaruose baltų prokalbės vartotojai gyveno greta germanų, pietuose – šalia slavų, o šiaurėje ir šiaurės rytuose ribojosi su [[Finougrai|finougrų gentimis]].<ref name="schmalstieg456"/><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=197|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref> Anot V. Toporovo, [[1000 m. pr. m. e.|1000]]–[[800 m. pr. m. e.|800]] metais pr. m. e. [[Germanai|pragermanai]] išstūmė baltus iš žemių, plytėjusių į vakarus nuo [[Pasargė]]s upės.<ref>{{cite book|last=Toporov|first=V.|title=Pasaulio kalbos. Baltų kalbos|publisher=Academia, Nr. 21|location=Maskva|year=2006|pages=225|isbn=5-87444-225-1}}''(rusų k.)''</ref> Paskutiniais amžiais pr. m. e. baltų teritorija ėmė mažėti dėl [[Gotai|gotų]] migracijos. [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskio]] teigimu, iki slavų ekspansijos baltų ir slavų riba turėjusi eiti palei [[Pripetė (upė)|Pripetė]]s upę,<ref name="smoczyński1986"/> tačiau baltiškų vandenvardžių esama ir į pietus nuo Pripetės, vienas piečiausių – ''[[Ševelucha|Šandra]]'' ([[žiotys]] maždaug už 93,5 km į pietryčius nuo [[Kijevas|Kijevo]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}}<ref>{{cite web|title=Syniavka–Kyiv|url=https://triphandbook.com/lt/distances#85718150f875fc39cbd3a4f4384f8964|publisher=TripHandbook|accessdate=2022-06-29}}</ref> [[VI amžius|VI–]][[VII amžius|VII]] m. e. a., [[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi laikais]], slavai pradėjo apgyvendinti baltų šiaurinius bei rytinius plotus. [[XI amžius|XI]]−[[XII amžius|XII]] amžiuose rusų metraščiai tebemini kovas su netoli [[Maskva|Maskvos]] išlikusiais baltais [[Rytų galindai|rytų galindais]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=248}} Nuo [[1225 m.]] suintensyvėjo [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] užkariavimai ir kolonizavimas Pabaltijyje, ir iki [[XVIII amžius|XVIII a.]] pradžios [[prūsai]] buvo [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliuoti]].<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall/page/497 497]|isbn=978-18-8496-498-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/378 378]-379|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=138}}
[[Vaizdas:Baltų ir slavų kalbos.svg|kairėje|miniatiūra|270x270px|[[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinė kultūra]]<ref>{{cite web|title=Tšcineco kultūra Lietuvoje|url=https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2020/10/la_41_009-044.pdf|author=A. Žilinskaitė|publisher=Lietuvos archeologija.  2015. T. 41, p. 9–44. ISSN 0207-8694|year=2015|accessdate=2022-02-20}}</ref>]]
[[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienė]] teigė, kad baltų protėviai priklausė [[Virvelinės keramikos kultūra|laivinių kovos kirvių kultūros]] bendrijai, o vėlesnieji baltų prokalbės vartotojai atstovavo [[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinei kultūrai]] ([[XIX a. pr. m. e.]] – [[XI a. pr. m. e.]]).<ref name="gimbutienė60">{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=60-74; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref> Pritardamas M. Gimbutienei, kad laivinių kovos kirvių kultūros atstovai buvo prabaltai (taip pat ir praslavai, pragermanai ir prakeltai), [[J. P. Mallory|J. P. Mallory‘is]] vis dėlto mano Tšcineco kultūrą buvus praslavišką.<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall/page/127 127]-12; 606|isbn=978-18-8496-498-5}}</ref> Tačiau didesnioji Tšcineco kultūros teritorijos dalis įeina į baltiškų vandenvardžių paplitimo žemes (žr. žemėlapius), o slavai į jas pradėjo keltis praėjus 1700–1800 metų po Tšcineco kultūros gyvavimo (nuo [[VI amžius|VI]]–[[VII amžius|VII]] m. e. a.). Beveik visame Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine, išskyrus rytinius jo pakraščius ir [[Seimas (upė)|Seimo]] upyną, baltiški vandenvardžiai sudaro seniausiąjį šio krašto hidronimijos sluoksnį.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=152}} Laikantis [[kurganų hipotezė]]s, indoeuropiečių protėvynė buvusi [[Ponto stepė]]je,<ref>{{cite book|last=Mallory|first=J. P.|title=In Search of the Indo-Europeans: Language, Archaeology and Myth|url=https://archive.org/details/189942876InSearchOfTheIndoEuropeansJPMallory|publisher=Thames and Hudson|year=1989|location=L.|pages=143—184; 228|chapter=The Indo-European homeland problem|isbn=0-500-27616-1}}</ref> ir iš visų baltų žemių Aukštutinio Dniepro baseinas nuo jos nutolęs mažiausiai.

Iš vadinamojo centrinio arealo kilo rytų, o iš paribinio – vakarų [[baltai]].{{sfn|Dini|2000|p=58}}

Nustatyti, kur būta baltų protėvynės, padeda ir tai, kad baltų prokalbei atkuriami [[Ąžuolas|ąžuolo]], [[Obelis|obels]], [[Beržas|beržo]], [[Liepa|liepos]], [[Uosis|uosio]], [[Klevas|klevo]] ir [[Guoba|guobos]] pavadinimai, tačiau prabaltai neturėję žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Baltų prokalbėje turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]], [[Kiaunė|kiaunei]], [[Stumbras|stumbrui]] ir [[Lokiniai|lokiui]].<ref>{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=50-51; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref>

== Fonetika ir fonologija ==

=== Balsiai ir dvigarsiai ===
Baltų prokalbės [[balsis|balsiai]], palyginti su būkle [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] (ide.), buvo mažai pakitę: trumpieji ''*a'' ir ''*o'' sutapo į vieną ''*a'', [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotas]] neaiškios kokybės indoeuropiečių balsis pirminis [[Vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis|šva]] (''*ə'') taip pat buvo paverstas ''*a'' – kaip ir visose europinėse [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose,]] o žodžio viduryje išnyko.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Laringalų teorijos šalininkų manymu, pirminis šva yra atsiradęs subalsinus [[Laringalai|laringalus]], todėl jo rekonstrukcija indoeuropiečių prokalbei nereikalinga ir yra pasenusi.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=77|isbn=978-609-459-788-6}}</ref>

Būta keturių trumpųjų ir penkių ilgųjų balsių:
{|
|
{| class="wikitable" style="text-align:center"
|+Trumpieji balsiai
!
![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]]
![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]]
|-
![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]]
|[[Balsis|i]]
|[[Balsis|u]]
|-
![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]]
|[[Balsis|e]]
|
|-
![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]]
|
|[[Balsis|a]]
|}
|
{| class="wikitable" style="text-align:center"
|+Ilgieji balsiai
!
![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]]
![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]]
|-
![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]]
|[[Balsis|ī]]
|[[Balsis|ū]]
|-
![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]]
|[[Balsis|ē]]
|[[Balsis|ō]]
|-
![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]]
|
|[[Balsis|ā]]
|}
|}

Turėti keturi trumpieji ir šeši ilgieji [[Dvibalsis|dvibalsiai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Jų pakilimas ir eilė pagal pirmąjį dėmenį:
{|
|
{| class="wikitable" style="text-align:center"
|+Trumpieji dvibalsiai
!
!Priešakinės eilės
!Užpakalinės eilės
|-
!Aukštutinio pakilimo
|
|
|-
!Vidurinio pakilimo
|[[dvibalsis|ei,<sup>1</sup> eu]]
|
|-
!Žemutinio pakilimo
|
|[[dvibalsis|ai,<sup>1</sup> au]]
|}
|
{| class="wikitable" style="text-align:center"
|+Ilgieji dvibalsiai
!
!Priešakinės eilės
!Užpakalinės eilės
|-
!Aukštutinio pakilimo
|
|
|-
!Vidurinio pakilimo
|[[dvibalsis|ēi,<sup>1</sup> ēu]]
|[[dvibalsis|ōi, ōu]]
|-
!Žemutinio pakilimo
|
|[[dvibalsis|āi,<sup>1</sup> āu]]
|}
|}
''Pastabos'':
* <sup>'''1'''</sup> Rytų baltų dvibalsis ''ie'' gali būti kilęs ne tik iš baltų prokalbės ''*ei'', bet ir iš ''*ai''{{sfn|Dini|2000|p=79}} (galbūt kartais ir iš ilgųjų ''*ēi'', ''*āi'': {{lt|dvi žemi}} 'dvi žemės' < ''*žemie'' < ''*žemēi''; {{lt|dvi ranki}} 'dvi rankos' < ''*rankie'' < ''*rankāi'').<ref name="corbett87"/> Todėl tais atvejais, kai vakarų baltų ([[Prūsų kalba|prūsų]]) duomenų nėra arba jie dviprasmiški, iškyla sunkumų rekonstruojant tikslią – su ''*ei'' ar su ''*ai'' – prabaltišką formą.
Balsiai ''*a'', ''*e'', ''*i'', ''*u'' su [[Sklandieji priebalsiai|sonantais]] ''*r'', ''*l'', ''*m'', ''*n'' baltų prokalbėje, kaip ir dabartinėse baltų kalbose, sudarydavo mišriuosius [[Dvigarsis|dvigarsius]]. Nežinia kaip kitose padėtyse, tačiau bent galūnėse būta mišriųjų dvigarsių ir su ilgaisiais balsiais. Ilgieji mišrieji dvigarsiai, kurių padėtis [[Morfema|morfemose]] sunkiai nustatoma arba jei dėl jų buvimo abejojama, pateikiami skliausteliuose:{{sfn|Zinkevičius|1984|p=190}}
{| class="wikitable" style="text-align:center"
|+Mišrieji dvigarsiai
|-
!
! -l
! -r
! -m
! -n
|-
! a- (ā-)
| al (āl)
| ar (ār)
| am (ām)
| an, ān
|-
! e- (ē-)
| el (ēl)
| er (ēr)
| em (ēm)
| en, ēn
|-
! i- (ī-)
| il (īl)
| ir (īr)
| im (īm)
| in (īn)
|-
! u- (ū-)
| ul (ūl)
| ur (ūr)
| um (ūm)
| un (ūn)
|-
!(ō-)
|(ōl)
|(ōr)
|(ōm)
|ōn
|}
Ilgieji mišrieji dvigarsiai gali būti rekonstruojami [[Glotalizacija|glotalizuotose]] ([[Akūtas|akūto]]) padėtyse (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“), pavyzdžiui, {{ide|*pl̥h₁nós}} 'pilnas' > baltų prok. ''*pī́ˀlnas'' 'pilnas'; kirčio vieta čia pakitusi dėl [[Hirto dėsnis|Hirto dėsnio]].<ref>{{cite book|last=Shevelov|first=G. Y.|title=A Prehistory of Slavic|url=https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev|publisher=Carl Winter Universitätsverlag|year=1964|location=Heidelberg|page=[https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev/page/n67 50]}}</ref><ref>{{cite book|last=Olander|first=Th.|title=Balto-Slavic Accentual Mobility|url=https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan|publisher=Mouton de Gruyter|year=2009|location=Berlin-New York|page=[https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan/page/n162 150]|isbn=978-3-11-020397-4}}</ref>

=== Balsių kaita ===
Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta bei išplėtota indoeuropiečių prokalbės balsių kaita, kurios branduolį sudarė vienas kitą keičiantys ''*e : *a'' (vietoj ide. ''*e : *o'') ir ''*ē : *ō''. Šie balsiai kaitaliojosi [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]] ir kitose [[Morfema|morfemose]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=28}} Skirtingos kokybės balsių kaita vadinama kokybine (''*e : *a'', ''*ē : *ō''), o to paties trumpojo ir ilgojo balsio porų kaita (pvz., ''*e : *ē'', ''*a : *ō'' < ide. ''*e : *ē'', ''*o : *ō'') – kiekybine. ''*e'' yra normalusis laipsnis, o ''*a'' – normaliojo laipsnio atbalsis. Trumpųjų balsių ''*e: *a'' kaita vadinama pamatiniu laipsniu, o ''*ē : *ō'' – pailgintuoju. Jeigu balsiai ''*e : *a'' arba ''*ē : *ō'' iškrenta, turimas nulinis laipsnis (ø). Tai – ''e'' eilės kaita. Minėtieji balsiai kaitaliodavosi ir eidami pirmaisiais grynųjų dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių dėmenimis: su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] (sonantais) ''*r, *l, *m, *n'' sudarydavo uždarąją ''e'' kaitos eilę, o su balsiais ''*i'' ir ''*u'' – atitinkamai ''i'' ir ''u'' eiles. Šiais atvejais vietoj nulinio laipsnio ''i'' eilėje turėtas silpnasis laipsnis ''*i'' (''*i̯''), o ''u'' eilėje – ''*u'' (''*ṷ''). ''e'' eilėje su sonantais silpnuoju laipsniu eidavo balsiai ''*i, *u'' + sonantas.{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=89-93}} <u>Griežtai žiūrint, silpnasis laipsnis yra tas pats nulinis (nykstamasis), nes iškrenta balsiai ''*e : *a : *ē : *ō''</u>.
{| class="wikitable" style="text-align:center"
|+Balsių kaitos eilės ir laipsniai
|-
!
! Pamatinis laipsnis
! Pailgintasis laipsnis
! Nulinis (nykstamasis) laipsnis
! Silpnasis laipsnis
|-
!e eilė
|e: a
| ē : ō
| ø
|–
|-
!e eilė su <br />sonantais<br />
| eR<sup>'''1'''</sup> : aR
| ēR : ōR
| –
| iR / uR
|-
!i eilė
| ei: ai
| ēi : ōi
| –
| i (i̯)
|-
!u eilė
| eu: au
| ēu : ōu
| –
| u (ṷ)
|}
''Pastabos'':
* <sup>'''1'''</sup> R žymi bet kurį iš sonantų ''*r, *l, *m, *n.''

''e'' eilės kaitos pavyzdžiais galėtų būti {{lt|veda}} – ''vadas'', {{lv|ved}} 'veda' – ''vadīt'' 'vadovauti; vairuoti' (pamatinis laipsnis); {{lt|ėdė}} < ''*ēdē'' – ''uodas'' < ''*ōdas'', {{lv|ēd}} 'valgo' – ''ods'' (sk. ''uods'') < ''*ōdas'' 'uodas' (pailgintasis laipsnis); baltų prok. ''*s-ants'' 'esąs' (nulinis laipsnis; plg. su pamatiniu laipsniu *''es-ti'' 'esti, yra').

''e'' eilės su sonantais, ''i'' ir ''u'' eilių pamatinio ir silpnojo kaitos laipsnių pavyzdžiai: {{lt|lemti}} – ''ap-lamas'' (pamatinis laipsnis) – {{lv|lumsti}} 'staklių dalis' (silpnasis laipsnis), {{lt|kerpa}} – ''karpyti'' (pamatinis laipsnis) – ''kirpo'' (silpnasis laipsnis); {{lt|keitė}} – ''kaita'' (pamatinis laipsnis) – ''kito'' (silpnasis laipsnis); {{lt|kiautas}} < ''*keutas'' – ''kaušas'' (pamatinis laipsnis), {{lt|daužti}} (pamatinis laipsnis) – ''dužti'' (silpnasis laipsnis).

Ilgųjų grynųjų dvibalsių ir ilgųjų mišriųjų [[dvibalsis|dvigarsių]] dabartinės baltų kalbos neišlaikė, todėl pailgintojo kaitos laipsnio atspindžių esama tik neskiemeninėje (heterosilabinėje) padėtyje:{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=91-92}} ''e'' eilės su sonantais pailgintasis laipsnis ''lėmė'', ''luomas'' (< ''*lē-mē'', ''*lō-mas''; ''*ēm'', ''*ōm'' neskiemeniniai, skiemens nesudaro), ''gėrė'' (< ''*gē-rē''; ''*ēr'' neskiemeninis); lietuvių tarmių ''i'' eilės pailgintasis laipsnis ''lėjo'' 'liejo', {{lv|lēja}} 't. p.' (< ''*lē-i̯ā''; ''*ēi'' neskiemeninis). Pailgintasis ''i'' ir ''u'' eilių laipsnis matyti kai kuriose rekonstruotose formose: ''*aṷ'''ei!''''' 'avie!' (pamatinis laipsnis) – ''*aṷ'''ēi''''' 'avyje' (pailgintasis laipsnis), ''*but'''ei''''' 'bū́ste, namè' (vns. [[Vietininkas|viet]].; pamatinis laipsnis) – ''*but'''ōi''''' 'būstui, namui' (pailgintasis laipsnis); ''*sūn'''au'''s'' 'sūnaus' (pamatinis laipsnis) – ''*sūn'''ōu''''' 'sūnuje' (pailgintasis laipsnis), {{lt|dauba}} < ''*d'''au'''bā'' (pamatinis laipsnis) – ''duobė'' < ''*d'''ōu'''bē'' (pailgintasis laipsnis), prabaltų esamojo laiko ''*k'''eu'''- / *k'''eṷ'''-'' 'dengia lenkiančiai' (pamatinis laipsnis) – būtojo laiko ''*k'''ēu-''' / *k'''ēṷ'''-'' (pailgintasis laipsnis).

[[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] trumpąjį ''*o'' [[prabaltai|prabaltams]] pavertus ''*a'', susidarė pamatinio ir pailgintojo laipsnių asimetrija, nes greta pailgintojo laipsnio ''*ē'' turėtas ilgasis ''*ō'', bet pamatiniame laipsnyje – greta ''*e'' trumpasis ''*a'', o ne ''*o''. Išlyginat šį netolygumą, vietoj ilgojo ''*ō'' neretai būdavo įsivedamas ilgasis ''*ā'', todėl dabar vietoj laukiamo ''*ō'' > rytų baltų ''uo'' pasitaiko ''*ā'' > {{lt|o}}, {{lv|ā}}:{{sfn|Zinkevičius|1980|p=93}} {{lt|žėlė}} (< ''*žēlē'') – ''žolė'', {{Lv|zāle}} (< ''*žālē''), o ne ''*žōlē'' > {{lt|**žuolė}}, {{lv|**zuole}}. Tokiu būdu buvo išplėtota kiekybinė balsių ''*a : *ā'' kaita: {{lt|labas}} – ''lobis'' (< ''*lābii̯an''). Ilgainiui kiekybinė balsių kaita buvo įsivesta ir į ''u'', ''i'' eiles: {{liet|dužti}} – ''dūžis'' (< ''*dūžii̯an''), ''krito'' – ''krytis'' (< ''*krītii̯an'').{{sfn|Zinkevičius|1980|p=94}}

=== Priebalsiai ===
[[Priebalsis|Priebalsiai]] baltų prokalbėje patyrė didesnių pokyčių nei balsiai, palyginti su pirmykšte būkle indoeuropiečių prokalbėje. Indoeuropiečių prokalbės [[Aspiracija (kalbotyra)|aspiruotieji]] ir [[Labioveliariniai priebalsiai|lūpų gomuriniai]] priebalsiai (''*bʰ'', ''*dʰ'', ''*gʰ'', ''*g<small><sup>u̯</sup></small>'', ''*g<small><sup>u̯h</sup></small>'', ''*k<small><sup>u̯</sup></small>'') baltų prokalbėje, kaip ir kai kuriose kitose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]], sutapo su paprastaisiais sprogstamaisiais priebalsiais (''*b'', ''*d'', ''*g'', ''*k''). Tačiau ankstyvuoju laikotarpiu paprastųjų skardžiųjų sprogstamųjų ir aspiruotų skardžiųjų sprogstamųjų priebalsių skirtumas galėjo būti išlaikytas, nes prieš paprastuosius skardžiuosius sprogstamuosius priebalsius balsiai ilgėjo, o prieš aspiruotuosius – ne ([[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnis]]).

Paprastai indoeuropiečių prokalbei rekonstruojami trys [[laringalai]] – ''h'' ar panašaus tipo [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] gerkliniai priebalsiai, žymimi ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''. Jie nepaliudyti nė vienoje indoeuropiečių kalboje, išskyrus [[Hetitų kalba|hetitų]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=61|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Baltai gana anksti turėjo jų netekti (pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], apie [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|2000]]–1500 m. pr. m. e.).{{sfn|Dini|2000|p=145}}

Baltų prokalbė – [[Satemizacija|sateminė]], indoeuropiečių prokalbės minkštasis priebalsis ''*ḱ'' virto ''*š'', minkštasis ''*ǵ'' ir minkštasis aspiruotasis ''*ǵʰ'' – ''*ž.''<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Dini|2000|p=81}} Baltų prokalbėje tikriausiai dar nebūta priebalsių minkštinimo ([[Palatalizacija|palatalizacijos]]), įvairiai atsiskleidžiančio [[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]] ar [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose, nebent priebalsiai ''*k'', ''*g'' vėlesniuoju laikotarpiu galėję turėti minkštąsias poras ''*ḱ'', ''*ǵ''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}} Neaišku, ar indoeuropiečių prokalbės trumpieji skiemens nesudarantys [[pusbalsiai]] ''*ṷ'', ''*i̯'' visada buvo išlaikomi, ar kartais tariami kaip ''v'', ''j''; toliau bus pateikiami tik ''*ṷ, *i̯''. Pusbalsiai ''*ṷ, *i̯'' siejosi su balsiais ''*u'', ''*i'': minėtieji pusbalsiai būdavo tariami prieš balsius ir balsinguosius priebalsius arba tarp jų, o balsiai ''*u'', ''*i'' − tarp [[Priebalsis|priebalsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=31, 191}} Abilūpinis pusbalsis ''*ṷ'' tikriausiai tartas kaip [[Anglų kalba|anglų k.]] ''w'' (pvz., '''''w'''e'' 'mes'), o palatalinis pusbalsis ''*i̯'' − kaip lietuvių k. neskiemeninis ''i'' (pvz., ''kalna'''i''''').
{| class="wikitable" style="text-align: center;"
|+ Priebalsiai
|-
! colspan="2" |
![[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]]
! [[Dantiniai priebalsiai|Dantiniai]]
! [[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]]
! [[Palatalizacija|Palataliniai]]
! [[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]]
|-
! colspan="2" | [[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]]
|[[Priebalsis|m]]
| [[Priebalsis|n]]
|
|
|
|-
! rowspan="2" | [[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]]
! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}}
|[[Priebalsis|p]]
|[[Priebalsis|t]]
|
|
| [[Priebalsis|k]]
|-
! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}}
|[[Priebalsis|b]]
|[[Priebalsis|d]]
|
|
| [[Priebalsis|g]]
|-
! rowspan="2" | [[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]]
! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}}
|
| [[Priebalsis|s]]
| [[Priebalsis|ʃ]]
|
|
|-
! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}}
|
| ([[Priebalsis|z]])<sup>'''1'''</sup>
| [[Priebalsis|ʒ]]
|
|
|-
! colspan="2" |[[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]]
|
|
|[[Priebalsis|r]]
|
|
|-
! colspan="2" | [[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]]
|
|[[Priebalsis|l]]
|
|
|
|-
! colspan="2" |[[Pusbalsiai]]
|[[Priebalsis|ṷ]]<sup>'''2'''</sup>
|
|
|[[Priebalsis|i̯]]<sup>'''2'''</sup>
|
|}
''Pastabos'':
* <sup>'''1'''</sup>''*z'' – ne savarankiškas priebalsis, o tik ''*s'' variantas ([[alofonas]]) prieš skardųjį priebalsį.
* <sup>'''2'''</sup> [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] šie pusbalsiai gali būti žymimi ir kaip ''*w'' (= ''*ṷ''), ''*y'' (= ''*i̯'').
[[Indoeuropiečių prokalbė]]s balsingieji priebalsiai ''*ṛ'', ''*ḷ'', ''*ṃ'', ''*ṇ'', vartoti kaip balsiai ir galėję sudaryti skiemenį, baltų prokalbėje virto mišriaisiais dvigarsiais ''*ir'', ''*il'', ''*im'', ''*in'' (rečiau – ''*ur'', ''*ul'', ''*um'', ''*un''). Šios kilmės mišrieji dvigarsiai kaitaliojosi su ''*er (*ēr)'', ''*el (*ēl)'', ''*em (*ēm)'', ''*en (*ēn)'' ir ''*ar (*ōr)'', ''*al (*ōl)'', ''*am (*ōm)'', ''*an (*ōn)'' (dalyvavo e eilės su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] kaitoje; žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1980|p=83}}

Specifinė baltų kalbų ypatybė − pusbalsio ''*i̯'' tarp priebalsio ir priešakinio balsio išnykimas (''*žemi̯ē'' > ''*žemē'' 'žemė'). Junginiai ''priebalsis'' + ''*i̯'' prieš užpakalinės eilės balsius buvo išlaikomi sveiki (''*žemi̯ōn'' 'žemių').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}}

Kitas svarbus prabaltų kalbos bruožas − išlaikytas sveikas ''*m'' prieš liežuvio priešakinius ([[Dantiniai priebalsiai|dantinius]]) priebalsius ''*t'', ''*d'', ''*s'': ''*šimtan'' 'šimtas', ''*kimdai'' 'pirštinės' (plg. {{lv|cimdi}}), ''*tamsā'' 'tamsa'. Daugelis kitų indoeuropiečių šioje pozicijoje [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*m'' yra pavertę ''n'' (plg. {{la|centum}} 'šimtas'). Tačiau žodžio gale {{ide|*m}} ir ''*ṃ'' baltų prokalbėje buvo virtę ''*n'' (žodžio gale ''*m'' ir ''*ṃ'' nevirto ''*n'', sakykime, [[Italikų kalbos|italikų]] ir [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]] kalbose).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}}<ref>{{cite book|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=53|isbn=978-609-459-788-6}}</ref>

Duslieji priebalsiai morfemų sandūroje prieš skardžiuosius, matyt, skardėdavo, skardieji prieš dusliuosius − duslėdavo, todėl ''*z'' tebuvo ''*s'' variantas prieš skardųjį priebalsį.

[[Geminacija|Geminatos]] ''*tt'' ir ''*dt'' virto ''*st'': ''*mettei'' 'mesti', ''*ṷedtei'' 'vesti' > ''*mestei, ''*''ṷestei.''

Priebalsis ''*s'' po ''*k'' (''*g''), ''*r'' (kartais ir po ''*i'', ''*u'') virto ''*š'' (žr. „[[Pederseno dėsnis|Pederseno dėsnis“]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}}

=== Kirtis ir priegaidė ===
Daugiausia duomenų apie prabaltų kirčiavimą teikia [[lietuvių kalba]], nes [[Latvių kalba|latvių kalboje]] kirtis apibendrintas pirmame skiemenyje, o [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenys skurdūs. Apie senovėje latvių kalboje turėtą [[Kirtis|kirčio]] šokinėjimą šį tą galima spręsti iš laužtinės [[priegaidė]]s, apie prūsų kalbos priegaides ir kirtį, kuris buvęs laisvas, – iš brūkšnelių virš [[Balsis|balsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}}

Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta indoeuropiečių prokalbės kirčiavimo sistema − kirtis, kaip lietuvių ir prūsų kalbose, galėjo kristi į bet kurį [[Skiemuo|skiemenį]].<ref name="smoczyński1986"/> Vis dėlto baltų (ir slavų) kirtis neretai nesutampa su [[Vedų kalba|vedų]] ir [[Senovės graikų kalba|senosios graikų]] kalbų kirčio vieta, pastarųjų kalbų kirčiavimą įprasta laikyti senoviškesniu. Vedų–senosios graikų ir baltų (bei slavų) kalbų kirčiavimo atitikmenis nusako [[Hirto dėsnis]].<ref>{{cite book|last=Иллич-Свитыч|first= В. М.|title=Именная акцентуация в балтийском и славянском|publisher=Издательство АН СССР|year=1963|location=М.|pages=153}}</ref>

Tradiciškai baltų prokalbės [[Vardažodis|vardažodžiams]] rekonstruojamos dvi [[kirčiuotė]]s: šakninė (baritoninė, kirtis [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyje]]) ir galūninė (oksitoninė, kirtis [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėje]]). Iš baritoninio kirčiavimo kilo [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] dviskiemenių vardažodžių I ir II kirčiuotės, iš oksitoninio − dviskiemenių vardažodžių III ir IV [[Kirčiuotė|kirčiuotės]]. Vienas iš tokios kirčiavimo sistemos šalininkų buvo [[Kazimieras Būga|K. Būga]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Kiti kalbininkai (sakykime, [[Jerzy Kuryłowicz|J. Kuryłowiczius]], [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], [[Jonas Kazlauskas (1930)|J. Kazlauskas]]) vietoj šakninės ir galūninės [[Kirčiuotė|kirčiuočių]] atkuria pastoviąją (baritoninę) ir kilnojamąją, kurios kirtis tam tikrais atvejais iš galūnės atsikeldavo į šaknį ar kamieną. Likusieji (pavyzdžiui, [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]], [[Vytautas Kardelis|V. Kardelis]]) rekonstruoja alternatyvią trijų kirčiuočių sistemą: šakninę, kilnojamąją ir galūninę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=86|isbn=978-609-459-472-4}}</ref> [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] įprasta manyti, kad ''o'' kamieno bevardės giminės [[Daiktavardis|daiktavardžiai]], [[Vienaskaita|vienaskaitoje]] turį baritoninį kirtį, [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] pereidavo į oksitoninį kirčiavimą; sprendžiant iš [[Lietuvių kalbos tarmės|lietuvių tarmių]] duomenų (kuopinės daugiskaitos), galbūt taip buvo kirčiuojami ir kiti bevardės giminės kamienai.<ref>{{cite journal|title=Endzelyno dėsnio statistinė analizė: daiktavardis ir būdvardis|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/viewFile/76/41|author=[[Bonifacas Stundžia|Stundžia, B.]]|journal=[[Baltistica]]|date=1985|issue=2|volume=21|pages=150-151}}</ref>

Lietuvių kalbos [[Veiksmažodis|veiksmažodžiams]] iš esmės būdingas baritoninis kirčiavimas,{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=104, 111, 121}} tačiau, lietuvių kalbininko [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičiaus]] manymu, baltų prokalbėje veiksmažodžiai, kaip ir vardažodžiai, buvo kirčiuojami pagal dvi kirčiuotes: baritoninę ir kilnojamąją;<ref>{{cite book|author=Rinkevičius, V.|title=Prūsų kalbos kirčiavimo sistema (daktaro disertacija)|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Rinkevicius_disertacija.pdf|year=2009|location=Vilnius|pages=182}}</ref> ir Z. Zinkevičius baltų prokalbės veiksmažodžiams teikia dvejopą kirčiavimą.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}}

[[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]], panašu, ėmė veikti tik lietuvių kalboje, kai ši jau buvo atsiskyrusi nuo kitų baltų kalbų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} Be šio, lietuvių kalboje ėmė galioti [[Leskyno dėsnis|Leskieno]] ir [[Niemineno dėsnis|Niemineno dėsniai]].{{sfn|Dini|2000|pp=181-182}}

Nesutariama, ar [[Priegaidė|priegaidžių]] (kirčio intonacijų) būta jau [[indoeuropiečių prokalbė]]je, tačiau prabaltai turėjo dvi priegaides − [[Akūtas|akūtą]] (´) ir [[Cirkumfleksas|cirkumfleksą]] (^ ; liet. k. žymima ˜). Akūtas baltų prokalbėje iš esmės buvęs kylančioji (galbūt kylančioji-krentančioji ar net apylygė) priegaidė, o cirkumfleksas − krentančioji.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Dabartinėje lietuvių kalboje yra priešingai: akūtas tariamas krentančia intonacija, o cirkumfleksas − kylančiąja; [[Latvių kalba|latvių]] ir [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose išlaikytas senasis priegaidžių tarimas. Priegaidės buvo tariamos kirčiuotuose ilguosiuose skiemenyse: grynuosiuose [[Dvigarsis|dvibalsiuose]], mišriuosiuose [[Dvigarsis|dvigarsiuose]] ir ilguosiuose balsiuose, o ar priegaidėdavo bekirčių skiemenų [[Balsis|vokalizmas]] – kalbininkų nuomonės išsiskiria. Z. Zinkevičius, V. Kardelis, V. Rinkevičius ir daug kitų kalbininkų linkę manyti, kad priegaides galėję turėti tiek ilgieji kirčiuoti, tiek ilgieji nekirčiuoti skiemenys, t. y. priegaidės nuo kirčio nepriklausė,{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=84|isbn=978-609-459-472-4}}</ref><ref>{{cite web|author=V. Rinkevičius|publisher=
Baltistikos miniatiūros ([[YouTube]])|title=Kaip kirčiuota senovėje?|url=https://www.youtube.com/watch?v=uGPfE-RT1jQ|year=2023|accessdate=2023-10-22}}</ref> pavyzdžiui, buvo tariama ''*'rãnkā́'' 'ranka' (kirčiuotas pirmasis skiemuo), ''*gál.'ṷā́'' 'galva' (kirčiuotas antrasis skiemuo). Bekirčiai skiemenys priegaidėja latvių kalboje, to požymių esama ir lietuvių kalboje, ypač [[tarmė]]se.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|title=Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija|url=http://www.esparama.lt/documents/10157/490675/2015_Baltu_slavu_kirciavimo_istorija.pdf/2507e011-4951-4d32-9bcd-844d243a62dd|author=Rinkevičius, V.|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|location=Vilnius|year=2015|publisher=Vilniaus universitetas|page=79|isbn=978-609-417-100-0|access-date=2023-10-27|archive-date=2023-10-24|archive-url=https://web.archive.org/web/20231024135153/http://www.esparama.lt/documents/10157/490675/2015_Baltu_slavu_kirciavimo_istorija.pdf/2507e011-4951-4d32-9bcd-844d243a62dd|url-status=dead}}</ref> Pažymėtina, kad [[Senoji graikų kalba|senojoje graikų kalboje]] senovinės priegaidės turimos tik galūnėse, [[slavų kalbos]]e, sutrumpėjus galūnėms, – tik kamienuose, o [[baltų kalbos]]e – ir galūnėse, ir kamienuose (senojoje graikų kalboje žodžio vidurio akūtas arba cirkumfleksas įsivedami žiūrint galūnės ir kitų skiemenų balsių kiekybės ir su baltų bei slavų priegaidėmis nieko bendra neturi).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=124}} Baltų kalbose pastoviąja ir kilnojamąja kirčiuotėmis gali būti kirčiuojami tiek akūtinės, tiek cirkumfleksinės [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] žodžiai, slavų kalbose – pastoviąja tik akūtinės, kilnojamąja – tik cirkumfleksinės šaknies žodžiai.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}}
[[Vaizdas:Gesichtsurne Dreidorf.jpg|160px|thumb|right|VI a. pr. m. e. [[Pamario kultūra|Pamario kultūros]] veidinė [[urna]] ([[Didžiosios Lenkijos vaivadija]], netoli [[Lobženica|Lobženicos]]).]]
Pasak [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanuevos Svenssono]], akūtiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai paprastai kildinami iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-EH-, *-ṚH-, *-EUH-, *-EHU-'' ir kt. garsų struktūrų (t. y. tų, kuriose buvo [[laringalas]] – gerklinis priebalsis) bei iš [[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnio]] pozicijos, o cirkumfleksiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai – iš ide. ''*-Ṛ-, *-EU-'' (t. y. tų, kur nebuvo laringalų), iš balsių santraukų (''*-EHE- > *-EE- > *-Ē-'') ir iš naujų baltų ilgųjų balsių. Nėra visiškai aišku, bet [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ilgieji balsiai tikriausiai įgijo akūtinę priegaidę, nors gali būti, kad tam tikrose padėtyse (pavyzdžiui, žodžio gale) jie gavo cirkumfleksinę.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=89|isbn=978-609-459-788-6}}</ref>

Anot [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandto]], baltų akūtas buvo [[glotalinis sprogstamasis priebalsis]], išriedėjęs iš ide. laringalo ar preglotalizuoto sprogstamojo priebalsio po pirmykščio trumpojo balsio ar dvigarsio,<ref name="KortlandtBaltistica">{{cite journal|title=The Baltic word for ‘in’|url=http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/1290/0|author=[[Frederik Kortlandt|F. Kortlandt]]|year=2009|journal=[[Baltistica]]|volume=44|issue=1|accessdate=2022-02-25}}</ref> pavyzdžiui, {{ide|*deh₃-}} > baltų prok. ''*dṓˀtei'' 'duoti'.<ref>{{cite web|title=Reconstruction:Proto-Indo-European/dédeh₃ti|url=https://en.wiktionary.org/wiki/Reconstruction:Proto-Indo-European/d%C3%A9deh%E2%82%83ti|publisher=Wiktionary|accessdate=2022-01-03}}</ref> [[Glotalizacija|Glotalizuota]] priegaidė [[Baltistika|baltistikoje]] žinoma kaip laužtinė (kylančioji-krentančioji). Lietuvių [[aukštaičių tarmė]]s kirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė tapo tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''ė́sti''). Kirčiuoti neglotalizuoti skiemenys lietuvių aukštaičių tarmėje turi tvirtagalę (kylančiąją) priegaidę (''duktė̃''). Tam tikrais atvejais kirtis buvo atkeltas į skiemenį su glotalizuota intonacija, ir toks skiemuo gavo tvirtagalę priegaidę (''ė̃dis'' 'ėdesys, pašaras' greta ''ė́sti''). Jei kirtis atkeltas į skiemenį be glotalizuotos priegaidės, jame tariama vadinamoji vidurinė priegaidė, vėliau sutapusi su tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''vìlkė'' greta ''vil̃kas''). Nekirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė išnyko. Lietuvių [[žemaičių tarmė]]je glotalizuota priegaidė išliko senojo kirčio vietoje. Latvių kalboje kirtis buvo atkeltas į pirmąjį skiemenį, ir glotalizuota priegaidė išliko tik senuosiuose nekirčiuotuose skiemenyse.<ref>{{cite book|last=Derksen|first= R.|authorlink=Rick Derksen|title=Etymological dictionary of the Slavic inherited lexicon|url=https://ia600408.us.archive.org/20/items/EtymologicalDictionaryOfTheSlavicInheritedLexicon/Rick_Derksen_-_Etymological_Dictionary_of_the_Slavic_inherited_Lexicon%2C_Leiden-Boston%2C_%282008%29.pdf|publisher=Brill|location=Leiden — Boston|year=2008|pages= 12|isbn=9789004155046}}</ref>

[[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] manymu, prabaltiškąjį akūto tarimą atspindi ne latvių laužtinė, o tęstinė (kylančioji arba apylygė) priegaidė: laužtinė atsiradusi dėl kirčio atitraukimo ir analoginio išlyginimo. Tačiau, kaip pastebi vėlesni tyrėjai, tokia interpretacija komplikuota, nes ji nepaaiškina keleto dalykų: laužtinės priegaidės neatitrauktinio kirčio padėtyse (kai būtų laukiama tęstinė), analoginio išlyginimo atveju – beveik visiško tęstinės ir laužtinės priegaidžių dubletų nebuvimo bei laužtinės priegaidės tarimo nepradiniuose skiemenyse. Dalies kalbininkų ([[Paul Garde|P. Garde’o]], S. Youngo, T. Olanderio) nuomone, latvių tęstinė priegaidė yra akūto atspindys stipriosiose (linkusiose gauti kirtį) [[Morfema|morfemose]], laužtinė – silpnosiose (kirčio gauti nelinkusiose); panašiai ir kai kuriose lietuvių tarmėse tiek akūtas, tiek cirkumfleksas skirtingai tariami pastovaus ir kilnojamojo kirčio žodžių [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]].<ref>{{cite book|title=Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija|url=http://www.esparama.lt/documents/10157/490675/2015_Baltu_slavu_kirciavimo_istorija.pdf/2507e011-4951-4d32-9bcd-844d243a62dd|author=[[Vytautas Rinkevičius (1981)|Rinkevičius, V.]]|location=Vilnius|year=2015|publisher=Vilniaus universitetas|pages=59-61|isbn=978-609-417-100-0|access-date=2023-10-27|archive-date=2023-10-24|archive-url=https://web.archive.org/web/20231024135153/http://www.esparama.lt/documents/10157/490675/2015_Baltu_slavu_kirciavimo_istorija.pdf/2507e011-4951-4d32-9bcd-844d243a62dd|url-status=dead}}</ref>

Latvių ir lietuvių priegaidžių santykį nusako [[Endzelyno dėsnis|Endzelīno dėsnis]].{{sfn|Dini|2000|pp=89-90}}

== Morfologija ==

=== Daiktavardis ===
{{Citata |'''''Baltų kalbos — paskutinioji indoeuropiečių prokalbės manifestacija'''''<ref>{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|authorlink=Letas Palmaitis|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|page=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/25 25]|isbn=5430026514}}</ref>|}}

Baltų prokalbės [[daiktavardis]] (ir kiti [[Vardažodis|vardažodžiai]]) pasižymėjo didžiu archajiškumu: galūnės nebuvo trumpinamos, jos artimos [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnėms. Daiktavardis baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, turėjo šias kategorijas: [[Giminė (gramatika)|giminės]] (vyriškosios, moteriškosios ir bevardės), skaičiaus ([[Vienaskaita|vienaskaitos]], [[Dviskaita|dviskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]]) ir [[Linksnis|linksnio]]. Linksnių būta 7-ių: [[Vardininkas|vardininko]], [[Kilmininkas|kilmininko]], [[Naudininkas|naudininko]], [[Galininkas|galininko]], [[Įnagininkas|įnagininko]], [[Vietininkas|vietininko]] ir [[Šauksmininkas|šauksmininko]]. [[Dviskaita|Dviskaitoje]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] [[šauksmininkas]] nuo ide. laikų sutapo su [[Vardininkas|vardininku]].{{sfn|Dini|2000|pp=93-94}}<ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=198|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref> Be to, kaip dažniausiai rekonstruojama ir [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]], taip ir baltų prokalbėje buvo sutapę dviskaitos [[vardininkas]]–[[galininkas]]–[[šauksmininkas]], [[naudininkas]]–[[įnagininkas]] ir [[kilmininkas]]–[[vietininkas]]: turėtos trys skirtingos dviskaitos linksnių formos. Palyginti su tradicine indoeuropiečių prokalbės rekonstrukcija, prabaltų kalba neteko tiktai [[Abliatyvas|abliatyvo]], jei nepaisytume sunkių mėginimų ide. atkurti dar ir [[aliatyvas|aliatyvą]] (arba ''[[iliatyvas|direktyvą]]'' – krypties [[vietininkas|vietininką]]).<ref>{{cite book|last=Fortson|first=B.|title=Indo-European language and culture: an introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Malden (USA)|year=2004|page=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/102 102]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref> Abliatyvas jau ide. buvo neraiškus: atskirą jo formą turėjo tik ''o'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] vardažodžių vienaskaita, bet dviskaitoje ''o'' kamieno abliatyvas sutapo su naudininku−įnagininku, daugiskaitoje − su naudininku. Kitų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] vardažodžių vienaskaitos abliatyvas buvo sutapęs su kilmininku, o kituose skaičiuose sutapimo būta tokio paties, kaip ir ''o'' kamieno vardažodžių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=43}}

Bevardę daiktavardžių [[Giminė (gramatika)|giminę]] išsaugojo tik [[prūsų kalba]], o lietuvių ir [[latvių kalba|latvių kalbose]] ji išnyko. Vis dėlto lietuvių kalboje išliko kitų linksniuojamųjų žodžių − [[Būdvardis|būdvardžių]], [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], [[Įvardis|įvardžių]] ir [[Skaitvardis|skaitvardžių]] − bevardės giminės liktinių formų.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Chr.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo-Bergen-Tromsö|year=1966|page=179|isbn=}}</ref> Atkuriant bevardės giminės formas, ypač svarbūs [[Baltizmas|prabaltų skoliniai]] Baltijos [[Baltijos finų kalbos|finams]]; apie bevardės giminės daugiskaitą šį tą galima spręsti ir iš lietuvių kalbos sudurtinių skaitvardžių '11 − 19',{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=199-207}} o atskirais atvejais tam pagelbsti ir artimiausiųjų prabaltams − [[Slavų prokalbė|praslavų]] ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] − kalbų bei [[Sanskritas|sanskrito]] duomenys.<ref name="olander223">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=223-224|isbn=978-9004270497}}</ref> Bevardės giminės daiktavardžiai nuo kitų to paties linksniavimo tipų vyriškosios ar moteriškosios giminės daiktavardžių nuo seno skyrėsi tik [[Vardininkas|vardininko]]−[[Galininkas|galininko]]−[[Šauksmininkas|šauksmininko]] linksniais, kur visi trys buvo vienodi, sutapę.

Baltų prokalbė buvo išlaikiusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėtus kuopinius daiktavardžius − vadinamąjį kolektyvą, kuris buvo reiškiamas bevardės giminės daugiskaita. Kuopiniai daiktavardžiai reiškė ne daugybę pavienių daiktų, bet jų grupę, visumą − panašiai kaip lietuvių kalboje ''kalnas'' ir ''kalnynas'', ''žmogus'' ir ''žmonija''. Ilgainiui kolektyvas, kaip perteklinė skaičiaus raiška greta paprastosios daugiskaitos, baltų kalbose ėmė nykti. Tokios darybos palaikai baltų kalbose yra {{lt|alksna}} 'alksnynas', {{lv|alksna}} 'pelkėta vieta', {{prg|slayo}} 'rogės, šlajos' ir kt.; čia galūnės ''-a, -o '' kilusios iš bevardės giminės daugiskaitos vardininko ''*-ā''.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n52 53]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Ambrazas|first=S.|authorlink=Saulius Ambrazas|title=Daiktavardžių darybos raida II|url=https://archive.org/details/ambrazas-daiktavardziu-darybos-raida-ii-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=48-59|isbn=5-420-01460-2}}</ref>

Daiktavardžių kamiengalis galėjo baigtis balsiu – tam tikra priesaga. Tai − balsinių [[Kamienas (kalbotyra)|kamienų]] daiktavardžiai. Pagal kamiengalio balsį baltų prokalbėje išskiriami ''o'', ''ā'', ''ē'', ''i'', ''u'' balsiniai kamienai; kilmės atžvilgiu ''ā'' (turbūt ir ''ē'') kamienas yra priebalsinis, nes jis kilęs iš ide. ''eh₂'' kamieno. Jei po šaknies baltų prokalbėje daiktavardžiai turėdavo ne balsį, o tam tikras priebalsiu besibaigiančias priesagas, šie daiktavardžiai skirstomi pagal jas ir priklauso priebalsiniams priesaginiams kamienams. Galima rekonstruoti ir vadinamuosius priebalsinius šakninius kamienus, neturėjusius po šaknies nei balsio, nei priesagos. Pastaroji rekonstrukcija gana rizikinga, nes šis linksniavimo tipas baltų kalbose labai nunykęs.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=197-223}}{{sfn|Dini|2000|pp=94-99}} Skirstant kitaip, ne tik į balsinius ir priebalsinius kamienus, kamiengalyje turėjęs ''*e : *o'' balsių kaitą ''o'' kamienas vadinamas tematiniu (tarp [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] (arba žodžio [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]) ir [[galūnė]]s įsiterpęs jungiamasis balsis *''o'' yra tema), o visi kiti, jungiamojo balsio *''o'' > baltų *''a'' neturintys kamienai – atematiniais („betemiais”).<ref name="Fortson102">{{cite book|last=Fortson IV B. W.|first=|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=102|isbn=978-1-4051-0315-2, ISBN 978-1-4051-0316-9}}</ref> Kamienų galūnių įvairovė yra tariama, ji susidarė susiliejus tikrosioms galūnėms su kamiengaliu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=40-41}} Grynos galūnės gerai matyti priebalsinių šakninių daiktavardžių (''C-s'', ''C-ø'') linksniavime. Priebalsinių daiktavardžių priesagos ir galūnės šiame straipsnyje atskirtos, išskaidytus balsinius kamiengalius ir galūnes žr. „[[Indoeuropiečių prokalbė#Kamienų galūnių rekonstrukcija|Indoeuropiečių prokalbė: Kamienų galūnių rekonstrukcija]]“.
 
Nežinia, ar baltų prokalbėje buvo išlikę ''ū'', ''ī'', besibaigiantys dvibalsiais ir heteroklitiniai kamienai (linksniuose turėję ''*r: *n'', ''*l: *n'' priesagų kaitą: vardininke, galininke ir šauksmininke šiems bevardės g. daiktavardžiams buvo būdinga priesaga ''*-r'' arba ''*-l'', o kituose linksniuose – priesaga ''*-n-''). Šių kamienų pėdsakų esama tik [[Žodžių daryba|žodžių daryboje]], [[Kaityba (kalbotyra)|kaitybos]] nebelikę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=41-42}} Teoriškai rekonstruojami mot. g. ''*sūs'' 'kiaulė', [[Kilmininkas|kilm.]] ''*suṷes'', [[Naudininkas|naud.]] ''*suṷei'' (''ū'' kamienas; plg. [[Latvių kalba|latv.]] tarm. ''suv-ēns'' 'paršas'),<ref>{{cite web|title=seweynis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2125|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-09-29}}</ref> mot. g. ''*aldīs'' 'valtis, eldija', kilm. ''*aldii̯es'', naud. ''*aldii̯ei'' (''ī'' kamienas), mot. g. ''*gōus'' 'karvė, galvijas', kilm. ''*gaṷes'', naud. ''*gaṷei'' (dvibalsinis ''ōu /au'' kamienas; plg. {{lv|govs}} 'karvė'),<ref>{{cite journal|title=Žvėrių ir gyvulių pavadinimai baltų ir indoiranėnų kalbose|author1=Chomičenkienė, A.|author2=Maksvytytė, V.|journal=Acta Orientalia Vilnensia|year=2002|volume=3|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2003~1367178039530/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|page=61|issn=1648-2662}}</ref> bev. g. ''*ṷeser'' 'pavasaris – vasara', kilm. ''*ṷesnes'', naud. ''*ṷesnei'' (heteroklitinis ''r: n'' kamienas).<ref>{{cite web|title=dagis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=282|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-09-29}}</ref> Šie kamienai pasižymėjo priebalsiniu linksniavimu.

''ē'' (< ''(i)i̯ā''?) kamieno daiktavardžiai − tikriausiai pačioje baltų prokalbėje susiformavęs linksniavimo tipas, todėl toliau pateikiamuose pavyzdžiuose greta ē kamieno [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškos]] (ide.) galūnės nenurodomos. Linksniuota kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai, tik galūnėse vietoj balsio ''ā'' turimas ''ē'', o daugiskaitos [[kilmininkas]] rodo anksčiau visur prieš galūnę buvus *''i̯''.

Tik ''o'', ''ā'' ir ''ē'' balsiniai kamienai buvo pasiskirstę giminėmis: ''o'' kamienui priklausė vyriškosios ir bevardės giminės linksniuojamieji žodžiai, o ''ā'' ir ''ē'' kamienams − moteriškosios. Priebalsinių kamienų daiktavardžiai turėjo tik tam tikrą polinkį į giminę, pavyzdžiui, ''r'' kamieno daiktavardžiai buvo vyriškosios ir moteriškosios giminės, o ''s'' kamieno – daugiausia bevardės. Išskyrus šiuos atvejus, giminę signalizuodavo ne tiek galūnės, kiek su daiktavardžiais gimine derinami įvardžiai, būdvardžiai ir kiti gimine kaitomi žodžiai − kaip ir indoeuropiečių prokalbės laikais.

Žemiau pateiktose lentelėse nurodytos galūnių [[priegaidė]]s, jeigu yra pavykę jas rekonstruoti: [[cirkumfleksas]] (˜) žymi krentančiąją, [[akūtas]] (´) – kylančiąją priegaidę. Cirkumfleksas rašomas virš trumpojo [[Dvigarsis|dvigarsio]] pirmo dėmens, akūtas – virš antrojo. Ilguosiuose dvigarsiuose ir cirkumfleksas, ir akūtas rašomi virš pirmojo dėmens. Akūto [[glotalizacija]] (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“) nežymima. Trumpieji balsiai tikriausiai nepriegaidėdavo, todėl priegaidės / kirčio ženklas virš jų nerašomas. Šis priegaidžių žymėjimas atspindi būtent galūnės būklę, pateiktose linksniavimo paradigmose dėl rekonstrukcijos sunkumų kirčio vieta ir priegaidė žodžio kamiene nenurodomi.

Išskyrus kai kuriuos atvejus, atspindima ide. galūnių būklė be [[Laringalai|laringalų]] (''h'', ''ch'' ar pan. tipo priebalsių, žymimų ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''; apibendrintai – ''*H'').
{| class="wikitable" style="text-align: center;"
|+1 lentelė. Balsinių kamienų linksniavimas
! colspan="2" rowspan="2" |
! colspan="4" |*-o-<sup>1</sup>
! colspan="3" |*-ā-<sup>2</sup>
! colspan="2" |*-ē-
|-
!Vyr. g. 'dievas'
!Bev. g. 'namas, būstas'
!Baltų prok. galūnė
![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė
!Mot. g. 'ranka'
!Baltų prok. galūnė
![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė
!Mot. g. 'žemė'
!Baltų prok. galūnė
|-
! rowspan="7" |[[Vienaskaita]]
![[Vardininkas|V.]]
|*deiṷas
|*butan / *buta
|*-as; bev. g. *-ãn,*-a'''<sup>3</sup>'''
|*-os; bev. g. *-om,*-o?
|*rankā
|*-ā́
|*-ā
|*žemē
|*-ē͂
|-
![[Kilmininkas|K.]]
|*deiṷas(a) / *deiṷā
|*butas(a) / *butā
|*-as(a),*-ā͂'''<sup>4</sup>'''
|*-os(i̯)o,*-ōd?
|*rankās
|*-ā͂s
|*-ās
|*žemēs
|*-ē͂s
|-
![[Naudininkas|N.]]
|*deiṷōi
|*butōi
|*-ō͂i
|*-ōi
|*rankāi
|*-ā͂i
|*-āi
|*žemēi
|*-ē͂i
|-
![[Galininkas|G]].
|*deiṷan
|*butan / *buta
|*-ãn; bev. g. *-ãn,*-a
|*-om; bev. g. *-om,*-o?
|*rankān
|*-ā͂n
|*-ām
|*žemēn
|*-ē͂n
|-
![[Įnagininkas|Įn.]]
|*deiṷō
|*butō
|*-ṓ
|*-ō
|*rankān
|*-ā́n'''<sup>5</sup>'''
|*-ā
|*žemēn
|*-ḗn'''<sup>5</sup>'''
|-
![[Vietininkas|Vt.]]
|*deiṷei
|*butei
|*-eí'''<sup>11</sup>'''
|*-ei
|*rankāi
|*-ā́i
|*-āi
|*žemēi
|*ḗi
|-
![[Šauksmininkas|Š.]]
|*deiṷe!
|*butan! / *buta!
|*-e; bev. g. *-ãn, *-a
|*-e; bev. g. *-om,*-o?
|*ranka!
|*-a
|*-a
|*žeme!
|*-e
|-
! rowspan="3" |[[Dviskaita]]
![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]]
|*deiṷō
|*butai
|*-ṓ; bev. g. *-aí
|*-ō; bev. g. *-oi
|*rankāi
|*-ā́i'''<sup>6</sup>'''
|*-āi
|*žemēi
|*-ḗi'''<sup>6</sup>'''
|-
![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]]
|*deiṷamā
|*butamā
|*-amā́
|*-omō
|*rankāmā
|*-āmā́
|*-āmō
|*žemēmā
|*-ēmā́
|-
![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]]
|*deiṷōus
|*butōus
|*-ōus'''<sup>7</sup>'''
|*-ōus
|*rankāus
|*-āus
|*-āus
|*žemēus
|*-ēus
|-
! rowspan="6" |[[Daugiskaita]]
![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]]
|*deiṷai
|*butā
|*-aí;'''<sup>8</sup>''' bev. g.*-ā́
|*-oi; bev. g. *-ā < *-eh₂
|*rankās
|*-ā͂s
|*-ās
|*žemēs
|*-ē͂s
|-
![[Kilmininkas|K.]]
|*deiṷōn
|*butōn
|*-ō͂n
|*-ōm
|*rankōn
|*-ō͂n
|*-ōm
|*žemi̯ōn
|*-i̯ō͂n
|-
![[Naudininkas|N.]]
|*deiṷamas
|*butamas
|*-amas
|*-omos
|*rankāmas
|*-āmas
|*-āmos
|*žemēmas
|*-ēmas
|-
![[Galininkas|G.]]
|*deiṷōns
|*butā
|*-ṓns; bev. g. *-ā́
|*-ōns; bev. g. *-ā < *-eh₂
|*rankāns
|*-ā́ns
|*-āns
|*žemēns
|*-ḗns
|-
![[Įnagininkas|Įn.]]
|*deiṷais
|*butais
|*-ãis
|*-ōis?
|*rankāmīs
|*-āmī́s'''<sup>9</sup>'''
|*-āmis
|*žemēmīs
|*-ēmī́s'''<sup>9</sup>'''
|-
![[Vietininkas|Vt.]]
|*deiṷeisu
|*buteisu
|*-eisu'''<sup>10</sup>'''
|*-oisu
|*rankāsu
|*-āsu
|*-āsu
|*žemēsu
|*-ēsu
|}
''Pastabos '''1 lentelei''':''

* '''<sup>1,</sup> <sup>2</sup>''' Šalia ''o'' kamieno [[prabaltai]] turėjo variantus su ''(i)i̯'' prieš ide. kamiengalį ''o'', taigi ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienus: ''*sveti̯as'' 'svečias', ''*dagii̯as'' 'dagys'. Tokių daiktavardžių linksnių galūnės niekuo nesiskyrė nuo grynojo ''o'' kamieno galūnių. Taip pat greta ''ā'' kamieno būta varianto ''i̯ā'' (ir su ''ī'', kilusiu iš {{ide|*ih₂}}, vienaskaitos [[Vardininkas|vardininke]]): ''*valdi̯ā'' 'valdžia', ''*martī'' ([[Vienaskaita|vns]]. [[Kilmininkas|kilm.]] ''*marti̯ās)'' 'marti'. Šie daiktavardžiai irgi linksniuoti taip pat, kaip atitinkami grynojo ''ā'' kamieno daiktavardžiai.

* '''<sup>3</sup>''' Dėl ''o'' kamieno bevardės giminės vns. vard.−gal.−šauksm. galūnės ''*-a'' nesutariama: vieni kalbininkai ją laiko archajiška, esą tai grynas kamienas − kaip ir kituose linksniavimo tipuose, tačiau kiti šią galūnę mano esant įsivestą iš įvardžių, plg. {{ide|tod}} > baltų prok. ''*ta'' 'tai'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=201}}

* '''<sup>4</sup>''' Vns. kilm. ''o'' kamieno galūnė ''*-as(a)'' rekonstruojama [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenimis. Ji atitinka [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] vns. kilm. galūnę ''*-os(i̯)o'', kuri, manoma, buvo įsivesta iš įvardžių. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] prūsų kalbos ''o'' kamieno vns. kilmininko galūnę ''-as'' laiko archajiškos ide. galūnės ''*-os'' tęsiniu, kai prie jos dar nebuvo prijungtas įvardinis elementas ''*-i̯o''.{{sfn|Dini|2000|p=95}} Vis dėlto prūsų galūnė ''-as'' čia gali būti naujadaras, susikurtas pagal kitų linksniavimo tipų analogiją.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=131|isbn=978-609-459-788-6|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html}}</ref> Vns. kilm. galūnė ''*-ā'', būdinga rytiniam baltų arealui, kilusi iš ide. [[Abliatyvas|abliatyvo]] galūnės ''*-ād / *-ōd''.

* '''<sup>5</sup>''' ''ā'' ir ''ē'' kamienų vns. [[Įnagininkas|įnagininke]] nosinis priebalsis ''*-n'' iš ''*-m'' < ''*-mi'' yra antrinis − senovėje šių ir visų kitų linksniavimo tipų įnagininku ėjo grynas kamienas.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=134|isbn=978-609-459-788-6}}</ref>

* '''<sup>6</sup>''' Rytų baltų ''ā'' kamieno dvs. vard.–gal.–šauksm. galūnė ''-i'' < ''-ie'' (plg. liet. ''dvi sald'''ie'''-ji kriauš'''i''''' 'dvi saldžiosios kriaušės') gali būti kildinama tiek iš ''*-ei'', tiek iš ''*-ai''. Atsižvelgiant į ilguosius kamiengalio balsius ''-ā-'' ir ''-ē-'', čia, skirtingai nei Z. Zinkevičiaus darbuose, pateikiami [[Jungtinė Karalystė|Britanijos]] ir [[JAV]] lingvistų [[Greville G. Corbett|G. Corbetto]] ir [[Bernard Comrie|B. Comrie’io]] dėsningesni rekonstruotų [[indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] (ide.) ir [[slavų prokalbė|praslaviškų]] galūnių baltiški atitikmenys su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āi'', ''-ēi''.<ref name="corbett87">{{cite book|author1=[[Greville G. Corbett|Corbett G.]]|author2=[[Bernard Comrie|Comrie B.]]|title=The Slavonic Languages|publisher=Routledge|location=London and New York|year=2010|pages=87|url=https://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=euI4CQAAQBAJ&oi=fnd&pg=PP1&dq=Corbett+G.+(+2003).+The+Slavonic+Languages.&ots=Y0M5jvokiy&sig=9UTUBt-WfIIHSZjCN8WLXobBVdY&redir_esc=y#v=onepage&q=Corbett%20G.%20(%202003).%20The%20Slavonic%20Languages.&f=false|isbn=0-415-04755-2}}</ref>

* '''<sup>7</sup>''' ''o'' ir ir kitų kamienų dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] formos pateikiamos remiantis G. Corbetto ir B. Comrie’io rekonstruotų [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] ir [[Slavų prokalbė|praslaviškų]] formų galimais prabaltiškais atitikmenimis.<ref name="corbett87"/> (Remdamasis lietuvių [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]] ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' 'dviese', [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ''o'' kamienui teikia galūnę ''*-au(s)'', o kitų kamienų dvs. [[kilmininkas|kilm.]]–[[vietininkas|viet.]] galūnes palieka su klaustuku, nerekonstruotas.){{sfn|Zinkevičius|1984|p=199}} ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus'' su ilguoju balsiu *''ō'' turėjo susidaryti kamiengalio ir ide. galūnės ''*-ous'' trumpuosius balsius *''o'' sutraukus į vieną: ''*deiṷo‿ous'' > ''*deiṷōus'' (prieveiksmiuose ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' galūnė ''-au(s)'' < {{ide|*-ous}} jungiama prie kamienų ''*pusē-'', ''*d(u)u̯a(i)i̯-'', bet ne prie kamiengalio balsio ''*o''). Ide. ilgasis balsis *''ō'' baltų prokalbėje išlaikomas, gali būti išlaikytas ir ilgasis dvibalsis *''ōu'' (plg. *''sūnōu'' 'sūnuje'), tad ir ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus''. Neretai teigiama, kad prie visų kamienų besijungianti galūnė *-''ous'' (> baltų prok. *''-aus'') susidarė sumišus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dviskaitos [[Kilmininkas|kilmininkui]] *''-ōs'' (< *-''h₁oHs'') ir [[Vietininkas|vietininkui]] *''-u'' (< *''-h₁u'') ar *''-ou'' (< *''-Hou''), nors panašus šiųdviejų [[Dviskaita|dviskaitos]] linksnių skyrimas turimas tik [[Avestos kalba|Avestos kalboje]].<ref name="villanueva61">{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n60 61]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=128|isbn=978-609-459-788-6}}</ref>

* '''<sup>8</sup>''' Dgs. vardininke ''o'' kamieno galūnė ''*-ai'' gauta iš įvardžių. Kitų kalbų duomenys rodo buvus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnę ''*-ōs''.

* '''<sup>9</sup>''' ''ā'' kamieno dgs. įnag. galūnėje ''*-āmīs'', kaip ir visų kitų kamienų dgs. įnag. galūnėse su ''*-(V)mīs'', rekonstruojamas ilgasis ''*ī'' dėl šiaurės žemaičių, kurie iš senojo ilgojo ''*ī'' kilusio ''i'' neplatina. Ilgąjį ''*ī'' verčia rekonstruoti ir slavų kalbų duomenys, tačiau visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] rodo čia buvus trumpąjį balsį ''*i;'' ir prabaltai galėjo turėti *''-(V)mis'' su trumpuoju ''*i''.

* '''<sup>10</sup>''' Dalis kalbininkų (pvz., [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]]) baltų ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos vietininko galūnę rekonstruoja su dvibalsiu ''*-ai-'', t. y. ''*-aisu''.<ref name="KortlandtBaltistica"/>
* '''<sup>11</sup>''' Prūsų kalbos ''o'' kamieno forma ''bītai'' 'vakarè' leistų manyti buvus ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių gretiminį vienaskaitos vietininko variantą su galūne ''*-ai''.<ref>{{cite web|title=bītai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=226|author=V. Mažiulis|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite web|title=bītas|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=227|author=V. Mažiulis|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref>
{| class="wikitable" style="text-align: center;"
|+1 lentelė (tęsinys). Balsinių kamienų linksniavimas
! colspan="2" rowspan="2" |
! colspan="5" |*-i-
! colspan="5" |*-u-
|-
!Vyr. g. 'anglis'
!Mot. g. 'avis'
!Bev. g. 'jūra, marios'
!Baltų prok. galūnė
![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė
!Vyr. g. 'sūnus'
!Mot. g. 'girna'
!Bev. g. 'medus'
!Baltų prok. galūnė
![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė
|-
! rowspan="7" |[[Vienaskaita]]
![[Vardininkas|V.]]
|*anglis
|*au̯is
|*mari'''<sup>1</sup>'''
|*-is; bev. g. *-i
|*-is; bev. g. *-i
|*sūnus
|*girnus'''<sup>2</sup>'''
|*medu
|*-us; bev. g.*-u
|*-us; bev. g.*-u
|-
![[Kilmininkas|K.]]
|*angleis
|*au̯eis
|*mareis
|*-e͂is
|*-eis
|*sūnaus
|*girnaus
|*medaus
|*-ãus
|*-ous
|-
![[Naudininkas|N.]]
|*anglei
|*au̯ei
|*marei
|*-e͂i'''<sup>7</sup>'''
|*-ei̯ei?
|*sūnōi / *sūnau̯ei
|*girnōi / *girnau̯ei
|*medōi / medau̯ei
|*-ō͂i, *-au̯ei'''<sup>3</sup>'''
|*-ōi, *-ou̯ei
|-
![[Galininkas|G.]]
|*anglin
|*au̯in
|*mari
|*-i͂n; bev. g.*-i
|*-im; bev. g *-i
|*sūnun
|*girnun
|*medu
|*-u͂n; bev. g. *-u
|*-um; bev. g. *-u
|-
![[Įnagininkas|Įn.]]
|*anglimi
|*au̯imi
|*marimi
|*-imi
|*-imi
|*sūnumi
|*girnumi
|*medumi
|*-umi
|*-umi
|-
![[Vietininkas|Vt.]]
|*anglēi
|*au̯ēi
|*marēi
|*-ḗi
|*-ēi
|*sūnōu
|*girnōu
|*medōu
|*-ṓu
|*-ōu
|-
![[Šauksmininkas|Š.]]
|*anglei!
|*au̯ei!
|*mari!
|*-e͂i; bev. g. *-i
|*ei; bev. g. *-i
|*sūnau!
|*girnau!
|*medu!
|*-ãu; bev. g. *-u
|*-ou; bev. g. *-u
|-
! rowspan="3" |[[Dviskaita]]
![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]]
|*anglī
|*au̯ī
|*marī<sup>'''4'''</sup>
| *-ī́
| *-ī < *-ih₁; bev. g. *-i̯ī < *-i̯ih₁
|*sūnū
|*girnū
|*medu̯ī
|*-ū́; bev. g.*-u̯ī́
|*-ū < *-uh₁; bev. g. *-u̯ī < *-u̯ih₁
|-
![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]]
|*anglimā
|*au̯imā
|*marimā
|*-imā́
|*-imō
|*sūnumā
|*girnumā
|*medumā
|*-umā́
|*-umō
|-
![[Kilmininkas|K.]] – [[vietininkas|Vt.]]
|*anglii̯aus
|*au̯ii̯aus
|*marii̯aus
|*-ii̯aus
|*-ei̯ous
|*sūnau̯aus
|*girnau̯aus
|*medau̯aus
|*-au̯aus
|*-ou̯ous
|-
! rowspan="6" |[[Daugiskaita]]
![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]]
|*angleis / *anglii̯es
|*au̯eis / *au̯ii̯es
|*marī
|*-e͂is, *-ii̯es<sup>'''5'''</sup>; bev. g. *-ī́
|*-ei̯es; bev. g. *-ī < *-ih₂
|*sūnaus / *sūnaṷes
|*girnaus / *girnaṷes
|*medū
|*-ãus, *-aṷes<sup>'''6'''</sup>; bev g. *-ū́
|*-oṷes; bev. g. *-ū < *-uh₂
|-
![[Kilmininkas|K.]]
|*angli̯ōn
|*au̯i̯ōn
|*mari̯ōn
|*-i̯ō͂n
|*-i̯ōm
|*sūnṷōn
|*girnṷōn
|*medṷōn
|*-ṷō͂n
|*-ṷōm
|-
![[Naudininkas|N.]]
|*anglimas
|*au̯imas
|*marimas
|*-imas
|*-imos
|*sūnumas
|*girnumas
|*medumas
|*-umas
|*-umos
|-
![[Galininkas|G.]]
|*anglins
|*au̯ins
|*marī
|*-ińs; bev. g. *-ī́
|*-ins; bev. g. *-ī <*-ih₂
|*sūnuns
|*girnuns
|*medū
|*-uńs; bev. g. *-ū́
|*-uns; bev, g. *-ū <*-uh₂
|-
![[Įnagininkas|Įn.]]
|*anglimīs
|*au̯imīs
|*marimīs
|*-imī́s
|*-imis
|*sūnumīs
|*girnumīs
|*medumīs
|*-umī́s
|*-umis
|-
![[Vietininkas|Vt.]]
|*anglisu
|*au̯isu
|*marisu
|*-isu
|*-isu
|*sūnusu
|*girnusu
|*medusu
|*-usu
|*-usu
|}
[[Vaizdas:02019 1289 Funde der Sudauen-Gruppe der Westbaltischen Kultur aus Völkerwanderungszeit.jpg|215px|thumb|right|[[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi]] laikotarpio [[Sūduvių kultūra|sūduvių kultūros]] radiniai.]]
''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''':''
* '''<sup>1,</sup> <sup>2</sup>''' ''*mari''<ref>{{cite web|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1319|title=mary|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-07-21}}</ref> 'marios' priskyrimas bevardei giminei gana sąlygiškas, baltų kalbose nėra išlikę aiškių ''i'' kamieno bevardės giminės pavyzdžių. Rekonstruoti bevardę šio daiktavardžio giminę leidžia seniausi kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] duomenys. ''u'' kamieno daiktavardis ''*girnus'' 'girna' priskiriamas moteriškajai giminei dėl [[Latvių kalba|latvių kalbos]] ''dzirnus'' (mot. g., daugiskaitinis), tačiau senovėje šis daiktavardis galėjęs priklausyti dabartinėse baltų kalbose išnykusiam ''ū'' kamienui.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=232}}

* '''<sup>3</sup>''' ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-ōi'' perimta iš ''o'' kamieno daiktavardžių. Senoji ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-au̯ei'' rekonstruojama [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] (''*-ovi'') duomenimis, kuriuos paremia ir [[sanskritas]] (''-ave'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=200}} Tikėtina, kad galūnė ''*-au̯ei'' slypi ir [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] bendraties priesagoje ''-twei'' < ''*-tu̯ei'', kilusioje iš veiksmažodinių daiktavardžių ''tu'' (''u'' su priesaga ''*-t-'') kamieno naudininko: plg. {{sa|''dhā́t-ave''}} 'dėti' – {{prg|dāt-wei}} 'duoti'.{{sfn|Dini|2000|p=268}}<ref>{{cite book|last=[[Vytautas Rinkevičius (1981)|Rinkevičius, V.]]|title=Prūsistikos pagrindai|url=https://archive.org/details/rinkevicius-prusistikos-pagrindai-2015|location=Vilnius|year=2015|pages=129|isbn=978-609-417-101-7|access-date=2024-11-03}}</ref> Prūsų kalbos bendraties priesagoje ''-twei'' glūdinčią galūnę ''*-u̯ei'' galima traktuoti kaip baltų prok. galūnės''*-au̯ei'' (''*dōt-au̯ei'' 'davimui') silpnąjį laipsnį (žr. „[[#Balsių kaita|Balsių kaita]]“, ''u'' eilė), įsivestą iš kitų linksnių (baltų prok. ''*dōt-u͂n'' 'davimą').

* <sup>'''4'''</sup> ''i'' kamieno bevardės giminės dviskaitos ir daugiskaitos vard.–gal.–šauksm. galūnės sutampa. Be to, ši dviskaitos ''i'' kamieno bev. g. galūnė nesiskiria nuo atitinkamos vyr. ir mot. giminių galūnės. Tokį ''i'' kamieno bevardės giminės galūnių sutapimą remia seniausieji [[Vedų kalba|Vedų sanskrito]], iš dalies – ir slavų kalbų duomenys.<ref>{{cite book|last=Elizarenkova|first=T.|title=Vedų kalbos gramatika|publisher=Nauka|location=Maskva|year=1982|pages=228-232|isbn=4602020000-124}}''(rusų k.)''</ref><ref name="villanueva61"/> Baltų prokalbėje šis sutapimas galėjo įvykti tada, kai bevardėje giminėje prieš galūnę ''*-ī'', priešakinį balsį, iškrito kamiengalio pusbalsis ''*i̯'': dvs. ''*mari̯ī'' > ''*marī''.
 
* '''<sup>5,</sup> <sup>6</sup>''' ''i'' kamieno dgs. vardininko galūnės su ''*-eis'' (> ''-ies''), ''u'' kamieno su ''-aus'' aptinkamos [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] tarmėse. Vienų kalbininkų jos laikomos archaizmu, tiesioginiu [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. vard. galūnių ''*-ei̯es'', ''*-ou̯es'' tęsiniu, kiti mano jas esant naujai pasidarytas pagal kitų linksniavimo tipų analogiją (kaip vns. [[Kilmininkas|kilm]]. ''*šakās'' 'šakõs' – dgs. [[Vardininkas|vard]]. ''*šakās'' 'šãkos', taip ir vns. kilm. {{lt|aviẽs}}, {{lt|gražaũs}} – dgs. vard. [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''ãvies'' 'avys', [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''grãžaus'' 'gražūs'). Dgs. vardininkai su ''*-ii̯es'', ''*-au̯es'' atkuriami remiantis sanskritu ir slavų kalbomis. Galūnėje ''*-ii̯es'' kamiengalio ''*-i-'' įsivestas iš kitų linksnių.

* '''<sup>7</sup>''' ''i'' kamieno vns. naudininke {{ide|*-ei̯ei}} > baltų prok. ''*-e͂i'' yra įvykusi [[haplologija]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}}

{| class="wikitable" style="text-align: center;"
|+2 lentelė. Priebalsinių kamienų linksniavimas
! colspan="2" rowspan="2" |
! colspan="4" |*-r-
! colspan="4" |*-n-
! colspan="3" |*-C-ø
|-
!Vyr. g. 'brolis'
!Mot. g. 'duktė'
!Baltų prok. galūnė
![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė
!Vyr. g. 'akmuo'
!Bev. g. 'sėkla'
!Baltų prok. galūnė
![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė
!Bev. g. 'širdis'
!Baltų prok. galūnė
![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė
|-
! rowspan="7" |[[Vienaskaita]]
![[Vardininkas|V.]]
|*brātē
|*duktē
|*-tē͂-ø'''<sup>1</sup>'''
|*-tēr-ø
|*akmō
|*sēmen
|*-mō͂-ø;'''<sup>2</sup>''' bev, g. *-me͂n-ø
|*-mō(n)-ø; bev, g. *-mn̥-ø
|*šēr'''<sup>5</sup>'''
|*-ø
|*-ø
|-
![[Kilmininkas|K.]]
|*brāteres
|*dukteres
|*-ter-es
|*-tr-es?'''<sup>3</sup>'''
|*akmenes
|*sēmenes
|*-men-es
|*-m̥n-es?
|*širdes'''<sup>5</sup>'''
|*-es
|*-es
|-
![[Naudininkas|N.]]
|*brāterei
|*dukterei
|*-ter-e͂i
|*-ter-ei?
|*akmenei
|*sēmenei
|*-men-e͂i
|*-men-ei?
|*širdei
|*-e͂i
|*-ei
|-
![[Galininkas|G.]]
|*brāterin
|*dukterin
|*-ter-i͂n
|*-ter-ṃ
|*akmenin
|*sēmen
|*-men-i͂n; bev. g. *-me͂n-ø
|*-men-m̥; bev. g. *-mn̥-ø
|*šēr
|*-ø
|*-ø
|-
![[Įnagininkas|Įn.]]
|*brātermi
|*duktermi
|*-ter-mi
|*-ter-mi
|*akmenmi
|*sēmenmi
|*-men-mi
|*-men-mi
|*širdmi
|*-mi
|*-mi
|-
![[Vietininkas|Vt.]]
|*brāteri
|*dukteri
|*-ter-i
|*-ter-i
|*akmeni
|*sēmeni
|*-men-i
|*-men-i
|*širdi
|*-i
|*-i
|-
![[Šauksmininkas|Š.]]
|*brāter!
|*dukter!
|*-ter-ø
|*-ter-ø
|*akmen!
|*sēmen!
|*-men-ø
|*-men-ø
|*šēr!
|*-ø
|*-ø
|-
! rowspan="3" |[[Dviskaita]]
![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]]
|*brātere
|*duktere
|*-ter-e
|*-ter-e
|*akmene
|*sēmenī
|*-men-e; bev. g. *-men-ī́<ref name="olander189">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=189-191|isbn=978-9004270497}}</ref>
|*-men-e; bev. g. *-men-ī<br />< *-men-ih₁
|*šerdī'''<sup>5</sup>'''
|*-ī́
|*-ī < *-ih₁
|-
![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]]
|*brātermā
|*duktermā
|*-ter-mā́
|*-ter-mō
|*akmenmā
|*sēmenmā
|*-men-mā́
|*-men-mō
|*širdmā
|*-mā́
|*-mō
|-
![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]]
|*brāteraus
|*dukteraus
|*-ter-aus
|*-ter-ous
|*akmenaus
|*sēmenaus
|*-men-aus
|*-men-ous
|*širdaus
|*-aus
|*-ous
|-
! rowspan="6" |[[Daugiskaita]]
![[Vardininkas|V]] – [[Šauksmininkas|Š.]]
|*brāteres
|*dukteres
|*-ter-es
|*-ter-es
|*akmenes
|*sēmenā?
|*-men-es; bev. g.*-men-ā́?'''<sup>4</sup>'''
|*-men-es;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]''
|*šerdā?'''<sup>5</sup>'''
|*-ā́?
|''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]''
|-
![[Kilmininkas|K.]]
|*brāterōn
|*dukterōn
|*-ter-ō͂n
|*-tr-ōm
|*akmenōn
|*sēmenōn
|*-men-ō͂n
|*-mn̥-ōm
|*širdōn
|*-ō͂n
|*-ōm
|-
![[Naudininkas|N.]]
|*brātermas
|*duktermas
|*-ter-mas
|*-ter-mos
|*akmenmas
|*sēmenmas
|*-men-mas
|*men-mos
|*širdmas
|*-mas
|*-mos
|-
![[Galininkas|G.]]
|*brāterins
|*dukterins
|*-ter-ińs
|*-tr-n̥s
|*akmenins
|*sēmenā?
|*-men-ińs;<br /> bev. g. *-men-ā́?
|*-men-n̥s;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]]–[[Galininkas|G.]]''
|*šerdā?
|*-ā́?
|''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]''
|-
![[Įnagininkas|Įn.]]
|*brātermīs
|*duktermīs
|*-ter-mī́s
|*-ter-mis
|*akmenmīs
|*sēmenmīs
|*-men-mī́s
|*-men-mis
|*širdmīs
|*-mī́s
|*-mis
|-
![[Vietininkas|Vt.]]
|*brātersu
|*duktersu
|*-ter-su
|*-tr̥-su
|*akmensu
|*sēmensu
|*-men-su
|*-mn̥-su
|*širdsu
|*-su
|*-su
|}
''Pastabos '''2 lentelei''':''
* '''<sup>1,</sup> <sup>2</sup>''' Nukritęs priesagos priebalsis po pailgintojo laipsnio balsio [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] (''*-mōn > *-mō, *-tēr > *-tē'') − viena iš baltų kalbų ypatybių.

* '''<sup>3</sup>''' Nežinia, ar baltų prokalbėje priebalsiniai vardažodžiai atskirų linksnių priesagose buvo išlaikę silpnojo ar nykstamojo (nulinio) laipsnio balsių kaitą su pamatiniu balsio laipsniu, pvz.: ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*dukt'''i'''res'' (silpnasis laipsnis) 'dukters', arba ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*duk'''tr'''es'' (nykstamasis (nulinis) laipsnis) 'dukters'. Tokia kaita baltų kalbose apnykusi, su silpnuoju kaitos laipsniu turima lietuvių kalbos [[tarmė]]se, tačiau neaišku, ar ji nėra naujai įsivesta. Pavyzdžiuose daiktavardžiai pateikiami tik su pamatiniu kaitos laipsniu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=206-207}}

* '''<sup>4</sup>''' Priebalsinio kamieno bevardės giminės daugiskaitą su galūne ''*-ā'' iš ''o'' kamieno bev. g. daugiskaitos verčia rekonstruoti artimiausiųjų − [[Slavų kalbos|slavų]] ir [[Germanų kalbos|germanų]] − kalbų duomenys.<ref name="olander223"/> Matyt, tai sąlygojo priebalsinių kamienų bevardės g. priesagose ir šaknyse apnykusi balsių laipsnio kaita, kuri skyrė vienaskaitos vardininką-galininką-šauksmininką nuo atitinkamų daugiskaitos linksnių. Palyginimui [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] priebalsinio ''n'' kamieno bev. g. vienaskaita ir daugiskaita: vns. vard.–gal.–šauksm. ''*h₁néh₃mn̥'' 'vardas' – dgs. vard.–gal. ''*h₁néh₃mō(n)'' (< ''*h₁néh₃monh₂'') 'vardai'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n55 56]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> Tad priebalsinių kamienų bevardės giminės vienaskaita ir daugiskaita, sunykus minėtai balsių kaitai, turėjo sutapti ir netekti anksčiau buvusios skaičiaus skirties. Dabartinėje [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] šitaip sutampa priebalsiniai veikiamosios rūšies bev. g. (> vyr. g.) dalyviai: vns. ''suką'' (< ''*sukan(t'') – dgs. ''suką'' (< ''*sukan(t'').<ref>{{cite book|last=Kortlandt|first=F.|authorlink=Frederik Kortlandt|title=Baltica & Balto-Slavica|url=https://books.google.lt/books?id=e_h1DwAAQBAJ&printsec=frontcover&hl=lt#v=onepage&q&f=false|publisher=Rodopi|location=Amsterdam-New York, NY|year=2009|page=24|isbn=978-9042026520}}</ref>
* '''<sup>5</sup>''' Šio šakninio priebalsinio daiktavardžio šaknyje matoma balsių kaita: ''*š-er-dī'', ''*š-er-dā'' – pamatinis (normalusis) laipsnis, ''*š-ēr'' – pailgintasis laipsnis, ''*š-ir-des'' (ir kiti linksniai) – silpnasis laipsnis. Formoje ''*šēr'' žodžio galo ''*-r'' kilęs iš ''*-rd'' (žr. „[[Semerenio dėsnis#Kiti poveikio atvejai|Semerenio dėsnis“]]). Tokia sudėtinga šaknies balsių kaita galėjo būti išsaugota ankstyviausiuoju laikotarpiu. Vėliau rytų baltai visiems linksniams apibendrino šaknis ''*šird-'' 'širdis' arba ''*šerd-'' 'šerdis', vakarų baltų kalbose paliudytos šaknys ''*šēr-'' > {{prg|seyr}} 'širdis' ir ''*šird-'' > {{prg|*sird(i)-}} 'šerdis; vidurys' > {{prg|sirsdau}} 'tarp'.<ref>{{cite web|title=seyr|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2097|author=V. Mažiulis|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite web|title=sirsdau|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2157|author=V. Mažiulis|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-21}}</ref><ref>{{cite web|title=širdis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%A1irdis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite web|title=Reconstruction:Proto-Indo-European/ḱḗr|url=https://en.wiktionary.org/wiki/Reconstruction:Proto-Indo-European/%E1%B8%B1%E1%B8%97r|publisher=Wiktionary|accessdate=2022-01-03}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=208}}
{| class="wikitable" style="text-align: center;"
|+2 lentelė (tęsinys). Priebalsinių kamienų linksniavimas
! colspan="2" rowspan="2" |
! colspan="3" |*-l-
! colspan="3" |*-s-
! colspan="3" |*-C-s
|-
!Mot. g. 'obelis'
!Baltų prok. galūnė
![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė
!Bev. g. 'debesis'
!Baltų prok. galūnė
![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė
!Vyr. g. 'šeimininkas'
!Baltų prok. galūnė
![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė
|-
! rowspan="7" |[[Vienaskaita]]
![[Vardininkas|V.]]
|*ābō<ref>{{cite web|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=obelis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|title=obelis|accessdate=2023-12-03}}</ref>
|*-ō͂-ø
|*-ōl-ø
|*nebas<ref>{{cite web|title=mėnas|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=m%C4%97nas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=debesis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=debesis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=wupyan|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2691|author=[[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref>
|*-as-ø
|*-os-ø
|*ṷaišpats
|*-s
|*-s
|-
![[Kilmininkas|K.]]
|*ābeles
|*-el-es
|*-l-es
|*nebeses
|*-es-es
|*-es-es
|*ṷaišpates
|*-es
|*-es
|-
![[Naudininkas|N.]]
|*ābelei
|*-el-e͂i
|*-el-ei
|*nebesei
|*-es-e͂i
|*-es-ei
|*ṷaišpatei
|*-e͂i
|*-ei
|-
![[Galininkas|G.]]
|*ābelin
|*-el-i͂n
|*-el-ṃ
|*nebas
|*-as-ø
|*-os-ø
|*ṷaišpatin
|*-i͂n
|*-ṃ
|-
![[Įnagininkas|Įn.]]
|*ābelmi
|*-el-mi
|*-el-mi
|*nebesmi
|*-es-mi
|*-es-mi
|*ṷaišpatmi
|*-mi
|*-mi
|-
![[Vietininkas|Vt.]]
|*ābeli
|*-el-i
|*-el-i
|*nebesi
|*-es-i
|*-es-i
|*ṷaišpati
|*-i
|*-i
|-
![[Šauksmininkas|Š.]]
|*ābel!
|*-el-ø
|*-el-ø
|*nebas!
|*-as-ø
|*-os-ø
|*ṷaišpat!
|*-ø
|*-ø
|-
! rowspan="3" |[[Dviskaita]]
![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]]
|*ābele
|*-el-e
|*-el-e
|*nebesī
|*-es-ī́
|*-es-ī < *-es-ih₁
|*ṷaišpate
|*-e
|*-e
|-
![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]]
|*ābelmā
|*-el-mā́
|*-el-mō
|*nebesmā
|*-es-mā́
|*-es-mō
|*ṷaišpatmā
|*-mā́
|*-mō
|-
![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]]
|*ābelaus
|*-el-aus
|*-el-ous
|*nebesaus
|*-es-aus
|*-es-ous
|*ṷaišpataus
|*-aus
|*-ous
|-
! rowspan="6" |[[Daugiskaita]]
![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]]
|*ābeles
|*-el-es
|*-el-es
|*nebesā?
|*-es-ā́?'''<sup>1</sup>'''
|''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G]].''
|*ṷaišpates
|*-es
|*-es
|-
![[Kilmininkas|K.]]
|*ābelōn
|*-el-ō͂n
|*-(e)l-ōm
|*nebesōn
|*-es-ō͂n
|*-es-ōm
|*ṷaišpatōn
|*-ō͂n
|*-ōm
|-
![[Naudininkas|N.]]
|*ābelmas
|*-el-mas
|*-el-mos
|*nebesmas
|*-es-mas
|*-es-mos
|*ṷaišpatmas
|*-mas
|*-mos
|-
![[Galininkas|G.]]
|*ābelins
|*-el-ińs
|*-el-n̥s
|*nebesā?
|*-es-ā́?
|''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]''
|*ṷaišpatins
|*-ińs
|*-n̥s
|-
![[Įnagininkas|Įn.]]
|*ābelmīs
|*-el-mī́s
|*-el-mis
|*nebesmīs
|*-es-mī́s
|*-es-mis
|*ṷaišpatmīs
|*-mī́s
|*-mis
|-
![[Vietininkas|Vt.]]
|*ābelsu
|*-el-su
|*-ḷ-su
|*nebe(s)su
|*-es-su
|*-es-su
|*ṷaišpatsu
|*-su
|*-su
|}
''Pastabos '''2 lentelės tęsiniui:'''''
* '''<sup>1</sup>''' Žr. ''Pastabos '''2 lentelei''''' '''<sup>4</sup>'''

=== Būdvardis ===
Skirtingai nei daiktavardis, [[būdvardis]] buvo kaitomas gimine (vyriškąja, moteriškąja ir bevarde), kuri buvo derinama prie atitinkamos daiktavardžio giminės. Būdvardžiai turėjo tris [[Laipsnis (gramatika)|laipsnius]]: nelyginamąjį, aukštesnįjį ir aukščiausiąjį. Skaičiumi buvo derinami su daiktavardžiais, tad turėjo vienaskaitą, dviskaitą ir daugiskaitą. Šauksmininkas paprastai sutapdavo su vardininku. Kitais atžvilgiais linksniavimas niekuo nesiskyrė nuo daiktavardžių, todėl baltų ir indoeuropiečių prokalbių galūnes žr. prie atitinkamų daiktavardžio kamienų.

Kaip ir atitinkamose daiktavardžių paradigmose, greta ''o'' kamieno buvo ''i̯o'' (mot. g. ''i̯ā'') ir ''ii̯o'' (mot. g. ''ē'') variantų. Greta ''o'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių, moteriškosios giminės formos būdavo sudaromos su ''ā'' kamienu, greta ''u'' kamieno − moteriškoji giminė su ''i̯ā'' kamienu ([[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] *''ī''), o šalia ''i'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių būdvardžių moteriškoji giminė gaudavo, matyt, ''i̯ā'' arba ''ē'' kamieną. Pastaroji moteriškosios giminės rekonstrukcija susiduria su sunkumais, nes ''i'' kamieno būdvardžiai dabartinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] prastai išsaugoti.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Greta ''i'' kamieno vyr. ir bev. giminių moteriškosios giminės formas su ''ē'' kamienu būtų galima grįsti [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] tarmėse ir senuosiuose raštuose aptinkamais aukštesniojo laipsnio ''i'' kamieno būdvardžiais, mat greta jų moteriškoji giminė turi ''ē'' kamieno [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]].{{sfn|Zinkevičius|1987|p=197}} Taip pat ir nelyginamojo laipsnio ''i'' kamieno vyr. g. būdvardžiai, kurių paradigma labai sumišusi su ''ii̯o'' kamienu, turi ''ē'' kamieno moteriškosios giminės formas, tačiau visiško aiškumo dėl turėtųjų baltų prokalbėje nėra.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=14-18}}

'''[[Įvardžiuotinės formos|Įvardžiuotiniai būdvardžiai]]''', turimi dabartinėse baltų kalbose (kaip {{lt|baltas}}, ''balta'' − ''baltasis, baltoji''), susidarė vėliau, prokalbei skylant.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Įvardis ''*is'' (bev. g.''*i'', mot. g. ''*ī'') baltų prokalbėje dar buvo ne suaugęs su būdvardžiu, o sudarė dviejų žodžių − būdvardžio ir įvardžio − konstrukciją. Įvardis turėjo būti laisvas, paslankus – galėjo eiti tiek prieš būdvardiško žodžio šaknį, tiek po jo (ar net daiktavardžio) galūnės: plg. [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių senųjų raštų]] ''pa'''jo'''prasto'' 'paprastojo', ''nu'''jam'''liūdusiam'' 'nuliūdusiajam', ''danguję'''jis''''' 'dangiškasis; jis (= tas, kuris) danguje'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=117-138}}

'''Aukštesniojo laipsnio''' formoms sudaryti baltų prokalbėje buvo vartojama iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s paveldėta priesaga ''*-(i̯)es'' (ir su silpnuoju balsio laipsniu ''*-is'', plg. {{prg|tālis}} 'toliau'):<ref>{{cite web|title=tālis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2372|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-11-25}}</ref> ''*labesis,-esi'' 'geresnis, geriau', ''*platesis, -esi'' 'platesnis, plačiau', ''*aru̯esis, -esi'' 'tinkamesnis, tinkamiau' − linksniuota pagal ''i'' kamieno paradigmą (žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=26}} Aukštesniojo laipsnio moteriškajai giminei, kaip leistų spręsti lietuvių kalbos duomenys, būtų galima rekonstruoti ''ē'' kamieno galūnes (''*labesē'').

'''Aukščiausiasis laipsnis''', be priesagos ''*-isto,'' indoeuropiečių prokalbėje galėjo būti sudaromas ir su priesaga ''*-ṃmo.'' Jos reliktų randama [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''auctimien'' 'aukščiausią'; [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] ''*aug(s)timas'' 'aukščiausias').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=27}} Tokiu atveju būdvardžio aukščiausiojo laipsnio formos baltų prokalbėje galėjo būti ''*labimas, -iman'' (bev. g), ''-imā'' (mot. g.) 'geriausias, -ia, -ia' ir t. t., kur vyriškosios ir bevardės giminės būdvardžiai linksniuojami pagal ''o'' kamieną, o moteriškosios − pagal ''ā''.
{| class="wikitable" style="text-align: center;"
|+Būdvardžių *labas 'geras', *platus 'platus', *aru̯is 'tinkamas; ne bet koks'<ref>{{cite web|title=arwis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=102|author=V. Mažiulis|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-07}}</ref> linksniavimas
! colspan="2" rowspan="2" |
! colspan="3" |*-o-, *-ā-
! colspan="3" |*-u-, *-i̯ā-<sup>'''1'''</sup>
! colspan="3" |*-i-, *-ē-<sup>'''1'''</sup>
|-
!Vyr. g.
!Bev. g
!Mot. g.
!Vyr. g.
!Bev. g
!Mot. g.
!Vyr. g.
!Bev. g
!Mot. g.
|-
! rowspan="6" |[[Vienaskaita]]
![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]]
|*labas
|*laban / *laba
|*labā
|*platus
|*platu
|*platī
|*aru̯is
|*aru̯i
|*aru̯ē
|-
![[Kilmininkas|K.]]
| colspan="2" |*labas(a) / *labā
|*labās
| colspan="2" |*plataus
|*plati̯ās
| colspan="2" |*aru̯eis
|*aru̯ēs
|-
![[Naudininkas|N.]]
| colspan="2" |*labōi
|*labāi
| colspan="2" |*platōi / *platau̯ei
|*plati̯āi
| colspan="2" |*aru̯ei
|*aru̯ēi
|-
![[Galininkas|G.]]
|*laban
|*laban / *laba
|*labān
|*platun
|*platu
|*plati̯ān
|*aru̯in
|*aru̯i
|*aru̯ēn
|-
![[Įnagininkas|Įn.]]
| colspan="2" |*labō
|*labān
| colspan="2" |*platumi
|*plati̯ān
| colspan="2" |*aru̯imi
|*aru̯ēn
|-
![[Vietininkas|Vt.]]
| colspan="2" |*labei
|*labāi
| colspan="2" |*platōu
|*plati̯āi
| colspan="2" |*aru̯ēi
|*aru̯ēi
|-
! rowspan="3" |[[Dviskaita]]
![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]]
|*labō
|*labai
|*labāi
|*platū
|*platu̯ī
|*plati̯āi
|colspan="2"|*aru̯ī<sup>'''2'''</sup>
|*aru̯ēi
|-
![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]]
| colspan="2" |*labamā
|*labāmā
| colspan="2" |*platumā
|*plati̯āmā
| colspan="2" |*aru̯imā
|*aru̯ēmā
|-
![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]]
| colspan="2" |*labōus
|*labāus
| colspan="2" |*platau̯aus
|*plati̯āus
| colspan="2" |*aru̯ii̯aus
|*aru̯ēus
|-
! rowspan="6" |[[Daugiskaita]]
![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]]
|*labai
|*labā
|*labās
|*plataus / *platau̯es
|*platū
|*plati̯ās
|*aru̯eis / *aru̯ii̯es
|*aru̯ī
|*aru̯ēs
|-
![[Kilmininkas|K.]]
| colspan="3" |*labōn
| colspan="2" |*platu̯ōn
|*plati̯ōn
| colspan="3" |*aru̯i̯ōn
|-
![[Naudininkas|N.]]
| colspan="2" |*labamas
|*labāmas
| colspan="2" |*platumas
|*plati̯āmas
| colspan="2" |*aru̯imas
|*aru̯ēmas
|-
![[Galininkas|G.]]
|*labōns
|*labā
|*labāns
|*platuns
|*platū
|*plati̯āns
|*aru̯ins
|*aru̯ī
|*aru̯ēns
|-
![[Įnagininkas|Įn.]]
| colspan="2" |*labais
|*labāmīs
| colspan="2" |*platumīs
|*plati̯āmīs
| colspan="2" |*aru̯imīs
|*aru̯ēmīs
|-
![[Vietininkas|Vt.]]
| colspan="2" |*labeisu
|*labāsu
| colspan="2" |*platusu
|*plati̯āsu
| colspan="2" |*aru̯isu
|*aru̯ēsu
|}
''Pastabos'':
* <sup>'''1'''</sup> Remdamasis [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]] [[Biblija|Biblijos]] vertimu į lietuvių kalbą, latvių kalbininkas [[Pēteris Vanags|P. Vanagas]] daro išvadą, kad senovėje baltų, kaip ir kitose senosiose indoeuropiečių kalbose, ''u'' kamieno moteriškosios ir vyriškosios giminių būdvardžiai buvo linksniuojami vienodai: kaip ir ''u'' kamieno daiktavardžių, moteriškosios giminės būdvardžių galūnės nesiskyrė nuo vyriškosios (vyr. ir mot. g. ''*platus, *plataus, *platau̯ei'' ir t. t.)<ref>{{cite journal|last=Vanags P.|year=1989|title=On the history of Baltic u-stem adjectives|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/2048/1957|journal=Baltistica|volume=XXV (2)|page=113-114}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] tą patį sako apie senųjų indoeuropiečių kalbų ''i'' kamieno būdvardžius ir kaip pavyzdį nurodo vyr.–mot. g. būdvardį {{la|fortis}} 'stiprus, stipri'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n53 54]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref>
* <sup>'''2'''</sup> Žr. ''Daiktavardis'': ''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''''' <sup>'''4'''</sup>

=== Skaitvardis ===
[[Vaizdas:LT-2014-10litų-Baltistika-b.png|thumb|170px|2014 m. [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] išleista [[baltistika]]i skirta 10 [[Litas|litų]] proginė aukso moneta.<ref>{{cite web|title=Ant baltistikai skirtos aukso monetos – baltų gyvenimo prieš kelis tūkstančius metų dalelė|url=https://www.lb.lt/lt/naujienos/ant-baltistikai-skirtos-aukso-monetos-baltu-gyvenimo-pries-kelis-tukstancius-metu-dalele|publisher=Lietuvos bankas|date=2014-06-17|accessdate=2022-02-12}}</ref>]]
'''Kiekiniai skaitvardžiai''', išskyrus '2', turėjo [[Daiktavardis|daiktavardines]] galūnes: ''*ainas'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*oinos'') '1' linksniuotas kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžiai, šis [[skaitvardis]] turėjo [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]]; ''*d(u)u̯ō'' (ide. ''*duu̯ō''), bev. g. ir mot. g.''*d(u)u̯ai'' (ide. ''*duu̯oi'') '2' linksniuotas kaip parodomųjų įvardžių dviskaita; ''*trii̯es'' (ide. vyr. g. ''*trei̯es'') '3' buvo linksniuojamas kaip bendras visoms giminėms ''i'' kamieno daugiskaitos daiktavardis; ''*ketures'' (ide. vyr. g. ''*k<small><sup>u̯</sup></small>etu̯ores'') '4' – kaip priebalsinis ''r'' kamieno daugiskaitos daiktavardis, taip pat apibendrintas visoms trims giminėms.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=214-215}}
{| class="wikitable" style="text-align:center;"
|-
! rowspan="2" style="width:100px" |
! colspan="3" |Du
! rowspan="2" |Trys
! rowspan="2" |Keturi
|-
! style="width:100px" |Vyr. g.
! style="width:100px" |Bev. g.
! style="width:100px" |Mot. g.
|-
![[Vardininkas|V.]]
|*d(u)u̯ō<ref>{{cite web|title=dwai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/zodynas/paieska/1?id=421|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=V. Mažiulis|accessdate=2022-01-07}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1981|p=57}}
|colspan="2"|*d(u)u̯ai
|*trii̯es
|*ketures
|-
! [[Kilmininkas|K.]]
| colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''<sup>1</sup>'''
|*trii̯ōn
|*keturōn
|-
![[Naudininkas|N.]]
| colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''<sup>2</sup>'''
|*trimas
|*keturmas
|-
![[Galininkas|G.]]
|*d(u)u̯ō
| colspan="2"|*d(u)u̯ai
|*trins
|*keturins
|-
![[Įnagininkas|Įn.]]
| colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''<sup>2</sup>'''
|*trimīs
|*keturmīs
|-
![[Vietininkas|Vt.]]
| colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''<sup>1</sup>'''
|*trisu
|*ketursu
|}
''Pastabos'':
* '''<sup>1</sup>''' Dėl dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] žr. skyrelį '''Įvardis''' (''Parodomųjų įvardžių dviskaita'').
* '''<sup>2</sup>''' Galima alternatyvi naudininko–įnagininko rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'': ''*d(u)u̯aimā''.
Skaitvardžio ''*ketures'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*k<small><sup>u̯</sup></small>etu̯ores'') '4' pavyzdžiu prabaltai priebalsinio linksniavimo modelį pritaikė ir skaitvardžiams ''*penkes'' (ide. ''*penk<small><sup>u̯</sup></small>e'') '5', ''*ušes / *sešes'' ([[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] abi formas apibendrina į nekaitomą baltų prok. ''*sveš'',<ref name="Maržiulis58">{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=58|isbn=9986-19-639-6}}</ref> t. y. ''*su̯eš''; ide.''*u̯eḱs / *su̯eḱs'') '6', ''*septines'' (ide.''*septṃ'') '7', ''*aštōnes'' (ide. ''*oḱtō'') '8', ''*neu̯ines'' (ide. ''*neu̯ṇ'') '9'. [[Indoeuropiečių prokalbė]]je skaitvardžiai '5 – 9' buvo nelinksniuojami. Bet ankstyvuoju baltų prokalbės laikotarpiu dar galėjo būti išsaugotos nekaitomos skaitvardžių formos ''*su̯eš'' '6',<ref name="Maržiulis58"/> ''*septin'' '7', ''*aštō'' '8', ''*neu̯in'' '9'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=59-60}} ''*septines'' '7' ir ''*neu̯ines'' '9' su nepailgintu, trumpuoju ''*i'' leidžia rekonstruoti [[latvių kalba|latvių kalba.]]<ref>{{cite web|title=septyni|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=septyni|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-04-21}}</ref>

Skaitvardis ''*dešimts'' ({{ide|*deḱmt}} < ''*deḱṃ'' su ''*-t-'' iš kelintinių skaitvardžių) '10' turėjo visų skaičių formas. Linksniuotas kaip priebalsinis daiktavardis.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=215}}
{| class="wikitable"
! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]]
|-
|1.||*ainas || *oinos
|-
| 2.||*d(u)u̯ō|| *duu̯ō
|-
| 3.||*trii̯es || *trei̯es
|-
| 4.||*ketures|| *k<small><sup>u̯</sup></small>etu̯ores
|-
| 5.||*penkes || *penk<small><sup>u̯</sup></small>e
|-
| 6.||*ušes / *sešes < *su̯eš|| *u̯eḱs / *su̯eḱs
|-
| 7.||*sepines < *septin || *septṃ
|-
|8.||*aštōnes < *aštō || *oḱtō
|-
|9.||*neu̯ines < *neu̯in || *neu̯ṇ
|-
| 10.||*dešimts || *deḱṃt < *deḱṃ
|}

Skaitvardžiai '11 – 19' buvo nusakomi frazėmis ''*ainas leikti / likā pā dešimtes'' 'vienas lieka / liko po dešimties', ''*d(u)u̯ō leikti / likā pā dešimtes'' 'du lieka / liko po dešimties' ir t. t. Lietuviai pasiliko šio junginio dalį 'liko' (''vienuo-lika''), o latviai – 'po dešimties', pvz., {{lv|vienpadsmit < vien-pa-desmits}}.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=63}}

Dešimčių '20 – 90' pavadinimai buvo sudaromi ne dūriniais kaip [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]], pvz., ''*trīkomt'' '30', ''*k<small><sup>u̯</sup></small>etu̯ṛkomt'' '40', bet su skaitvardžiais '2' – '9' ir su jais suderintu '10', pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte'' '20', ''*trii̯es dešimtes'' '30', ''*ketures dešimtes'' '40' ir t. t. Dešimtys su vienetais, matyt, buvo nusakoma frazėmis, pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte ir (er, ar) ainas'' '21', *''trii̯es dešimtes ir (er, ar) penkes'' '35' ir t. t.

'100' reikšti vartota visus skaičius turėjusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėta ''o'' kamieno bevardės giminės forma ''*šimtan'' (ide.''*ḱṃtom'').

Šimtų '200 – 900' pavadinimai buvo sudaromi tokiu pačiu būdu, kaip ir dešimčių: ''*ainan šimtan'' '100', ''*d(u)u̯ai šimtai'' '200', ''*trii̯es šimtā'' '300', ''*ketures šimtā'' '400' ir t. t. Šimtai su dešimtimis ir vienetais tikriausiai buvo reiškiami žodžių junginiais, pvz., *''trii̯es šimtā aštōnes dešimtes ir (er, ar) penkes'' '385'.

Sunkiai nustatoma pirminė '1000' lytis: rytų [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] paliudyta forma ''*tū(k)stants'', linksniuota priebalsinių daiktavardžių pavyzdžiu ir priklausiusi mot. g., vakarų baltų epochoje galėjo būti ''o'' kamieno vyriškosios giminės forma ''*tūšimtas'', o skoliniai [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finams]] verstų rekonstruoti šio skaitvardžio kamieną ''*tūšant-''. Bet kokiu atveju, šie tūkstančio pavadinimai yra baltų, slavų (''*tysęťa / *tysǫťa'') ir germanų (''*þūsundī'') bendrybė. Likusiose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]] turimi kitokie šio skaitvardžio pavadinimai.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=64}}

'''Kelintiniai skaitvardžiai''' 'I – X' baltų prokalbėje buvo tokie (nurodytos [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] [[Giminė (gramatika)|vyr. g.]] formos):{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|198|p=216}}
{| class="wikitable"
! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]]
|-
|I||*pirmas || *pṛmos
|-
| II||*antaras|| *ontoros / *onteros
|-
| III||*treti̯as / *tirt(i̯)as'' || *tri-t-
|-
| IV||*ketu̯irtas || *k<sup>u̯</sup>etu̯ṛtos
|-
| V||*penktas || *penk<sup>u̯</sup>tos
|-
| VI||*uštas / *seštas < *su̯eštas'''<sup>1</sup>'''|| *u̯eḱstos / *su̯eḱstos
|-
| VII||*septmas || *septṃos
|-
|VIII||*aštmas (''*-mas'' iš *septmas) || *oḱtuu̯os / *oḱtōu̯os
|-
|IX||*neu̯intas (''*-tas'' iš kitų skaitvardžių) || *neuṇos
|-
| X||*dešimtas || *deḱṃtos
|}
''Pastabos'':
* '''<sup>1</sup>''' Šis variantas teikiamas laikantis V. Mažiulio koncepcijos, kad abi formos gali būti suvestos į senesnę vieną, plg. kiekinius ''*ušes / *sešes'' 'šeši' < ''*su̯eš''.<ref name="Maržiulis58"/>
Visų šių skaitvardžių vyr. ir bev. g. linksniuota kaip ''o'' kamieno, mot. g. − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. Kelintiniai skaitvardžiai '11 – 19', '20 – 90' ir kelintiniai šimtų pavadinimai buvo sudaromi kaip ir kiekiniai, tik pirmuoju dėmeniu ėjo atitinkamas kelintinis skaitvardis.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|198|p=216}}

=== Įvardis ===
Jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] įvardžių linksniavimas gerokai skyrėsi nuo [[Vardažodis|vardažodžių]]. Baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, parodomieji [[Įvardis|įvardžiai]] skyrė trijų lygių nutolimo nuo kalbėtojo lygius: artimo rodymo ''*šis'' ir ''*is'', tolimo rodymo ''*anas'' ir neutralaus ''*tas''. Pastarasis gimininis parodomasis įvardis vartotas ir trečiam asmeniui (tolygu [[Lietuvių kalba|liet.]] 'jis') reikšti. Turėti du asmeniniai negimininiai įvardžiai − ''*ež (*eš)'' 'aš' ir ''*tu / *tū'' 'tu', kurie nuo indoeuropiečių prokalbės laikų pasižymėjo [[Supletyvizmas|supletyvinėmis]] (skirtingašaknėmis) linksnių formomis. [[Sangrąžinis įvardis]] ''*seu̯e'' 'savęs', kaip ir dabar baltų kalbose, turėjo tik vienaskaitą (be vardininko).{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210, 214}}{{sfn|Dini|2000|p=100}}

Įvardžių daugiskaita ir dviskaita bei jų tarpusavio santykis reikalauja platesnių komentarų, todėl kiekvieno [[gramatinis skaičius|gramatinio skaičiaus]] lentelės pateikiamos atskirai ir kitokiu nei kitų kalbos dalių eiliškumu.
{| class="wikitable" style="text-align: center;"
|-
! colspan="2" rowspan="2" |
!|1. asmuo
!|2. asmuo
! colspan="3" |3. asmuo
!|Sangrąžinis įv.
|-
!
!
!Vyr. g.
!Bev. g.
!Mot. g.
!
|-
! rowspan="6" |[[Vienaskaita]]
![[Vardininkas|V.]]
|*ež (*eš)
|*tu / *tū
|*tas'''<sup>1</sup>'''
|*ta
|*tā
|—
|-
![[Kilmininkas|K.]]
|*mene, *mei'''<sup>2</sup>'''
|*teṷe, *tei'''<sup>2</sup>'''
| colspan="2" |*tasi̯a
|*tasi̯ās
|*seu̯e, *sei'''<sup>2</sup>'''
|-
![[Naudininkas|N.]]
|*menei,'''<sup>3</sup>''' *mei'''<sup>2</sup>'''
|*tebei, *tei'''<sup>2</sup>'''
| colspan="2" |*tasmei'''<sup>4</sup>'''
|*tasi̯āi
|*sebei, *sei'''<sup>2</sup>'''
|-
![[Galininkas|G.]]
|*mēn, *me'''<sup>2</sup>'''
|*tēn, *te'''<sup>2</sup>'''
|*tan
|*ta
|*tān
|*sēn, *se'''<sup>2</sup>'''
|-
![[Įnagininkas|Įn.]]'''<sup>5</sup>'''
|*menimi'''<sup>3</sup>'''
|*tebimi
| colspan="2" |*tō
|*tān
|*sebimi
|-
![[Vietininkas|Vt.]]'''<sup>6</sup>'''
|*meni'''<sup>3</sup>'''
|*tebi
| colspan="2" |*tasmi'''<sup>4</sup>'''
|*tāi
|*sebi
|}
''Pastabos:''
* '''<sup>1</sup>''' [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] parodomieji įvardžiai vyr. g. ''*tas'', mot. g. ''*tā'' [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] turėjo kitokį kamieną nei kituose linksniuose − vyr g. ''*so'', mot. g. ''*sā''. Baltai tokį [[Supletyvizmas|supletyvumą]] panaikino, galbūt tam turėjo įtakos ir vns. vardininko bev. g. forma ''*tod''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=12}}

* '''<sup>2</sup>''' Vienaskaitos [[kilmininkas|kilmininkai]] ir [[naudininkas|naudininkai]] ''*mei'', ''*tei'', ''*sei'', [[galininkas|galininkai]] ''*me'', ''*te'', ''*se'' vartoti [[Klitikai|nekirčiuotoje pozicijoje]] − kaip dabartinėje lietuvių kalboje ''sukuosi'' < ''*sukō sei'' 'suku sau', senuosiuose [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių raštuose]] ''sakaimig'' < ''*sakāis mei gi'' 'sakyki man gi', ''linkiuot'' < ''*linki̯ō tei'' 'linkiu tau' ir t. t.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=49, 137}}

* '''<sup>3</sup>''' Naudininkas, įnagininkas ir vietininkas gavo kamieno ''-n-'' iš kilmininko ''*mene'' − anksčiau šiuose linksniuose turėtas priebalsis ''-b-'' (''*mebei'', ''*mebimi'', ''*mebi'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}}

* '''<sup>4</sup>''' Manoma, kad intarpas ''-sm-'', esantis parodomojo įvardžio ''*tas'', bev. g. ''*ta'' vienaskaitos [[Naudininkas|naudininke]] ir [[Vietininkas|vietininke]], yra [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] senojo, pirminio skaitvardžio ''*sem-'' 'vienas' palaikas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=44}}

* '''<sup>5,</sup>''' '''<sup>6</sup>''' Vienaskaitos ir daugiskaitos [[Įnagininkas|įnagininkai]] bei [[Vietininkas|vietininkai]] − vėliau susiformavę linksniai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Jie rekonstruojami remiantis rytų [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų]] kalbų duomenimis.

[[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]] įsitikinęs, kad baltų (ir slavų) prokalbei turi būti rekonstruotos tik seniausiosios, neatnaujintos įvardžių formos.<ref name="kortlandt7">{{cite journal|last=Kortlandt F|year=2013|title=Balto-Slavic personal pronouns and their accentuation|journal=Baltistica|volume=XLVIII(1), Nr. 1 (5-1)|page=7-8}}</ref> Z. Zinkevičiaus manymu, senosios įvardžių formos turėtos tik ankstyvuoju prokalbės laikotarpiu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Senovinių formų naudininkai ''*nōmas'' 'mums', ''*ṷōmas'' 'jums' pakeitė indoeuropiečių prokalbės ''*ṇsmei'', ''*usmei'': įvardžių paradigma gavo daiktavardines galūnes. Pirmajame ir antrajame asmenyse dėl ''*i̯ūs'' įtakos ilgasis kamienų balsis ''ō'' buvo pakeistas į ''ū'', o visi ''*i̯ūs'' linksniai, išskyrus galininką, kamieno pradžioje dėl vardininko įgijo ''i̯-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=45, 213}} Vėliau rytų baltai į pirmojo asmens kamieno pradžią visuose linksniuose dėl ''*mes'' įtakos įsivedė ''m-'' ({{lt|mūsų, mums, mus}}, {{lv|mūsu, mums, mūs}}, {{lt|mudu, mudviejų, mudviem}} ir kt.). [[Įnagininkas]] ir [[vietininkas]], kaip ir vienaskaitoje, susidarė vėliau nei kiti linksniai.

Dalis kalbininkų parodomojo įvardžio ''*tas'' (bev. g. ''*ta'') kamiene visuose daugiskaitos linksniuose apibendrina dvibalsį ''*-ai-'': ''*taisōn'', ''*taimas'', ''*taisu''.
{| class="wikitable" style="text-align: center;"
|-
! colspan="2" rowspan="2" |
!|1. asmuo
!|2. asmuo
! colspan="3" |3. asmuo
|-
!Senoji forma → atnaujintoji
!Senoji forma → atnaujintoji
!Vyr. g.
!Bev. g.
!Mot. g.
|-
! rowspan="6" |[[Daugiskaita]]
![[Vardininkas|V.]]
|*mes
|*i̯ūs
|*tai / *tei
|*tā
|*tās
|-
![[Kilmininkas|K.]]
|*nōsōn → *nūsōn
|*ṷōsōn → *i̯ūsōn
| colspan="2" |*teisōn
|*tāsōn
|-
![[Naudininkas|N.]]
|*nōmas → *nūmas
|*ṷōmas → *i̯ūmas
| colspan="2" |*teimas
|*tāmas
|-
![[Galininkas|G.]]
|*nōs → *nas
|*ṷōs → *ṷas
|*tōns
|*tā
|*tāns
|-
![[Įnagininkas|Įn.]]
|*nōmīs → *nūmīs
|*ṷōmīs → *i̯ūmīs
| colspan="2" |*tais
|*tāmīs
|-
![[Vietininkas|Vt.]]
|*nōsu → *nūsu
|*ṷōsu → *i̯ūsu
| colspan="2" |*teisu
|*tāsu
|}

'''Asmeninių įvardžių dviskaita''' pateikiama remiantis F. Kortlandtu,<ref name="kortlandt7"/> o jų atnaujintos formos – pagal [[Letas Palmaitis|L. Palmaičio]] siūlomas proporcijas,<ref name="palmaitis118">{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|pages=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/118 118]-121|isbn=5430026514}}</ref> kurios yra analogiškos daugiskaitos atnaujintosioms. Šių įvardžių (1. ir 2. asmenų) dviskaitos vardininko ir galininko kamienai – [[supletyvizmas|supletyviniai]], simetriški daugiskaitai, tik be daugiskaitos rodmenų: [[indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. ''*ṷe-i'' 'mes' – baltų prok. dvs. ''*ṷe'' 'mes du', dgs. ''*nō-s'' 'mus' – dvs.''*nō'' 'mus du'; dgs. ''*i̯ū-s'' 'jūs' – dvs. ''*i̯ū'' 'jūs du', dgs. ''*ṷō-s'' 'jus' – dvs. ''*ṷō'' 'jus du'. Įvardžio kamienas ''*ṷe'' išlaikytas lietuvių tarmėse (''vedu'' 'mudu'), jis atitinka seniausiuosius, turimus kitose indoeuropiečių kalbose. Z. Zinkevičius lietuvių dviskaitos kamieną '''''ju'''-du'' linkęs laikyti naujai perimtu iš daugiskaitos,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} tačiau panašus daugiskaitos ir dviskaitos santykis turėtas ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] (dgs. ''*jūz'' – dvs. ''*jut''),<ref>{{cite book|last=Ringe|first=Donald|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|year=2006|publisher=Oxford University Press|isbn=0-19-928413-X}}</ref> F. Kortlandtas dviskaitos kamieną ''*i̯ū'' rekonstruoja ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbei]],<ref name="kortlandt7"/> o [[Andrew Sihler|A. Sihleris]] jį nukelia į [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikus.<ref>{{cite book|last=Sihler|first=Andrew L.|title=New Comparative Grammar of Greek and Latin|url=https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl|publisher=Oxford University Press|year=1995|pages=[https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl/page/389 389]|isbn=0-19-508345-8}}</ref>

'''Parodomųjų įvardžių dviskaita''' (šie įvardžiai vartoti ir trečiajam asmeniui reikšti) rekonstruojama pagal [[Wolfram Euler|W. Eulerį]]. Remdamasis lietuvių tarmine skaitvardžio forma ''dvíejaus'' 'dviese', W. Euleris atkuria dviskaitos kilmininko-vietininko prabaltišką formą ''*dṷaii̯aus'' su kamieno [[dvibalsis|dvibalsiu]] *''ai'' (skaitvardis '2' linksniuotas kaip parodomieji įvardžiai). Tačiau čia pat jis pabrėžia, kad tokia forma neatitinka kitoms indoeuropiečių kalboms ir indoeuropiečių prokalbei rekonstruojamų formų su kamiene esančiu {{ide|*o}} > baltų *''a''.<ref name="Euler">{{cite journal|author=[[Wolfram Euler|Euler, W.]]|title=Der Schwund des Duals in der Flexion indogermanischer Einzelsprachen|journal=Studia Etymologica Cracoviensia|publisher=Jagiellonian University Press|issue=15|location=Kraków|pages=91-95|year=2010|isbn=978-83-233-2919-0}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]-[[vietininkas|vietininko]] galūnę su dvibalsiu ''*oi'' (> baltų ''*ai'') atsargiai teikia [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|pages=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n63 64]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref>
{| class="wikitable" style="text-align: center;"
|-
! colspan="2" rowspan="2" |
!|1. asmuo
!|2. asmuo
! colspan="3" |3. asmuo
|-
!Senoji forma → atnaujintoji
!Senoji forma → atnaujintoji
!Vyr. g.
!Bev. g.
!Mot. g.
|-
! rowspan="6" |[[Dviskaita]]
![[Vardininkas|V.]]
|*ṷe
|*i̯ū
|*tō
|colspan="2"|*tai / *tei
|-
![[Naudininkas|N.]]−[[Įnagininkas|Įn.]]
|*nōmā → *nūmā
|*ṷōmā → *i̯ūmā
| colspan="3" |*teimā'''<sup>1</sup>'''
|-
![[Kilmininkas|K.]]−[[Vietininkas|Vt.]]
|*nōi̯aus → *nūi̯aus
|*ṷōi̯aus → *i̯ūi̯aus
| colspan="3" |*ta(i)i̯aus
|-
![[Galininkas|G.]]
|*nō → *na'''<sup>2</sup>'''
|*ṷō → *ṷa'''<sup>2</sup>'''
|*tō
|colspan="2"|*tai / *tei
|}
''Pastabos:''
* '''<sup>1</sup>''' Lietuvių vyr. g. ''tiem(a)-dviem(a)'', mot. g. ''tom(a)-dviem(a)'' giminių skyrimas yra vėlyvas, antrinis − tai rodo kitų kalbų duomenys ir liet. k. naudininkai-įnagininkai ''dviem'', ''abiem'' be giminių skirties.<ref name="Euler"/> Kaip ir daugiskaitoje, dviskaitoje galima alternatyvi rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'' visuose linksniuose, tad ir naudininke: ''*taimā''.

* '''<sup>2</sup>''' [[Letas Palmaitis|L. Palmaitis]] siūlo tolesnį galininko ir vardininko formų išlyginimą: dvs. 1. ''*na'' → ''*ṷe'', dvs. 2. ''*ṷa'' → ''*i̯ū''.<ref name="palmaitis118"/> Kitų linksniuojamų žodžių [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmose]] dviskaitos galininkas ir vardininkas sistemingai sutampa.

'''Klausiamieji įvardžiai''' buvo du: vyr. g. ''*kat[a/e]ras'', bev. g. ''*kat[a/e]ra'', mot. g. ''*kat[a/e]rā'' 'kuris, kuri; katras, katra' ir vyr. g. – mot. g. ''*kas'', bev. g. ''*ka'' 'kas'. Pastarasis buvo vartojamas ir kaip būdvardinis (santykinis) įvardis − kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] ''kuris, koks'' prijungiamuosiuose sakiniuose. [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičiaus]] teigimu, būdvardiniai įvardžiai turėjo visas tris gimines,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}} ir, pasak [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulio]], vartojant santykinio įvardžio reikšme, turėta mot. g. forma *''kā''.<ref>{{cite web|author=V. Mažiulis (1994b, 94)|title=kas|url=http://etimologija.baltnexus.lt/?w=kas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2024-07-21}}</ref> Šie įvardžiai buvo linksniuoti kaip parodomasis gimininis įvardis ''*tas''.

'''Nežymimieji įvardžiai''' vyr. g. ''*kitas'' 'kitas', bev. g. '' *kita'' 'kìta', mot. g. ''*kitā'' 'kità', vyr. g. ''*u̯isas'' 'visas', bev. g. ''*u̯isa'' 'vìsa', mot. g. ''*u̯isā'' 'visà' irgi buvo linksniuojami kaip įvardis ''*tas''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}}

'''Savybiniai įvardžiai''' rodo dialektinį baltų susiskaldymą: vakariniam arealui būdingos formos vyr. g. ''*mai̯as'' 'mãnas', bev. g. ''*mai̯a'' 'mãna', mot. g. ''*mai̯ā'' 'manà'; vyr. g. ''*tu̯ai̯as'' 'tãvas', bev. g. ''*tu̯ai̯a'' 'tãva', mot. g. ''*tu̯ai̯ā'' 'tavà'; vyr. g. ''*su̯ai̯as'' 'sãvas', bev. g. ''*su̯ai̯a'' 'sãva', mot. g. ''*su̯ai̯ā'' 'savà', o rytiniam baltų arealui − atitinkamai vyr. g. ''*menas'', bev. g. ''*mena'', mot. g. ''*menā''; vyr. g. ''*teu̯as'', bev. g. ''*teu̯a'', mot. g. ''*teu̯ā''; vyr. g. ''*seu̯as'', bev. g.''*seu̯a'', mot. g. ''*seu̯ā''. Vakarų baltų savybiniai įvardžiai turi atitikmenis [[slavų kalbos]]e (''*mojь, *tvojь, *svojь''). Rytų baltų savybiniai įvardžiai išvesti iš asmeninių ir [[Sangrąžinis įvardis|sangrąžinio]] įvardžių kamienų ''*men-'' (''*mene'' 'manęs'), ''*teṷ-'' (''*teṷe'' 'tavęs'), ''*seṷ-'' (''*seṷe'' 'savęs'); panaši daryba žinoma ir kitose [[indoeuropiečių kalbos]]e: {{la|tuus}} < ''*tou̯os'' 'tavas', {{la|suus}} < ''*sou̯os'' 'savas', {{grc|τεός|teós}} < ''*teu̯ós'' 'tavas', {{grc|ἑός|heós}} < ''*héu̯os'' < {{ide|*seu̯o-}} 'savas'.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=14}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}}<ref>{{cite web|title=Wiktionary|url=https://en.wiktionary.org/wiki/Wiktionary:Main_Page}} žr. ''tuus, suus, τεός, ἑός''</ref> Tiek vakarų, tiek rytų baltų savybinių įvardžių ištakos tos pačios – asmeniniai ir sangrąžinis įvardžiai (plg. {{ide|*me}} 'mane' – ''*mos'' 'manas', ''*tu̯e'' 'tave' – ''*tu̯os'' 'tavas', ''*su̯e'' 'save' – ''*su̯os'' 'savas').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=45}} Savybiniai įvardžiai linksniuoti kaip ir kiti gimininiai, nors gali būti, kad lygia greta vartotos vien kilmininko formos − kaip {{lt|màno}}, ''tàvo'', ''sàvo''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} Galbūt ir daugiskaitoje (bei dviskaitoje) savybinių įvardžių vietoj vartotas kilmininkas − ''*nōsōn'' (→''*nūsōn''), ''*ṷōsōn'' (→''*i̯ūsōn''). Tačiau {{lt|mūs-as}} 'mums priklausantis', ''mūs-is''<ref name="Dieveniškės"/> 't. p.', ''mūs-iškis'' 't. p.', ''jūs-as'' 'jums priklausantis', ''jūs-is''<ref name="Dieveniškės">{{cite journal|author1=[[Jonina Lipskienė|J. Lipskienė]]|author2=[[Aloyzas Vidugiris|A. Vidugiris]]|title=Dieveniškių tarmė. Svarbesni tarmės ploto ir jos tyrinėjimo istorijos duomenys|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1877/1978
|journal=Acta Linguistica Lithuanica|issue=9|year=1967|pages=201|accessdate=2022-10-12}}</ref> 't. p.', ''jūs-iškis'' 't. p.', {{lv|mūs-ējs}} 'mums priklausantis', ''jūs-ējs'' 'jums priklausantis' leistų numatyti teorinę galimybę, jog baltų prokalbėje egzistavo ''*nōsi̯as'' 'mums priklausantis', ''*ṷōsi̯as'' 'jums priklausantis' tipo savybiniai įvardžiai,<ref>{{cite web|title=Reconstruction:Proto-Slavic/našь|url=https://en.wiktionary.org/wiki/Reconstruction:Proto-Slavic/na%C5%A1%D1%8C|publisher=Wiktionary|accessdate=2022-09-27}}</ref><ref>{{cite web|title=Reconstruction:Proto-Slavic/vašь|url=https://en.wiktionary.org/wiki/Reconstruction:Proto-Slavic/va%C5%A1%D1%8C|publisher=Wiktionary|accessdate=2022-09-27}}</ref> kurių iš asmeninių įvardžių daugiskaitos kilmininko kilę kamienai dėl aukščiau aptartų priežasčių prūsų kalboje ir dabartinėse baltų kalbose buvo perdirbti: ''*nōs-'' > ''*nūs-'' > {{prg|noūs-}}, liet. ir latv. ''mūs-''; ''*ṷōs-'' > ''*i̯ūs-'' > {{prg|ioūs-}}, liet. ir latv. ''jūs-''. Šių daugiskaitos įvardžių galūnę su priesaga ''*-i̯-'' (''*-i̯as'') rodytų prūsų kalbos darybos tendencijos (''*ma-i̯as'' 'manas') ir slavų kalbų savybinių įvardžių darybos modelis (''*mo-jь'' 'manas', ''*našь'' < ''*nas-jь'' 'mums priklausantis'); indoeuropiečių prokalbėje ši priesaga vartota būdvardiškiems žodžiams iš daiktavardžių sudaryti.<ref>{{cite web|title=Reconstruction:Proto-Indo-European/-yós|url=https://en.wiktionary.org/wiki/Reconstruction:Proto-Indo-European/-y%C3%B3s|publisher=Wiktionary|accessdate=2022-10-07}}</ref> Galėjo būti vartojami ir dviskaitos savybiniai įvardžiai, išvesti iš asmeninių įvardžių dviskaitos kilmininko: ''*nōi̯as'' 'mudviem priklausantis', ''*ṷōi̯as'' 'judviem priklausantis'. Daugiskaitos ir dviskaitos savybiniai įvardžiai būtų kaitomi gimininėmis kaip ir atitinkami vienaskaitos. Objekto priklausymas tik trečiajam asmeniui turėjo būti reiškiamas įvardžio ''*tas'' atitinkamos giminės ir skaičiaus kilmininku, mat vakarų baltų ''*su̯ai̯as'', rytų baltų ''*seu̯as'' vartoti ne tik su trečiuoju asmeniu, bet ir su bet kuriuo kitu, pažymint, kad objektas jam yra ne svetimas (kaip {{lt|aš skaitau savo knygą, tu skaitai savo knygą, jis skaito savo knygą}} ir t. t., užuot sakius ''aš skaitau mano knygą, tu skaitai tavo knygą, jis skaito jo knygą''), įvardis ''savas (savo)'' nenurodo priklausymo būtent trečiajam asmeniui – plg. pasakymus ''tai yra sava obelis'' ir ''tai yra jo obelis''. Tokį priklausymo trečiajam asmeniui, savybinių įvardžių daugiskaitos vartosenos bei darybos modelį remia ir slavų kalbų duomenys ([[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*našь'' < ''*nasjь'' 'mums priklausantis' iš ''*nasъ'' 'mūsų' < ''*nōsom''; slavų prok. ''*vašь'' < ''*vasjь'' 'jums priklausantis' iš ''*vasъ'' 'jūsų' < ''*u̯ōsom'').<ref>{{cite book|author=Moszyński L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|location=Warszawa|year=2006|pages=295-296|isbn=83-01-14720-2}}</ref> Pažymėtina, kad kiekvienas savybinis įvardis turėjo būti kaitomas ne tik giminėmis, bet ir [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]], kuris buvo derinamas su daiktavardžiu. Pavyzdžiui, 1. [[Asmuo (gramatika)|asmens]] savybinio įvardžio skaičiaus formos būtų tokios: ''*mai̯ā / menā ābō'' 'mana obelis' (vienaskaita), ''*mai̯ai / menai ābele'' 'dvi manos obelys' (dviskaita), ''*mai̯ās / menās ābeles'' 'manos obelys' (daugiskaita); ''*nōi̯ā ābō'' 'mudviem priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōi̯ai ābele'' 'dvi mudviem priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōi̯ās ābeles'' 'mudviem priklausančios obelys' (daugiskaita); ''*nōsi̯ā ābō'' 'mums priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōsi̯ai ābele'' 'dvi mums priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōsi̯ās ābeles'' 'mums priklausančios obelys' (daugiskaita).

=== Veiksmažodis ===
[[Vaizdas:01970 Bügelfibeln aus dem Gräberfeld Tumiany, Kosewo.jpg|250px|right|thumb|VI–VII a. vakarų baltų [[Olštyno kultūra|Olštyno kultūros]] plokštinės segės ([[Kosevas (Varmijos Mozūrų vaivadija)|Kosevas]] ir [[Tumianai]], [[Lenkija]]).]]
Baltų prokalbės veiksmažodžiui rekonstruoti daugiausia tenka remtis rytų baltų kalbų duomenimis, nes [[Prūsų kalba|prūsų]] veiksmažodžio sistema paliudyta skurdžiai. Rekonstruota veiksmažodžio sistema priskirtina vėlyvesniam etapui.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} Baltų [[veiksmažodis]], skirtingai nuo kitų kalbos dalių, patyrė gana daug permainų − buvo pakeista [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikų, [[Nuosaka|nuosakų]] ir [[Rūšis (kalbotyra)|rūšių]] sistema: iš indoeuropiečių prokalbėje buvusių [[Esamasis laikas|esamojo]] (prezento), [[Aoristas|aoristo]], [[Perfektas|perfekto]] (ir galbūt sigmatinio [[Būsimasis laikas|būsimojo]]) [[Gramatinis laikas|gramatinių laikų]] baltai išsaugojo tik prezentą ([[Esamasis laikas|esamąjį laiką]]) ir sigmatinį futūrą, kai kurių tyrėjų laikomą indoeuropiečių prokalbės veldiniu. Indoeuropiečių prokalbėje turėtos šios nuosakos: [[Nuosaka|indikatyvas]] (tiesioginė nuosaka), [[konjunktyvas]], reiškęs tariamą ir norimą veiksmą, [[optatyvas]], kuriuo buvo nusakomas galimas arba norimas veiksmas (skirtumas nuo ide. konjunktyvo ne visai aiškus), ir imperatyvas ([[Lietuvių kalba#Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]]). Baltų prokalbėje indikatyvas išliko, tačiau senąjį konjunktyvą pakeitė naujai sudaryta [[Lietuvių kalba#Tariamoji nuosaka|tariamoji nuosaka]], vadinama kondicionaliu. Imperatyvui (liepiamajai nuosakai) buvo pritaikytos optatyvo formos. [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide]]. buvo dvi veiksmažodžio [[Rūšis (gramatinė)|rūšys]] − aktyvas (veikiamoji rūšis) ir medijas, arba mediopasyvas ([[Indoeuropiečių prokalbė#Vidurinė rūšis|vidurinė rūšis]]). Mediją baltai pakeitė [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžiniais veiksmažodžiais]]. Buvo sudarytos naujos neveikiamosios rūšies (pasyvo) ir atliktinių laikų ([[perfektas|perfekto]], [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfekto]]) formos. Nepaisant šių naujovių, esamasis ir, kaip neretai teigiama, sigmatinis būsimasis laikai yra paveldėti iš indoeuropiečių prokalbės. Archajiška baltų prokalbės ypatybė − išlaikytas atematinis asmenavimas.<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]—381|isbn=1-4051-0316-7}}</ref><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=199|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref>{{sfn|Dini|2000|pp=101-103}} Minėtieji pokyčiai sudarė prielaidas savitai baltų veiksmažodžio sistemai susiformuoti.

Neskaitant sudėtinių perfekto ir pliuskvamperfekto, būta trijų laikų: esamojo (prezento), [[Būtasis laikas|būtojo]] (preterito) ir būsimojo (futūro), trijų [[Gramatinis skaičius|skaičių]] − vienaskaitos, dviskaitos bei daugiskaitos, trijų [[Asmuo (kalbotyra)|asmenų]] – pirmojo, antrojo ir trečiojo. Išskirtinė baltų veiksmažodžio ypatybė − visų trijų skaičių trečiasis asmuo turi tą pačią formą. Iš esamojo laiko kilusios galūnės buvo pritaikytos visiems laikams bei nuosakoms, o šių buvo trys: tiesioginė, turinti visus tris laikus, liepiamoji ir tariamoji, kurioms laiko kategorija nebuvo būdinga. Veiksmažodis turėjo tris [[Kamienas (kalbotyra)|kamienus]]: [[Esamasis laikas|esamojo]], [[Būtasis laikas|būtojo]] laikų ir [[Bendratis|bendraties]]. Pavyzdžiui, veiksmažodžio 'nešti' kamienai buvo tokie: ''*neša-'', ''*nešē-'', ''*neš-''; veiksmažodžio 'sėdėti' kamienai: ''*sēdi-'', ''*sēdējā-'', ''*sēdē-''. Palyginkime su lietuvių k. ''nẽša'', ''nẽšė'', ''nèšti''; ''sė́di'', ''sėdė́jo'', ''sėdė́ti''.{{sfn|Dini|2000|p=101}}

'''Bendratis''' baltų prokalbėje buvo sudaroma su priesagomis ''*-tei, *-tēi, *-ti'': ''*eitei, *-tēi, *-ti'' 'eiti', ''*darītei, *-tēi, *-ti'' 'daryti'. [[Bendratis]] yra kilusi iš ''ti'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] (''*mirtei'' 'mirčiai') ir [[Vietininkas|vietininko]] (''*mirtēi'' 'mirtyje'; priebalsinis kamienas ''*darānti'' 'darančiame'). Bendraties ryšys su naudininku jaučiamas ir dabar, pavyzdžiui, ''kėdė yra sėdėti'' '…sėdėjimui', ''ne metas liūdėti'' '…liūdėjimui'. Indoeuropiečių prokalbėje bendraties dar nebūta, įvairios jos formos indoeuropiečių kalbose buvo pasidarytos vėliau.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=162-164}}

'''Siekinys''' baltų prokalbėje buvo sudaromas su priesaga ''*-tun'' < {{ide|*-tum}}: ''*eitun'', ''*darītun''. Tai nekaitoma veiksmažodžio forma, vartota su slinkties veiksmažodžiais tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti. [[Siekinys]] kilęs iš ''tu'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Galininkas|galininko]] (''*leitun'' 'lietų'). Sąsaja su galininku apčiuopiama ir šiais laikais: lietuvių tarmių siekinį ''einu šieno pjautų'' galima pakeisti ''einu į šieno pjovimą (pjūtį)''. Šitokios darybos siekinys žinomas ir kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]], taigi turėtų būti gana senų laikų veldinys.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=162}}

'''Veikslas''' (kaip [[lietuvių kalba|liet.]] ''rinkau'' – eigos [[veikslas]], ''surinkau'' – įvykio veikslas) baltų prokalbei galėjo būti nebūdingas, nes išnyko įvykio (netęstinį) veikslą reiškiantis [[aoristas]], kuris sudarė priešpriešą su eigos (tęstinį) veikslą žyminčiu esamuoju laiku.{{sfn|Zinkevičius|198|p=216}}

==== Esamasis laikas ====
[[Esamasis laikas|Esamojo laiko]] daryba buvo gana sudėtinga. Turėti atematiniai ir tematiniai veiksmažodžiai. Atematiniai po šaknies neturėjo balsio – temos, kuri sudaro kamiengalį: galūnės buvo jungiamos tiesiai prie [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]]. Pagal kamiengalį tematiniai veiksmažodžiai skirstomi į tris: ''o'' > baltų ''a'' (''*renka'' 'renka'), ''i'' (''*turi'' 'turi') ir ''ā'' (''*laikā'' 'laiko') – kamienų asmenuotes. Greta ''o'' kamieno buvo ir variantas ''i̯o'' > baltų ''i̯a''. Laikantis [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stango]] pasiūlyto skirstymo, tradiciškai ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžiai vadinami pusiau tematiniais, tad visiškai tematiniai, kaip ir vardažodžiai (pvz., daiktavardžiai), būtų tik turintieji ''o'' kamieną.<ref name="Fortson102"/> Tačiau ne visi kalbininkai pritaria, kad ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžius reikėtų laikyti ne visai tematiniais ir juos išskirti į atskirą poklasį.<ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchungen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|publisher=Brill|location=Leiden-Boston|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n213 206]-217|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref> Esamojo laiko ''i'' kamienai sudaromi tuomet, jei būtojo laiko ir bendraties formos turi priesagą ''*-ē-'', plg. {{lt|sė́di: sėd-ė́-jo, sėd-ė́-ti}}. Gali būti, kad baltai esamajame laike šalia ''i'' kamieno turėjo ''ī'' kamieną, jei atsižvelgtume į latvių tarmių dalyvius ''dzirdīms'' 'girdimas', ''gulīms'' 'gulimas'. Esamojo laiko ''ā'' kamieną įgydavo veiksmažodžiai, bendratyje turintys priesagas ''*-ā-'' ir ''*-ī-'', plg. {{lt|bìjo: bij-ó-ti, sãko: sak-ý-ti}}. Atematinių veiksmažodžių asmenavimas nuo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikų pasižymėjo tam tikru savitumu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=218-219}}
{| class="wikitable" style="text-align: center;"
|+Veksmažodžių esamasis laikas
! colspan="2" rowspan="2" |
! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai
! colspan="3" |*-o-
! colspan="3" |*-i-
! colspan="3" |*-ā-
|-
!*būtei 'būti'
!Baltų prok. galūnė
![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė
!*rinktei 'rinkti'
!Baltų prok. galūnė
![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė
!*turētei 'turėti'
!Baltų prok. galūnė
![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė
!*laikītei 'laikyti'
!Baltų prok. galūnė
![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė
|-
! rowspan="3" |[[Vienaskaita]]
!1.
|*esmi
|*-mi
|*-mi
|*renkō
|*-ṓ
|*-ō < *-oh₂
|*turi̯ō
|*-i̯ṓ
|*-(i̯)ō<br /> < *-(i̯)oh₂
|*laikāu
|*-ā́u
|*-V̅-oh₂?
|-
!2.
|*esēi
|*-sḗi'''<sup>2</sup>'''
|*-si
|*renkēi
|*-ḗi'''<sup>2</sup>'''
|*-esi<br />(*-eh₁i?)
|*turēi
|*-ḗi'''<sup>2</sup>'''
|*-(i̯)esi<br />(*-(i̯)eh₁i?)
|*laikāi
|*-ā́i
|*-V̅-eh₁i?
|-
!3.
|*esti
|*-ti
|*-ti
|*renka
|*-a-ø
|*-oti (*-e?)
|*turi
|*-i-ø
|*-Vti<br />(*-V?)
|*laikā
|*-ā͂-ø'''<sup>1</sup>'''
|*-V̅ti<br />(*-V̅?)
|-
! rowspan="3" |[[Dviskaita]]
!1.
|*esu̯ā
|*-u̯ā́
|*-u̯os
|*renkau̯ā
|*-au̯ā́
|*-ou̯os
|*turiu̯ā
|*-iu̯ā́
|*-Vu̯os
|*laikāu̯ā
|*-āu̯ā́
|*-V̅u̯os
|-
!2.
|*estā
|*-tā́
|*-tHos
|*renkatā
|*-atā́
|*-etHos
|*turitā
|*-itā́
|*-VtHos
|*laikātā
|*-ātā́
|*-V̅tHos
|-
!3.
|*esti
|*-ti
|*-tes
|*renka
|*-a-ø
|*-etes
|*turi
|*-i-ø
|*-Vtes
|*laikā
|*-ā͂-ø'''<sup>1</sup>'''
|*-V̅tes
|-
! rowspan="6" |[[Daugiskaita]]
!1.
|*esmē
|*-mḗ
|*-mes
|*renkamē
|*-amḗ
|*-omes
|*turimē
|*-imḗ
|*-Vmes
|*laikāmē
|*-āmḗ
|*-V̅mes
|-
!2.
|*estē
|*-tḗ
|*-te
|*renkatē
|*-atḗ
|*-ete
|*turitē
|*-itḗ
|*-Vte
|*laikātē
|*-ātḗ
|*-V̅te
|-
!3.
|*esti
|*-ti
|*-nti
|*renka
|*-a-ø
|*-onti<br />(*-o?)
|*turi
|*-i-ø
|*-Vnti<br />(*-V?)
|*laikā
|*-ā͂-ø'''<sup>1</sup>'''
|*-V̅nti<br />(*-V̅?)
|}
''Pastabos'':
* '''<sup>1</sup>''' Cirkumfleksą ''ā'' kamieno 3. asmens kamiengalyje ({{lt|laĩko}} < ''*lãik-ā͂'') rodo tai, kad šioje formoje negalioja nei [[Leskyno dėsnis|Leskieno]], nei [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsniai]].
* '''<sup>2</sup>''' [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] vėlyvajai baltų prokalbei rekonstruoja atematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-sei'' su trumpuoju balsiu ''*e''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]] teigimu, maždaug nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltams (ir slavams) buvo būdinga galūnė ''*-sēi''.{{sfn|Dini|2000|p=145}} Z. Zinkevičius tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-ei'' taip pat rekonstruoja su trumpuoju ''*e'',{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} tačiau [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] teikia įvairius šios galūnės galimus praindoeuropietiškus variantus: {{ide|*-ei, *-ēi, *-eh₁i}} ir kt.,<ref name="Petropolitana">{{cite journal|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Происхождение общеславянского презентного окончания 2 л. ед. ч.|trans-title=Bendraslaviškosios esamojo laiko vns. 2. a. galūnės kilmė|url=https://alp.iling.spb.ru/static/alp_XVIII_1.pdf|journal=Acta Linguistica Petropolitana|year=2022|volume=18|issue=1|page=428|issn=2306-5737|doi=10.30842/alp23065737181|language=en}}</ref> kur iš ide. galūnių ''*-ēi, *-eh₁i'' galėjo būti paveldėta prabaltų galūnė ''*-ēi''. (Baltų kalboms būdinga [[Dvigarsis|dvibalsio]] raida ''*ēi'' > ''*ei'' > (rytų baltų) ''ie'',<ref>{{cite journal|title=Linksnių sinkretizmo ir analogijos vaidmuo kai kurių linksnių formų raidoje|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/544/499|author=[[Albertas Rosinas|Rosinas, A.]]|journal=[[Baltistica]]|volume=35|issue=1|year=2000|issn=0132-6503|page=62}}</ref> vėliau žodžio gale ''ie'' > ''i'', plg. {{lt|renk-iesi}}, bet ''renk-i''.) Tad S. Karaliūnas, kaip vieną iš ide. paveldėtų archaizmų, nurodo tematinę vns. 2. asmens galūnę ''*-ēi''.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=92|accessdate=}}</ref>
Nuo seno atematiniai veiksmažodžiai skyrėsi tik [[Vienaskaita|vienaskaitos]] pirmojo asmens galūne, visos kitos buvo tokios pačios, kaip ir tematinių. Be vienaskaitos 1. ir 2. asmenų galūnių ''*-mi, *-sēi'', kartais rekonstruojamos ir ''*-mei / *-mai'', ''*-si / *-sai''. Be to, tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmuo netekęs kamiengalio balsio ir galūnės pradžios priebalsio ''*s'' (vietoj ''*renkasēi'' yra ''*renkēi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=80-81}} Pagal alternatyvią rekonstrukciją, prabaltų vns. 2. asmens galūnė ''*-ēi'' vesdinama tiesiogiai iš ide. ''*-ēi, *-eh₁i''<ref name="Petropolitana"/> Tematinių veiksmažodžių ''o'' (> baltų prok. ''a'') kamieno [[Vienaskaita|vns.]] 1. asmens galūnė ''*-ō'' pavedėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] Tačiau ''ā'' kamieno veiksmažodžių vns. 1. ir 2. asmenų galūnės su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āu, *-āi'' gali būti vėlesni dariniai, dėl jų kilmės diskutuojama.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}}

Ir tematinių, ir atematinių veiksmažodžių [[Dviskaita|dviskaitos]] 1. ir 2. asmenų bei [[Daugiskaita|daugiskaitos]] 1. asmens galūnė neteko pabaigos priebalsio ''*-s'' , o prieš ją einąs balsis buvo pailgintas: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1. ''*iu̯os'', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*itos'' > baltų prok. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*eiu̯ā'' 'mudu einame', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*eitā'' 'judu einate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*imes >'' baltų prok. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*eimē'' 'einame'. Pailgintas galūnės balsis matyti ir [[Daugiskaita|dgs.]] 2. asmenyje: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*ite'' > baltų prok. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*eitē'' 'einate'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=81-82}}

Buvo panaikinta atematinių veiksmažodžių šaknies balsio laipsnių kaita: vienaskaitoje indoeuropiečių prokalbėje visuose asmenyse turėtas normalusis laipsnis (''*eimi'' 'einu', ''*esmi'' 'esu'), o dviskaitoje ir daugiskaitoje – silpnasis arba nulinis (''*iu̯os'' 'mudu einame', ''*su̯os'' 'mudu esame', ''*imes'' 'mes einame', ''*smes'' 'mes esame'). Baltai visiems skaičiams apibendrino vienaskaitos šaknį su normaliuoju balsio laipsniu (''*eiu̯ā'' 'mudu einame', ''*esu̯ā'' 'mudu esame', ''*eimē'' 'mes einame', ''*esmē'' 'mes esame'). Tačiau silpnasis ir nulinis balsio laipsnis išliko baltų veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviuose: ''*i̯ents'' 'einąs', ''*sants'' 'esąs'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}}

''o'' kamieno veiksmažodžiai neteko dviskaitos ir daugiskaitos antrojo asmens kamiengaliuose indoeuropiečių prokalbėje buvusios ''*e: *o'' (> baltų prok ''*e: *a'') kaitos: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*bher'''o'''u̯os'' 'mudu imame', bet 2. ''*bher'''e'''tHos'' 'judu imate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*ber'''o'''mes'' 'imame', bet 2. ''*bher'''e'''te'' 'imate'. Tad vietoj lauktinų [[Dviskaita|dvs.]] 2. ''*renk'''e'''tā'' 'judu renkate', [[Daugiskaita|dgs.]] 2. ''*renk'''e'''tē'' 'jūs renkate' buvo apibendrintas kamiengalis su ''*a'' iš kitų asmenų − ''*renk'''a'''tā'', ''*renk'''a'''tē''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=220-221}}

Baltai 3. asmens galūnę apibendrino visiems trims skaičiams: atematinių ji kilusi iš vienaskaitos (''*-ti''), o tematinių veiksmažodžių 3. visų skaičių asmuo reiškiamas grynu kamienu. Tradiciškai manoma, kad čia nukrito vadinamoji antrinė ide. 3. asmens galūnė ''*-t''. Tačiau [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir kai kurių kitų kalbininkų teigimu, 3. asmuo senojoje indoeuropiečių prokalbės fazėje jokios galūnės neturėjo, jis reikštas grynu kamienu, buvo nežymėtas, mat 3. asmuo komunikacijos akte (tiesiogiai kreipiantis, besikalbant) nedalyvauja. Todėl šios baltų formos galinčios būti didžiai archajiškos. Kita pasitaikanti nuomonė tokia, kad 3. asmuo baltų kalbose neturi skaičiaus skirtumo dėl [[Finų kalbos|finų kalbų]] įtakos. Pagal alternatyvią rekonstrukciją, tematinių veiksmažodžių 3. asmens galūnė (t. y. kamiengalis) ''*-a'' kilęs iš ide. ''*-e'' (baltų prok. ''*-a'' < ide. ''*-o'' – kitas ide. galūnės (kamiengalio) laipsnis, atspindintis ide. ''*e : *o'' [[#Balsių kaita|kaitą]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=219}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=83}}{{sfn|Dini|2000|p=161}}

Esamajame laike baltų prokalbėje iš indoeuropiečių prokalbės laikų kai kurie veiksmažodžiai turėdavo [[Intarpas|intarpą]] ''*-n-'', pvz., ''*liptei'' 'lipti', ''*lipā'' 'lipo', bet ''*li'''n'''pa'' 'limpa'. Ilgainiui šis intarpas buvo įsivestas ir į pozicijas, kuriose ide. nebuvo būdingas − prieš [[Sklandieji priebalsiai|sklandžiuosius priebalsius]] ''*l'', ''*r'', ''*i̯'', ''*u̯'', plg. {{lt|šąla}} < ''*šanla'', ''kiūra'' < *''ki̯unra'', ''gyja'' < ''*gini̯a'', ''pūva'' < ''*punu̯a'' ir t. t. Kai dėl fonetinių priežasčių intarpas ''*-n-'' buvo nepatogus, baltai išplėtojo esamojo laiko veiksmažodžių klasę su priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' ir keletu kitų, pvz., lietuvių kalbos ''virti'', ''virė'', bet ''ver'''d'''a''; ''dingti'', ''dingo'', bet ''ding'''st'''a'' (ir {{lv|salt}} 'šalti', ''sala'' 'šalo', bet ''sal'''st''''' 'šąla'). Veiksmažodžiams su intarpu ir šiomis priesagomis būdinga intranzityvinė (negalininkinė, savaiminė) reikšmė.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Priesaga ''*-sto-'' susidarė jau baltų prokalbės dirvoje. Būta veiksmažodžių ir su intarpu, ir su priesaga ''*-sto-'' (plg''. tyžta < *ti'''n'''ž-sta''). ''o'' kamieno veiksmažodžiai su intarpu ''*-n-'' ir jį pavaduojančiomis (ar papildančiomis) priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' bei keletu kitų vadinami negrynaisiais, o be jų − grynaisiais. Būta veiksmažodžių, kurių šaknis esamajame laike turėjo normaliojo laipsnio balsį, o kitose formose − silpnojo, pvz., ''*k'''e'''rpa'' (normalusis laipsnis), bet ''*k'''i'''rpā'' 'kirpo' (silpnasis laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Buvo išplėtota veiksmažodžių daryba iš vardažodžių ir kitų veiksmažodžių su priesagomis ''*-āi̯o-'', ''*-ēi̯o-'', ''*-ii̯o-'', ''*-ōi̯o-'', ''*-ino- / *-inā-'' ir kt. Būtajame laike paminėtosios priesagos įgydavo ''ā'' kamiengalį (''*-āi̯ā-'', ''*-ēi̯ā-'' ir t. t.){{sfn|Zinkevičius|1981|pp=191-193}}

==== Būtasis laikas ====
[[Būtasis laikas|Būtojo laiko]] veiksmažodžiai galėjo būti dviejų kamienų − ''ā'' arba ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai gaudavo vieną iš jų (atematiškai asmenuota tik esamajame laike): ''*dōsti'' 'duoda' – ''*daṷē'' 'davė', ''*desti'' 'deda' – ''*dēi̯ā'' 'dėjo', ''*ēsti'' 'ėda' – ''*ēdē'' 'ėdė', ''*leikti'' 'lieka' – ''*likā'' 'liko', ''*sneigti'' 'sninga' – ''*snigā'' 'snigo' ir t. t.; atematinis veiksmažodis ''*būtei'' 'būti' turėjo [[Supletyvizmas|supletyvinę]] paradigmą – ''*esti'' 'yra, esti' – ''*bii̯ā'' 'buvo', plg. {{lv|bija}} 'buvo', [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] ''bit(i)'' 'buvo'{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} ([[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] paliudyta nevienareikšmiškai vertinama *''būtei'' būtojo laiko šaknis ''*bē(i)-'' vietoj rytų baltų ''*bi''-).{{sfn|Dini|2000|p=57}}<ref>{{cite web|title=būti|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=b%C5%ABti|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2023-12-02|quote=Vargu ar pr. bei, bēi, be ‘buvo’ gali kilti iš bl. *bēi̯et ar *bē-i̯ā < *bʰu̯-ē- ir būti siejamas su s. sl. bě ‘buvo’ (tai prieštarauja prūsų fonologiniam dėsniui *ē > ī). Kadangi prūsų k. trumpas i yra linkstamas diftongizuoti (plg. turei 8x šalia turri 18x, polāikt < *palíkti ir kt. pvz.), pr. bei, bēi gali kilti iš *bi < *bii̯ā ir būti tiesioginiai siejamas su la. bija ‘buvo’ (t. p., su apokope, bij, bī), s. lie. bi-ti, bi-t ‘buvo’, ˚bi < *bijā (-tum-bi-me, -tum-bi-te).}}</ref> Būtojo laiko veiksmažodžiai dažniausiai išlaikydavo tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą. Būtojo laiko kamienų ''ā'' ir ''ē'' kilmė neaiški. Tikėtina, kad kai kurių būtojo laiko kamienų pagrinde glūdi senoviniai [[Aoristas|aoristo]] ar [[Perfektas|perfekto]] kamienai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}} [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmido]] manymu, būtojo laiko kamienų pasirinkimą lemdavęs šaknies balsis. [[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiegas]] su tuo nesutikdamas teigė, jog baltų būtasis laikas su ''*-ē-'' (bent jau tokių veiksmažodžių, kaip {{lt|vesti, vežti, nešti}}) yra analogiškos raidos kaip būtojo laiko formos su ''*-ā-''. [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], sekdamas [[August Schleicher|A. Schleicheriu]], pritarė prielaidai, kad ''ē'' kamienas yra kilęs iš ''i̯ā'' kamieno, o tokia raida susijusi su skiemens atvirumu ir [[Kompensacinis pailgėjimas|kompensaciniu pailgėjimu]].{{sfn|Dini|2000|pp=101-105}}{{sfn|Dini|2000|p=101}} W. Schmidas baltų prokalbei pateikia tokias penkias būtojo laiko kamienų pasirinkimo „taisykles“:{{sfn|Dini|2000|pp=104-105}}
# es. l. ''CeCa'' > būt. l. ''CeCē'';
# es. l. ''CaCa'' > būt. l. ''CaCā'';
# es. l. ''CeNca'' > būt. l ''CNCā'';
# es. l. ''CNCa'' > būt. l. ''CNCā'';
# es. l. ''CV̅Ca'' > būt. l. ''CV̅Cā''.

Tačiau šiose W. Schmido taisyklėse nenumatytas būtojo laiko kamienų pasirinkimas atematiniams bei esamojo laiko ''i'' ir ''ā'' kamienams, šios schemos pritaikytos tik esamojo laiko {{ide|o}} > baltų prok. ''a'' kamienui, jeigu jis bendratyje tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' neturi priesagos – nenagrinėjamos ''o'' kamieno struktūros {{lt|teka}} – ''tekėjo'' (bendratis ''tek-ė-ti''), {{lv|tek}} 'teka' – ''tecēja'' (bendratis ''tec-ē-t''), {{lt|akėja}} – ''akėjo'' (bendratis ''ak-ė-ti''), {{prg|druwē}} < ''*druṷēi̯a'' 'tiki' – ''*druṷēi̯ā'' (bendratis ''druw-ī-t'', čia {{prg|-ī-t}} < ''*-ē-t-''),<ref>{{cite web|title=druwīt|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=408|author=V. Mažiulis|publisher=Prūsų kalbos pavendo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|page=78|isbn=9986-19-639-6}}</ref> {{lt|mazgoja}} – ''mazgojo'' (bendratis ''mazg-o-ti''), {{lv|mazgā}} < ''*mazgāi̯a'' 'mazgoja' – ''mazgāja'' < ''*mazgāi̯ā'' (bendratis ''mazg-ā-t''), {{lt|sodina}} – ''sodino'' (bendratis ''sod-in-ti'') ir kt.

Anot Z. Zinkevičiaus, būtojo laiko ''ā'' kamieną įgaudavo veiksmažodžiai, kurie būtajame laike pasižymėjo priesagomis ''*-ā-'' ir ''*-ē-'' (''*eišk-'''ā'''-i̯ā'' 'ieškojo', ''*tek-'''ē'''-i̯ā'' 'tekėjo', ''*sēd-'''ē'''-i̯ā'' 'sėdėjo'). Pasak šio kalbininko, būtajame laike ''ā'' kamieną taip pat įgydavo tie veiksmažodžiai, kurie esamajame laike turėjo:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}}
# nosinį intarpą ''*-n-'' (''*tanpa'' 'tampa' – ''*tapā'' 'tapo');
# priesagą ''*-sto-'' (''*nīksta'' 'nyksta' – ''*nīkā'' 'nyko');
# ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamieną, kurio ''*-i̯a-'' eina po balsio ar dvibalsio (''*sēi̯a'' 'sėja' – ''*sēi̯ā'' 'sėjo'; yra išimčių);
# priesagas ''*-ino-'' / ''*-inā-'', ''*-eno-'' ir kt. (''*sādina'' 'sodina' – ''*sādinā'' 'sodino').
Būtajame laike ''ē'' kamieną, anot Z. Zinkevičiaus, įgydavo veiksmažodžiai, kuriems esamajame laike buvo būdingas:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}}
# ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamienas, kurio ''*-i̯a-'' eina po priebalsio (''*keli̯a'' 'kelia' – ''*kēlē'' 'kėlė');
# ''ā'' kamienas, kurio bendratyje yra priesaga ''*-ī-'' (''*laikā'' 'laiko' – ''*laikē'' 'laikė').
Kitų veiksmažodžių priklausymą vienam iš dviejų būtojo laiko kamienų nusakyti sunku.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} Kalbant apie [[#Balsių kaita|balsių kaitą]], greta esamojo laiko pamatinio šaknies laipsnio būtajame laike veiksmažodžiai dažnai turi silpnąjį (ypač ''o'' kamieno veiksmažodžiai) arba pailgintąjį laipsnį (''*renka'' 'renka' – ''*rinkā'' 'rinko', ''*geri̯a'' 'geria' – ''*gērē'' 'gėrė'). Manoma, kad būtasis laikas su pailgintuoju šaknies laipsniu gali būti kiek vėlesnės kilmės negu su silpnuoju. Būtajame laike silpnajam šaknies laipsniui visų pirma būdingas ''ā'' kamienas. Dalies veiksmažodžių esamojo ir būtojo laikų šaknies laipsnis nesiskiria (''*bēga'' 'bėga' – ''*bēgā'' 'bėgo').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=109}}

Dėl būtojo laiko galūnių žr. esamojo laiko skyrelį, nes būtojo laiko galūnės sudarytos esamojo laiko galūnių pavyzdžiu (plg. esamojo laiko ''ā'' kamieno asmenavimą).
{| class="wikitable" style="text-align: center;"
|+Veiksmažodžių būtasis laikas
! colspan="2" rowspan="2" |
! colspan="3" |*-ā-
!|*-ē-
|-
!*būtei 'būti'
!*rinktei 'rinkti'
!*turētei 'turėti'
!*laikītei 'laikyti'
|-
! rowspan="3" |[[Vienaskaita]]
!1.
|*bii̯āu
|*rinkāu
|*turēi̯āu
|*laikēu
|-
!2.
|*bii̯āi
|*rinkāi
|*turēi̯āi
|*laikēi
|-
!3.
|*bii̯ā
|*rinkā
|*turēi̯ā
|*laikē
|-
! rowspan="3" |[[Dviskaita]]
!1.
|*bii̯āu̯ā
|*rinkāu̯ā
|*turēi̯āu̯ā
|*laikēu̯ā
|-
!2.
|*bii̯ātā
|*rinkātā
|*turēi̯ātā
|*laikētā
|-
!3.
|*bii̯ā
|*rinkā
|*turēi̯ā
|*laikē
|-
! rowspan="3" |[[Daugiskaita]]
!1.
|*bii̯āmē
|*rinkāmē
|*turēi̯āmē
|*laikēmē
|-
!2.
|*bii̯ātē
|*rinkātē
|*turēi̯ātē
|*laikētē
|-
!3.
|*bii̯ā
|*rinkā
|*turēi̯ā
|*laikē
|}

==== Būsimasis laikas ====
Baltų prokalbėje turėtas sigmatinis [[būsimasis laikas]] − su priesaga ''*-s(i)-'' po [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]. Visiško sutarimo nėra, tačiau sigmatinis būsimasis laikas neretai laikomas paveldėtu iš vėlyvojo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikotarpio. Būsimasis laikas sudaromas iš bendraties kamieno, išlaikant tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą, jeigu ji turima. Galūnės − kaip esamojo laiko. Visi veiksmažodžiai asmenuojami pagal ''i'' kamieną (išsamiau apie galūnes žr. skyrelyje „[[#Esamasis laikas|Esamasis laikas]]“). Trečiasis asmuo po priesagos ''*-s(i)-'' galūnės ar kamiengalio balsio neturi. Šaknies priebalsio ir priesagos ''*-s(i)-'' sandūrų pokyčiai: ''š, ž + s(i) = š(i)'' (''*nešsi̯ō'' > ''*neši̯ō'', ''*ṷežsi̯ō'' > ''*ṷeši̯ō''); ''t, d + s(i) = s(i)'' (''*metsi̯ō'' > ''*mesi̯ō'', ''*ṷedsi̯ō'' > ''*ṷesi̯ō''). Paliudytos ir atematinės formos be teminio balsio ''i (i̯)'' tarp priesagos ''*-s-'' ir galūnės (pvz., {{lt|būsme, rinksme, turėsme, laikysme}}).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=117-121}} Toliau pateikiamas tematinis asmenavimas.
{| class="wikitable" style="text-align: center;"
|+Veiksmažodžių būsimasis laikas
! colspan="2" rowspan="2" |
! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai)
|-
!*būtei 'būti'
!*rinktei 'rinkti'
!*turētei 'turėti'
!*laikītei 'laikyti'
|-
! rowspan="3" |[[Vienaskaita]]
!1.
|*būsi̯ō
|*rinksi̯ō
|*turēsi̯ō
|*laikīsi̯ō
|-
!2.
|*būsēi
|*rinksēi
|*turēsēi
|*laikīsēi
|-
!3.
|*būs
|*rinks
|*turēs
|*laikīs
|-
! rowspan="3" |[[Dviskaita]]
!1.
|*būsiu̯ā
|*rinksiu̯ā
|*turēsiu̯ā
|*laikīsiu̯ā
|-
!2.
|*būsitā
|*rinksitā
|*turēsitā
|*laikīsitā
|-
!3.
|*būs
|*rinks
|*turēs
|*laikīs
|-
! rowspan="3" |[[Daugiskaita]]
!1.
|*būsimē
|*rinksimē
|*turēsimē
|*laikīsimē
|-
!2.
|*būsitē
|*rinksitē
|*turēsitē
|*laikīsitē
|-
!3.
|*būs
|*rinks
|*turēs
|*laikīs
|}

==== Perfektas ir pliuskvamperfektas ====
Sudėtiniai veikiamosios rūšies [[Nuosaka#Tiesioginė nuosaka|tiesioginės nuosakos]] laikai sudaromi su asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' 'būti' ir būtojo laiko veikiamuoju [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (žr. „[[#Būtojo laiko dalyviai|Būtojo laiko dalyviai“]]). Darybos modelis tas pats, kaip ir neveikiamosios rūšies tiesioginės nuosakos laikų (žr. „[[#Neveikiamoji rūšis|Neveikiamoji rūšis“]]), tik vartojami veikiamosios rūšies dalyviai.

[[Perfektas]], reiškiantis jau įvykusį veiksmą, kurio rezultatas tebetrunka iki šiol, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' esamuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*esmi turēi̯ents'' (arba ''*esmi turēi̯ēs'') 'esu turėjęs'.

[[Pliuskvamperfektas]], reiškiantis senesnį už kitą įvykusį veiksmą, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' būtuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*bii̯āu turēi̯ents'' (arba ''*bii̯āu turēi̯ēs'') 'buvau turėjęs'. Sudėtiniai laikai su dalyviais nėra paveldėti iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], jų sistema ir vartosena buvo išplėtotos vėlyvu laikotarpiu. Panašūs sudėtiniai laikai žinomi ir [[Slavų kalbos|slavų]], [[Germanų kalbos|germanų]], [[Albanų kalba|albanų]] bei kai kurioms kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]].{{sfn|Dini|2000|p=331}}

==== Dalyviai ====
Baltų prokalbėje turėti veikiamosios ir neveikiamosios rūšių [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]]. Tradiciniu požiūriu, veikiamosios rūšies dalyviai buvę jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Dalyviai buvo kaitomi tais pačiais linksniais, kaip ir vardažodžiai. [[Šauksmininkas]] tikriausiai sutapo su [[Vardininkas|vardininku]]. Turėjo tris [[Giminė (gramatika)|gimines]] − vyriškąją, moteriškąją ir bevardę, tris skaičius − [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]], ir tris laikus − esamąjį, būtąjį ir būsimąjį. Veikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš jo paties veiksmo. Neveikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo.

===== Esamojo laiko dalyviai =====
;Veikiamieji
Esamojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamieno pridedant priesagą ''*-nt-'', tad turėjo tris kamienus − ''o'', ''i'' ir ''ā''. Atematiniai veiksmažodžiai turėjo iš indoeuropiečių prokalbės esamojo laiko dviskaitos ir daugiskaitos perimtą nykstamojo (nulinio) laipsnio šaknies balsį: ''*sants'' 'esąs', ''*i̯ents'' 'einąs'. Jie gaudavo ''o'' kamieną (linksniuoti kaip ''*renkants'' 'renkąs'). Vyriškosios ir bevardės giminės dalyviai linksniuoti kaip priebalsinio kamieno vardažodžiai (žr. daiktavardžius ''*u̯aišpats, *sēmen''), moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno kamieno vardažodžiai su ''*-ī'' galūne vienaskaitos vardininke (žr. ''*rankā'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=143-147}} Visų laikų veikiamosios rūšies bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas.<ref name="olander189"/><ref name="olander223"/>

'''Esamojo laiko padalyviai''', turimi dabartinėse lietuvių ir [[Latvių kalba|latvių]] kalbose ({{lt|laikant}}, {{lv|darot}}), yra kilę iš esamojo laiko veikiamosios rūšies vyr. ar bev. g. vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] formų (''*laikāntei'', ''*darāntei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=153}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] esamojo laiko formos su priesaga ''-ot'' < baltų prok. ''*-ant-'' yra kilusios iš esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite"/>
{| class="wikitable" style="text-align: center;"
|+Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkants 'renkąs', *turints 'turįs', *laikānts 'laikąs' linksniavimas
! colspan="2" rowspan="2" |
! colspan="3" |*-o-
! colspan="3" |*-i-
! colspan="3" |*-ā-
|-
!Vyr. g.
!Bev. g
!Mot. g.
!Vyr. g.
!Bev. g
!Mot. g.
!Vyr. g.
!Bev. g
!Mot. g.
|-
! rowspan="6" |[[Vienaskaita]]
![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]]
|*renkants
|*renkant
|*renkantī
|*turints
|*turint
|*turintī
|*laikānts
|*laikānt
|*laikāntī
|-
![[Kilmininkas|K.]]
| colspan="2" |*renkantes
|*renkanti̯ās
| colspan="2" |*turintes
|*turinti̯ās
| colspan="2" |*laikāntes
|*laikānti̯ās
|-
![[Naudininkas|N.]]
| colspan="2" |*renkantei
|*renkanti̯āi
| colspan="2" |*turintei
|*turinti̯āi
| colspan="2" |*laikāntei
|*laikānti̯āi
|-
![[Galininkas|G.]]
|*renkantin
|*renkant
|*renkanti̯ān
|*turintin
|*turint
|*turinti̯ān
|*laikāntin
|*laikānt
|*laikānti̯ān
|-
![[Įnagininkas|Įn.]]
| colspan="2" |*renkantmi
|*renkanti̯ān
| colspan="2" |*turintmi
|*turinti̯ān
| colspan="2" |*laikāntmi
|*laikānti̯ān
|-
![[Vietininkas|Vt.]]
| colspan="2" |*renkanti
|*renkanti̯āi
| colspan="2" |*turinti
|*turinti̯āi
| colspan="2" |*laikānti
|*laikānti̯āi
|-
! rowspan="3" |[[Dviskaita]]
![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]]
|*renkante
|*renkantī
|*renkanti̯āi
|*turinte
|*turintī
|*turinti̯āi
|*laikānte
|*laikāntī
|*laikānti̯āi
|-
![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]]
| colspan="2" |*renkantmā
|*renkanti̯āmā
| colspan="2" |*turintmā
|*turinti̯āmā
| colspan="2" |*laikāntmā
|*laikānti̯āmā
|-
![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]]
| colspan="2" |*renkantaus
|*renkanti̯āus
| colspan="2" |*turintaus
|*turinti̯āus
| colspan="2" |*laikāntaus
|*laikānti̯āus
|-
! rowspan="6" |[[Daugiskaita]]
![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]]
|*renkantes
|*renkantā
|*renkanti̯ās
|*turintes
|*turintā
|*turinti̯ās
|*laikāntes
|*laikāntā
|*laikānti̯ās
|-
![[Kilmininkas|K.]]
| colspan="2" |*renkantōn
|*renkanti̯ōn
| colspan="2" |*turintōn
|*turinti̯ōn
| colspan="2" |*laikāntōn
|*laikānti̯ōn
|-
![[Naudininkas|N.]]
| colspan="2" |*renkantmas
|*renkanti̯āmas
| colspan="2" |*turintmas
|*turinti̯āmas
| colspan="2" |*laikāntmas
|*laikānti̯āmas
|-
![[Galininkas|G.]]
|*renkantins
|*renkantā
|*renkanti̯āns
|*turintins
|*turintā
|*turinti̯āns
|*laikāntins
|*laikāntā
|*laikānti̯āns
|-
![[Įnagininkas|Įn.]]
| colspan="2" |*renkantmīs
|*renkanti̯āmīs
| colspan="2" |*turintmīs
|*turinti̯āmīs
| colspan="2" |*laikāntmīs
|*laikānti̯āmīs
|-
![[Vietininkas|Vt.]]
| colspan="2" |*renkantsu
|*renkanti̯āsu
| colspan="2" |*turintsu
|*turinti̯āsu
| colspan="2" |*laikāntsu
|*laikānti̯āsu
|}

;Neveikiamieji
Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamienų pridedant priesagas ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-mā-'' (mot. g.). [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta vienintelė ne visai patikima, daug diskusijų kelianti forma su priesaga ''-mana-'' žodyje ''poklausīmanas'' (mot. g. dgs. vard.) 'paklausomosios (išklausomosios)', tad galbūt galėję būti arealinių skirtumų.<ref>{{cite journal|title=On Old Prussian poklausīmanas: Some Thoughts on the Origin of the Proto-Balto-Slavic Participial Suffix *-ma-.|url=https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/00806765.2017.1399588|journal=Scando-Slavica|volume=63|issue=2|year=2017|pages=133-150|author=Paweł Nowak|accessdate=2023-08-22}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1775|title=poklausīmanas|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]]|accessdate=2023-08-22}}</ref> Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai bus susidarę vėliau, daugumoje kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] priesagos ''*-mo-'', ''*-mā-'' paprastai pasitelkiamos būdvardžiams sudaryti. Atematinių veiksmažodžių neveikiamieji dalyviai gaudavo ''o'' kamieną. Linksnių galūnės − kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=156}}

'''Pusdalyviai''', turimi lietuvių ir latvių kalbose ({{lt|eidamas}}, {{lv|iedams}} 't. p.'), siejami su neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviais. Jiems pradžią bus davę esamojo laiko veiksmažodžiai su priesaga ''*-do-'' > baltų ''*-da-'': ''*verda'' + ''*-mo-, *-mā-'' − ''*verdamas, -ma, -mā''. Vėliau priesaga ''*-do-'' buvo išplėsti ir kiti veiksmažodžiai, šių darinių reikšmė ėmė tolti nuo esamojo laiko neveikiamųjų dalyvių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=160}}
{| class="wikitable" style="text-align: center;"
|+Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkamas 'renkamas', *turimas 'turimas', *laikāmas 'laikomas' linksniavimas
! colspan="2" rowspan="2" |
! colspan="3" |*-o-
! colspan="3" |*-i-
! colspan="3" |*-ā-
|-
!Vyr. g.
!Bev. g
!Mot. g.
!Vyr. g.
!Bev. g
!Mot. g.
!Vyr. g.
!Bev. g
!Mot. g.
|-
! rowspan="6" |[[Vienaskaita]]
![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]]
|*renkamas
|*renkaman / *renkama
|*renkamā
|*turimas
|*turiman / *turima
|*turimā
|*laikāmas
|*laikāman / *laikāma
|*laikāmā
|-
![[Kilmininkas|K.]]
| colspan="2" |*renkamas(a) / *renkamā
|*renkamās
| colspan="2" |*turimas(a) / *turimā
|*turimās
| colspan="2" |*laikāmas(a) / *laikāmā
|*laikāmās
|-
![[Naudininkas|N.]]
| colspan="2" |*renkamōi
|renkamāi
| colspan="2" |*turimōi
|*turimāi
| colspan="2" |*laikāmōi
|*laikāmāi
|-
![[Galininkas|G.]]
|*renkaman
|*renkaman / *renkama
|*renkamān
|*turiman
|*turiman /*turima
|*turimān
|*laikāman
|*laikāman / *laikāma
|*laikāmān
|-
![[Įnagininkas|Įn.]]
| colspan="2" |*renkamō
|*renkamān
| colspan="2" |*turimō
|*turimān
| colspan="2" |*laikāmō
|*laikāmān
|-
![[Vietininkas|Vt.]]
| colspan="2" |*renkamei
|*renkamāi
| colspan="2" |*turimei
|*turimāi
| colspan="2" |*laikāmei
|*laikāmāi
|-
! rowspan="3" |[[Dviskaita]]
![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]]
|*renkamō
|*renkamai
|*renkamāi
|*turimō
|*turimai
|*turimāi
|*laikāmō
|*laikāmai
|*laikāmāi
|-
![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]]
| colspan="2" |*renkamamā
|*renkamāmā
| colspan="2" |*turimamā
|*turimāmā
| colspan="2" |*laikāmamā
|*laikāmāmā
|-
![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]]
| colspan="2" |*renkamōus
|*renkamāus
| colspan="2" |*turimōus
|*turimāus
| colspan="2" |*laikāmōus
|*laikāmāus
|-
! rowspan="6" |[[Daugiskaita]]
![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]]
|*renkamai
|*renkamā
|*renkamās
|*turimai
|*turimā
|*turimās
|*laikāmai
|*laikāmā
|*laikāmās
|-
![[Kilmininkas|K.]]
| colspan="3" |*renkamōn
| colspan="3" |*turimōn
| colspan="3" |*laikāmōn
|-
![[Naudininkas|N.]]
| colspan="2" |*renkamamas
|*renkamāmas
| colspan="2" |*turimamas
|*turimāmas
| colspan="2" |*laikāmamas
|*laikāmāmas
|-
![[Galininkas|G.]]
|*renkamōns
|*renkamā
|*renkamāns
|*turimōns
|*turimā
|*turimāns
|*laikāmōns
|*laikāmā
|*laikāmāns
|-
![[Įnagininkas|Įn.]]
| colspan="2" |*renkamais
|*renkamāmīs
| colspan="2" |*turimais
|*turimāmīs
| colspan="2" |*laikāmais
|*laikāmāmīs
|-
![[Vietininkas|Vt.]]
| colspan="2" |*renkameisu
|*renkamāsu
| colspan="2" |*turimeisu
|*turimāsu
| colspan="2" |*laikāmeisu
|*laikāmāsu
|}

===== Būtojo laiko dalyviai =====
[[Vaizdas:Švīkātā keramika, Dievukalns, Lielvarde.jpg|right|160px|thumb|I a. pr. m. e. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] puodas ([[Dievukalnas]] netoli [[Lielvardė]]s, [[Latvija]]).]]
;Veikiamieji
Būtojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi iš būtojo laiko veiksmažodžių kamienų su priesaga ''*-us-'', atmetus kamiengalio balsius ''ā'', ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai sudaromi taip pat, kaip ir tematiniai (''*bii̯ents'', ''*bii̯uses''). Bendratyje turintys priesagą ''*-ī-'' veiksmažodžiai (''*laik'''ī'''tei'') po šaknies išplėsti priesaga ''*-i̯-'' (''*laik'''i̯'''us-''). Vardažodinės kilmės priesaga ''*-us-'' į dalyvių paradigmą buvo įtraukta tik kai kuriose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šakose, siauriau negu esamojo laiko veikiamųjų dalyvių priesaga ''*-nt-''. Bevardės giminės [[Vienaskaita|vienaskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]] [[vardininkas|vardininkas–]][[galininkas|galininkas–]][[šauksmininkas]] bei vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkai – šauksmininkai turi priesagą ''*-ent-''. Manoma, kad ji įsivesta iš esamojo laiko ''*-nt-'', kitų giminingų kalbų duomenys rodo vns. vardininke buvus pailgintojo balsių kaitos laipsnio priesagą ''*-u̯ōs'' (''*-us-'' – šios priesagos silpnasis kaitos laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=149-150}} Ir baltų prokalbei linkstama rekonstruoti senesniąją vns. vardininko priesagą ''*-ēs'' < ''*-u̯ēs'', kuri pradžioje turėjusi būti vartojama su ''ē'' kamieno veiksmažodžiais, o vėliau galėjo būti pasitelkta ir su veiksmažodžių ''ā'' kamienu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}}

<u>Todėl visos būtojo laiko veikiamųjų dalyvių formos su priesaga ''*-ent-'' yra ginčytinos, galimi alternatyvūs rekonstrukcijos variantai,</u>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}} pavyzdžiui: vns. vyr. g. [[Vardininkas|vard.]] – [[Šauksmininkas|šauksm.]]''*turēi̯ēs'', ''*laikēs''; vns. bev. g. vard.–[[Galininkas|gal.]]–šauksm. ''*turēi̯us'', ''*laiki̯us''; dgs. vyr. g. vard.–šauksm. ''*turēi̯uses'', ''*laiki̯uses''; dgs. bev. g. vard.–gal.–šauksm. ''*turēi̯usā'', ''*laiki̯usā''.

Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne ''*-ī'' vienaskaitos vardininke. Bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos darant prielaidą, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas.

'''Būtojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikius''), yra kilę iš būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laiki̯usei'').
{| class="wikitable" style="text-align: center;"
|+Veikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *turēi̯ents 'turėjęs', *laikents 'laikęs' linksniavimas
! colspan="2" rowspan="2" |
! colspan="3" |*-ā-
! colspan="3" |*-ē-
|-
!Vyr. g.
!Bev. g
!Mot. g.
!Vyr. g.
!Bev. g
!Mot. g.
|-
! rowspan="6" |[[Vienaskaita]]
![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]]
|*turēi̯ents
|*turēi̯ent
|*turēi̯usī
|*laikents
|*laikent
|*laiki̯usī
|-
![[Kilmininkas|K.]]
| colspan="2" |*turēi̯uses
|*turēi̯usi̯ās
| colspan="2" |*laiki̯uses
|*laiki̯usi̯ās
|-
![[Naudininkas|N.]]
| colspan="2" |*turēi̯usei
|*turēi̯usi̯āi
| colspan="2" |*laiki̯usei
|*laiki̯usi̯āi
|-
![[Galininkas|G.]]
|*turēi̯usin
|*turēi̯ent
|*turēi̯usi̯ān
|*laiki̯usin
|*laikent
|*laiki̯usi̯ān
|-
![[Įnagininkas|Įn.]]
| colspan="2" |*turēi̯usmi
|*turēi̯usi̯ān
| colspan="2" |*laiki̯usmi
|*laiki̯usi̯ān
|-
![[Vietininkas|Vt.]]
| colspan="2" |*turēi̯usi
|*turēi̯usi̯āi
| colspan="2" |*laiki̯usi
|*laiki̯usi̯āi
|-
! rowspan="3" |[[Dviskaita]]
![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]]
|*turēi̯use
|*turēi̯usī
|*turēi̯usi̯āi
|*laiki̯use
|*laiki̯usī
|*laiki̯usi̯āi
|-
![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]]
| colspan="2" |*turēi̯usmā
|*turēi̯usi̯āmā
| colspan="2" |*laiki̯usmā
|*laiki̯usi̯āmā
|-
![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]]
|colspan="2"|*turēi̯usaus
|*turēi̯usi̯āus
|colspan="2"|*laiki̯usaus
|*laiki̯usi̯āus
|-
! rowspan="6" |[[Daugiskaita]]
![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]]
|*turēi̯entes
|*turēi̯entā
|*turēi̯usi̯ās
|*laikentes
|*laikentā
|*laiki̯usi̯ās
|-
![[Kilmininkas|K.]]
| colspan="2" |*turēi̯usōn
|*turēi̯usi̯ōn
| colspan="2" |*laiki̯usōn
|*laiki̯usi̯ōn
|-
![[Naudininkas|N.]]
| colspan="2" |*turēi̯usmas
|*turēi̯usi̯āmas
| colspan="2" |*laiki̯usmas
|*laiki̯usi̯āmas
|-
![[Galininkas|G.]]
|*turēi̯usins
|*turēi̯entā
|*turēi̯usi̯āns
|*laiki̯usins
|*laikentā
|*laiki̯usi̯āns
|-
![[Įnagininkas|Įn.]]
| colspan="2" |*turēi̯usmīs
|*turēi̯usi̯āmīs
| colspan="2" |*laiki̯usmīs
|*laiki̯usi̯āmīs
|-
![[Vietininkas|Vt.]]
| colspan="2" |*turēi̯u(s)su
|*turēi̯usi̯āsu
| colspan="2" |*laiki̯u(s)su
|*laiki̯usi̯āsu
|}

;Neveikiamieji
Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi ne prie būtojo laiko, bet prie bendraties kamieno pridėjus priesagą ''*-to-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-tā-'' (mot. g.). Tai iš senų laikų paveldėta daryba, ši priesaga turima daugumoje [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=157}} Jei tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' yra priesaga, ji išlaikoma. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būtojo laiko dalyviai linksniuoti kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai.

'''Reikiamybės dalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''turėtinas''), kilmės požiūriu siejami su būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviais. Reikiamybės dalyviuose yra susiliejusios priesagos ''-to-'' ir ''*-no-''. Kai kurie kalbininkai [[Reikiamybės dalyvis|reikiamybės dalyvių]] priesagą vesdina tiesiai iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-tṇno-''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}}
{| class="wikitable" style="text-align: center;"
|+Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *būtas 'būtas', *turētas 'turėtas' linksniavimas
! colspan="2" rowspan="2" |
! colspan="6" |Bendraties kamienai
|-
!Vyr. g.
!Bev. g
!Mot. g.
!Vyr. g.
!Bev. g
!Mot. g.
|-
! rowspan="6" |[[Vienaskaita]]
![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]]
|*būtas
|*būtan / *būta
|*būtā
|*turētas
|*turētan/ *turēta
|*turētā
|-
![[Kilmininkas|K.]]
| colspan="2" |*būtas(a) / *būtā
|*būtās
| colspan="2" |*turētas(a) / *turētā
|*turētās
|-
![[Naudininkas|N.]]
| colspan="2" |*būtōi
|*būtāi
| colspan="2" |*turētōi
|*turētāi
|-
![[Galininkas|G.]]
|*būtan
|*būtan / *būta
|*būtān
|*turētan
|*turētan / *turēta
|*turētān
|-
![[Įnagininkas|Įn.]]
| colspan="2" |*būtō
|*būtān
| colspan="2" |*turētō
|*turētān
|-
![[Vietininkas|Vt.]]
| colspan="2" |*būtei
|*būtāi
| colspan="2" |*turētei
|*turētāi
|-
! rowspan="3" |[[Dviskaita]]
![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]]
|*būtō
|*būtai
|*būtāi
|*turētō
|*turētai
|*turētāi
|-
![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]]
| colspan="2" |*būtamā
|*būtāmā
| colspan="2" |*turētamā
|*turētāmā
|-
![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]]
| colspan="2" |*būtōus
|*būtāus
| colspan="2" |*turētōus
|*turētāus
|-
! rowspan="6" |[[Daugiskaita]]
![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]]
|*būtai
|*būtā
|*būtās
|*turētai
|*turētā
|*turētās
|-
![[Kilmininkas|K.]]
| colspan="3" |*būtōn
| colspan="3" |*turētōn
|-
![[Naudininkas|N.]]
| colspan="2" |*būtamas
|*būtāmas
| colspan="2" |*turētamas
|*turētāmas
|-
![[Galininkas|G.]]
|*būtōns
|*būtā
|*būtāns
|*turētōns
|*turētā
|*turētāns
|-
![[Įnagininkas|Įn.]]
| colspan="2" |*būtais
|*būtāmīs
| colspan="2" |*turētais
|*turētāmīs
|-
![[Vietininkas|Vt.]]
| colspan="2" |*būteisu
|*būtāsu
| colspan="2" |*turēteisu
|*turētāsu
|}

===== Būsimojo laiko dalyviai =====
;Veikiamieji
Būsimojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-nt-'' iš būsimojo laiko veiksmažodžių (jų daryba grįsta bendraties kamienu). Tačiau dalyviams taikoma ne priesaga ''*-si-'', kaip veiksmažodžiams, o ''*-si̯o-''. Būsimojo laiko veikiamųjų dalyvių paradigma bus susidariusi vėliau nei kitų laikų.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=223}} Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne *-''ī'' vienaskaitos vardininke.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}} Kaip ir esamajame bei būtajame laikuose, bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko–]][[Galininkas|galininko–]][[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas.

'''Būsimojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikysiant''), yra kilę iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laikīsi̯antei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=151-152}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] būsimojo laiko formos su priesaga ''-šot'' (''būšot'') < baltų prok. ''*-si̯ant-'' yra kilusios iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite">{{cite journal|last=Rudzīte|first=Marta|authorlink=Marta Rudzīte|editor-last=Boiko|editor-first= Kersti|year=1994|title =Latviešu un lībiešu valodas savstarpējā ietekme|journal=Lībieši: rakstu krājums|pages=296|publisher=Zinātne|location= Rīga|isbn=5-7966-0807-X|url=http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959}}</ref>
{| class="wikitable" style="text-align: center;"
|+Veikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯ants 'būsiąs', *turēsi̯ants 'turėsiąs' linksniavimas
! colspan="2" rowspan="2" |
! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai
|-
!Vyr. g.
!Bev. g.
!Mot. g.
!Vyr. g.
!Bev. g.
!Mot. g.
|-
! rowspan="6" |[[Vienaskaita]]
![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]]
|*būsi̯ants
|*būsi̯ant
|*būsi̯antī
|*turēsi̯ants
|*turēsi̯ant
|*turēsi̯antī
|-
![[Kilmininkas|K.]]
| colspan="2" |*būsi̯antes
|*būsi̯anti̯ās
| colspan="2" |*turēsi̯antes
|*turēsi̯anti̯ās
|-
![[Naudininkas|N.]]
| colspan="2" |*būsi̯antei
|*būsi̯anti̯āi
| colspan="2" |*turēsi̯antei
|*turēsi̯anti̯āi
|-
![[Galininkas|G.]]
|*būsi̯antin
|*būsi̯ant
|*būsi̯anti̯ān
|*turēsi̯antin
|*turēsi̯ant
|*turēsi̯anti̯ān
|-
![[Įnagininkas|Įn.]]
| colspan="2" |*būsi̯antmi
|*būsi̯anti̯ān
| colspan="2" |*turēsi̯antmi
|*turēsi̯anti̯ān
|-
![[Vietininkas|Vt.]]
| colspan="2" |*būsi̯anti
|*būsi̯anti̯āi
| colspan="2" |*turēsi̯anti
|*turēsi̯anti̯āi
|-
! rowspan="3" |[[Dviskaita]]
![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]]
|*būsi̯ante
|*būsi̯antī
|*būsi̯anti̯āi
|*turēsi̯ante
|*turēsi̯antī
|*turēsi̯anti̯āi
|-
![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]]
| colspan="2" |*būsi̯antmā
|*būsi̯anti̯āmā
| colspan="2" |*turēsi̯antmā
|*turēsi̯anti̯āmā
|-
![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]]
| colspan="2" |*būsi̯antaus
|*būsi̯anti̯āus
| colspan="2" |*turēsi̯antaus
|*turēsi̯anti̯āus
|-
! rowspan="6" |[[Daugiskaita]]
![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]]
|*būi̯antes
|*eisi̯antā
|*būsi̯anti̯ās
|*turēsi̯antes
|*turēsi̯antā
|*turēsi̯anti̯ās
|-
![[Kilmininkas|K.]]
| colspan="2" |*būsi̯antōn
|*būsi̯anti̯ōn
| colspan="2" |*turēsi̯antōn
|*turēsi̯anti̯ōn
|-
![[Naudininkas|N.]]
| colspan="2" |*būsi̯antmas
|*būsi̯anti̯āmas
| colspan="2" |*turēsi̯antmas
|*turēsi̯anti̯āmas
|-
![[Galininkas|G.]]
|*būsi̯antins
|*būsi̯antā
|*būsi̯anti̯āns
|*turēsi̯antins
|*turēsi̯antā
|*turēsi̯anti̯āns
|-
![[Įnagininkas|Įn.]]
| colspan="2" |*būsi̯antmīs
|*būsi̯anti̯āmīs
| colspan="2" |*turēsi̯antmīs
|*turēsi̯anti̯āmīs
|-
![[Vietininkas|Vt.]]
| colspan="2" |*būsi̯antsu
|*būsi̯anti̯āsu
| colspan="2" |*turēsi̯antsu
|*turēsi̯anti̯āsu
|}

;Neveikiamieji
Būsimojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviai sudaromi iš veiksmažodžio būsimojo laiko, t. y. bendraties kamieno su priesagomis ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.) ir ''*-mā-'' (mot. g.) − kaip ir atitinkami esamojo laiko dalyviai. Yra paliudytos dvi būsimąjį neveikiamųjų dalyvių laiką žyminčios priesagos: ''*-s(i)-'' ir ''*-si̯o-'' − ''*būsimas'' ir ''*būsi̯amas''. Kadangi to paties laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-si̯o-'', [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] mano esant senesnę pastarąją.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=158}} Formos su priesaga ''*-si̯o-'' pateikiamos ir lentelėje. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būsimojo dalyviai linksniuojami kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai.
{| class="wikitable" style="text-align: center;"
|+Neveikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯amas 'būsimas', *turēsi̯amas 'turėsimas' linksniavimas
! colspan="2" rowspan="2" |
! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai
|-
!Vyr. g.
!Bev. g.
!Mot. g.
!Vyr. g.
!Bev. g.
!Mot. g.
|-
! rowspan="6" |[[Vienaskaita]]
![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]]
|*būsi̯amas
|*būsi̯aman / *būsi̯ama
|*būsi̯amā
|*turēsi̯amas
|*turēsi̯aman / *turēsi̯ama
|*turēsi̯amā
|-
![[Kilmininkas|K.]]
| colspan="2" |*būsi̯amas(a) / *būsi̯amā
|*būsi̯amās
| colspan="2" |*turēsi̯amas(a) / *turēsi̯amā
|*turēsi̯amās
|-
![[Naudininkas|N.]]
| colspan="2" |*būsi̯amōi
|*būsi̯amāi
| colspan="2" |*turēsi̯amōi
|*turēsi̯amāi
|-
![[Galininkas|G.]]
|*būsi̯aman
|*būsi̯aman / *būsi̯ama
|*būsi̯amān
|*turēsi̯aman
|*turēsi̯aman / *turēsi̯ama
|*turēsi̯amān
|-
![[Įnagininkas|Įn.]]
| colspan="2" |*būsi̯amō
|*būsi̯amān
| colspan="2" |*turēsi̯amō
|*turēsi̯amān
|-
![[Vietininkas|Vt.]]
| colspan="2" |*būsi̯amei
|*būsi̯amāi
| colspan="2" |*turēsi̯amei
|*turēsi̯amāi
|-
! rowspan="3" |[[Dviskaita]]
![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]]
|*būsi̯amō
|*būsi̯amai
|*būsi̯amāi
|*turēsi̯amō
|*turēsi̯amai
|*turēsi̯amāi
|-
![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]]
| colspan="2" |*būsi̯amamā
|*būsi̯amāmā
| colspan="2" |*turēsi̯amamā
|*turēsi̯amāmā
|-
![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]]
| colspan="2" |*būsi̯amōus
|*būsi̯amāus
| colspan="2" |*turēsi̯amōus
|*turēsi̯amāus
|-
! rowspan="6" |[[Daugiskaita]]
![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]]
|*būsi̯amai
|*būsi̯amā
|*būsi̯amās
|*turēsi̯amai
|*turēsi̯amā
|*turēsi̯amās
|-
![[Kilmininkas|K.]]
| colspan="3" |*būsi̯amōn
| colspan="3" |*turēsi̯amōn
|-
![[Naudininkas|N.]]
| colspan="2" |*būsi̯amamas
|*būsi̯amāmas
| colspan="2" |*turēsi̯amamas
|*turēsi̯amāmas
|-
![[Galininkas|G.]]
|*būsi̯amōns
|*būsi̯amā
|*būsi̯amāns
|*turēsi̯amōns
|*turēsi̯amā
|*turēsi̯amāns
|-
![[Įnagininkas|Įn.]]
| colspan="2" |*būsi̯amais
|*būsi̯amāmīs
| colspan="2" |*turēsi̯amais
|*turēsi̯amāmīs
|-
![[Vietininkas|Vt.]]
| colspan="2" |*būsi̯ameisu
|*būsi̯amāsu
| colspan="2" |*turēsi̯ameisu
|*turēsi̯amāsu
|}

==== Nuosakos ir rūšys ====
[[Vaizdas:Фібула падковападобная з выемкавай эмаллю чырвонага колеру.jpg|160px|thumb|right|I–III a. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] pasaginė sąsaga ([[Malyškos (Vileikos rajonas)|Malyškos]], [[Vileikos rajonas]], [[Baltarusija]]).]]
Aukščiau nurodyti veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikai]] priklauso veikiamosios [[Rūšis (gramatinė)|rūšies]] tiesioginei [[Nuosaka|nuosakai]], kuri nurodo iš [[Veiksnys|veiksnio]] kylantį, tam tikru laiku vykstantį, vykusį ar vyksiantį veiksmą. Baltai buvo pasidarę naują tariamąją nuosaką, pakeitusią indoeuropiečių prokalbės [[Konjunktyvas|konjunktyvą]], o senasis [[optatyvas]] buvo pasitelktas liepiamajai nuosakai sudaryti – optatyvo formos imtos vartoti ne tik pageidavimui, bet ir liepimui reikšti. Tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga. Buvo sudaryta nauja neveikiamoji [[Rūšis (gramatinė)|rūšis]].

===== Tariamoji nuosaka =====
Tariamoji nuosaka (kondicionalis), reiškianti norimą arba galimą veiksmą, rytiniame baltų areale buvo sudaroma iš [[Siekinys|siekinio]], kuris turi [[Bendratis|bendraties]] kamieną, pridėjus priesagą ''*-bi-'' ir asmens galūnę, pvz., ''*laikī-tun-bi-mē'' 'laikytume', kur ''*laikī-'' yra bendraties [[Kamienas (kalbotyra)|kamienas]], ''*-tun'' − siekinio formantas, ''*-bi-'' − tariamosios nuosakos priesaga, ir ''*-mē'' − asmens galūnė. Priesaga ''*-bi-'' yra kilusi iš veiksmažodžio ''*būtei'' 'būti' būtojo laiko (plg. {{lv|bija}} < ''*bii̯ā'' 'buvo') arba iš senovinių [[Perfektas|perfekto]] ar [[Optatyvas|optatyvo]]{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} (dar plg. [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] formą ''bit(i)'' 'buvo', kuri, kalbininkų manymu, gali būti kilusi iš senovinio [[Imperfektas|imperfekto]]).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} Šios tariamosios nuosakos formos rytų baltų epochai rekonstruojamos visų pirma lietuvių kalbos duomenimis, o kad panašių vedinių būta [[Latvių kalba|latvių kalboje]], rodo latvių senųjų raštų ir [[Latgalių kalba|latvių aukštaičių]] vns. 1. asmens ''dûtubu'' arba ''dūtumu'' 'duočiau' tipo formos.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} Tokie tariamosios nuosakos dariniai turbūt išriedėjo iš sudėtinių [[Modalumas (kalbotyra)|modalinių]] konstrukcijų,{{sfn|Dini|2000|p=103}} linkstama manyti, kad tą patį elementą ''*bi'' turįs lietuvių sąlygos [[jungtukas]] ''jeib'' < ''*jei-bi'' 'jei; nors ir; idant, kad', nes tariamoji nuosaka dažniausiai reiškia sąlygą, o iš pasakymų su siekiniu ''jis atėjo valgytų'' ir su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] ''*jis atėjo jei-bi valgęs'' (plg. {{pl|żeby jadł}}) samplaikos galėjęs atsirasti pasakymas ''*jis atėjo jei-bi valgytų'', kurio ''*bi'' turėjęs būti apylaisvis, jis, matyt, galėjęs eiti tiek prieš siekinį, tiek po jo (tikriausiai buvę galima sakyti ir ''*jei-bi valgytų'', ir ''*jei valgytų-bi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} [[Guido Michelini|G. Michelini’io]] manymu, sudėtinės modalinės konstrukcijos su siekiniu ir elementu ''*bi'' ėmė sutapti su konjunktyvo [[Semantika|semantine]] funkcija vėlyvuoju bendrabaltiškuoju laikotarpiu.{{sfn|Dini|2000|p=103}}

[[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta tariamoji nuosaka su [[Dalelytė|dalelyte]] ''-lai'', pridėta prie bendraties kamieno: ''boulai'' (< ''*bū-lai'') 'būtų', ''niturrīlai'' (< ''*ne-turē-lai'') 'neturėtų'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=303}} Anot kai kurių kalbininkų ([[Ernst Fraenkel|E. Fraenkelio]], [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]]), dalelytė ''-lai'' atitinka lietuvių ir latvių kalbų ''lai'' 'tegul', ji kilusi iš [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] ''*laistei'' 'leisti'; [[Kazimieras Būga|K. Būga]] ir [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] nepritarė tokiai prūsų dalelytės ''-lai'' [[etimologija]]i.<ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=85|isbn=9986-19-639-6}}</ref>

Tariamosios nuosakos daryba su ''*bi'' apima platesnį arealą, ji žinoma dar ir slavams (''*nesli bimъ'' < ''*nesli bi-mъ'' atitinka ''*neštun-bi-mē'' 'neštume'), tik slavų [[Optatyvas|optatyvo]] kilmės pagalbinis veiksmažodis ''*bi-'' < ''*bī-'' jungiamas prie [[Dalyvis (gramatika)|dalyvio]]. Tariamosios nuosakos daryba su siekiniu ir priesaga ''*-bi-'' pateikiama lentelėje. Dėl priesagos ''*-bi-'' asmenuojama pagal ''i'' kamieną.

Fiksuojama [[Supletyvizmas|supletyvi]] vienaskaitos 1. asmens forma su galūne ''*-ti̯ā́'', kurios kilmė neišaiškinta. Trečiajame asmenyje priesaga ''*-bi-'' turėjo labai seniai nukristi, baltų kalbose paliudytas tik grynas siekinys trečiajam asmeniui reikšti, todėl tariamosios nuosakos priesaga ''*-bi-'' su trečiuoju asmeniu pateikiama skliausteliuose kaip galima lytis.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=125}}
{| class="wikitable" style="text-align: center;"
|+Tariamoji nuosaka
! colspan="2" rowspan="2" |
! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai)
|-
!*būtei 'būti'
!*rinktei 'rinkti'
!*turētei 'turėti'
!*laikītei 'laikyti'
|-
! rowspan="3" |[[Vienaskaita]]
!1.
|*būti̯ā / *būtunbi̯ō
|*rinkti̯ā / *rinktunbi̯ō
|*turēti̯ā / *turētunbi̯ō
|*laikīti̯ā / *laikītunbi̯ō
|-
!2.
|*būtunbēi
|*rinktunbēi
|*turētunbēi
|*laikītunbēi
|-
!3.
|*būtun(bi)
|*rinktun(bi)
|*turētun(bi)
|*laikītun(bi)
|-
! rowspan="3" |[[Dviskaita]]
!1.
|*būtunbiu̯ā
|*rinktunbiu̯ā
|*turētunbiu̯ā
|*laikītunbiu̯ā
|-
!2.
|*būtunbitā
|*rinktunbitā
|*turētunbitā
|*laikītunbitā
|-
!3.
|*būtun(bi)
|*rinktun(bi)
|*turētun(bi)
|*laikītun(bi)
|-
! rowspan="3" |[[Daugiskaita]]
!1.
|*būtunbimē
|*rinktunbimē
|*turētunbimē
|*laikītunbimē
|-
!2.
|*būtunbitē
|*rinktunbitē
|*turētunbitē
|*laikītunbitē
|-
!3.
|*būtun(bi)
|*rinktun(bi)
|*turētun(bi)
|*laikītun(bi)
|}
Kaip ir slavų kalbose, į šias formas būtų galima žvelgti kaip į sudėtines, sudarytas iš siekinio ir pagalbinio veiksmažodžio ''*bi-'', turinčio ''i'' kamieno galūnes: ''*būti̯ā / *būtun bi̯ō'' 'būčiau' (nesupletyvi tikėtina forma su ''i'' kamieno vns. 1. asmens galūne ''*-i̯ō''), ''*būtun bēi'' 'būtumei', ''*būtun biu̯ā'' 'mudu būtumėme', ''*būtun bitā'' 'judu būtumėte', ''*būtun bimē'' 'mes būtumėme', ''*būtun bitē'' 'jūs būtumėte', ''*būtun bi'' 'būtų'.

===== Liepiamoji nuosaka =====
Liepiamoji nuosaka buvo sudaryta iš senojo indoeuropiečių prokalbės [[Optatyvas|optatyvo]] priesagų, jungiamų prie [[Esamasis laikas|esamojo laiko]] kamienų. Atematiniai veiksmažodžiai galbūt turėjo ''o'' kamieno formas: ''*esais'' 'būk', ''*esaiu̯ā'' 'mudu būkime', ''*esaimē'' 'mes būkime'. Tačiau tikėtina, kad atematiniai veiksmažodžiai galėjo būti sudaromi ir su priesaga ''*-i-'', kilusia iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] atematinių veiksmažodžių ''*-ī'', kuri iš daugiskaitos ir dviskaitos buvo pasitelkta ir vienaskaitai − ''*esis'' 'būk'.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=221}} Atematinių veiksmažodžių daugiskaitos ir dviskaitos priesaga ''*-ī'' buvo taikoma ir ''i'' bei ''ā'' kamienų veiksmažodžiams: ''*turi + ī + s'' > ''*turīs'' 'turėk', ''*laikā + ī + s'' > ''*laikāis'' 'laikyk'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Vienaskaitos antrasis asmuo su galūnės priebalsiu ''-s'' paliudytas [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''wedais'' arba ''wedeys'', ''weddeis'' 'vesk').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}}<ref>{{cite web|title=westwey|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2596|author=V. Mažiulis|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-06}}</ref> Kaip ir [[Indoeuropiečių prokalbė#Optatyvas|indoeuropiečių prokalbės optatyvo]] formose, kamienai ''o'' ir ''ā'', susiliejus kamiengalio balsiui su priesaga, sudarydavo [[dvibalsis|dvibalsius]]. Ankstyvuoju indoeuropiečių prokalbės laikotarpiu [[Nuosaka#Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] buvo reiškiama grynu kamienu. Baltų prokalbėje galėjo būti išlaikyta reliktinių šakninių veiksmažodžio formų, pvz., ''*dō'' 'duok', ''*dē'' 'dėk', ''*ei'' 'eik', vartotų liepimo reikšme visiems asmenims.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}}
{| class="wikitable" style="text-align: center;"
|+Liepiamoji nuosaka
! colspan="2" rowspan="2" |
! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai
! colspan="3" |*-o-
! colspan="3" |*-i-
! colspan="3" |*-ā-
|-
!*būtei 'būti'
!Baltų prok. galūnė
![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė
!*rinktei 'rinkti'
!Baltų prok. galūnė
![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė
!*turētei 'turėti'
!Baltų prok. galūnė
![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė
!*laikītei 'laikyti'
!Baltų prok. galūnė
![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė
|-
! rowspan="2" |[[Vienaskaita]]
!2.
|*esis
|*-is
|*-īs'''<sup>1</sup>'''
|*renkais
|*-ãis'''<sup>2</sup>'''
|*-ois
|*turīs
|*-ī͂s'''<sup>2</sup>'''
|*-īs'''<sup>1</sup>'''
|*laikāis
|*-ā͂is'''<sup>2</sup>'''
|*-V̅-īs'''<sup>1</sup>'''
|-
!3.
|*esi
|*-i-ø
|*-īt'''<sup>1</sup>'''
|*renkai
|*-ãi-ø'''<sup>2</sup>'''
|*-oit
|*turī
|*-ī͂-ø'''<sup>2</sup>'''
|*-īt'''<sup>1</sup>'''
|*laikāi
|*-ā͂i-ø'''<sup>2</sup>'''
|*-V̅-īt'''<sup>1</sup>'''
|-
! rowspan="3" |[[Dviskaita]]
!1.
|*esiu̯ā
|*-iu̯ā́
|*-īu̯e
|*renkaiu̯ā
|*-aiu̯ā́
|*-oiu̯e
|*turīu̯ā
|*-īu̯ā́
|*-īu̯e
|*laikāiu̯ā
|*-āiu̯ā́
|*-V̅-īu̯e
|-
!2.
|*esitā
|*-itā́
|*-ītom
|*renkaitā
|*-aitā́
|*-oitom
|*turītā
|*-ītā́
|*-ītom
|*laikāitā
|*-āitā́
|*-V̅-ītom
|-
!3.
|*esi
|*-i-ø
|*-ītām
|*renkai
|*-ãi-ø
|*-oitām
|*turī
|*-ī͂-ø
|*-ītām
|*laikāi
|*-ā͂i-ø
|*-V̅-ītām
|-
! rowspan="3" |[[Daugiskaita]]
!1.
|*esimē
|*-imḗ
|*-īme
|*renkaimē
|*-aimḗ
|*-oime
|*turīmē
|*-īmḗ
|*-īme
|*laikāimē
|*-āimḗ
|*-V̅-īme
|-
!2.
|*esitē
|*-itḗ
|*-īte
|*renkaitē
|*-aitḗ
|*-oite
|*turītē
|*-ītḗ
|*-īte
|*laikāitē
|*-āitḗ
|*-V̅-īte
|-
!3.
|*esi
|*-i-ø
|*-i̯ent
|*renkai
|*-ãi-ø
|*-oiṇt
|*turī
|*-ī͂-ø
|*-i̯ent
|*laikāi
|*-ā͂i-ø
|*-V̅-īṇt
|}
''Pastabos'':
* '''<sup>1</sup>''' Vienaskaitos 2. ir 3. asmenų priesaga ''*-i-'' / *''-ī-'' perimta iš ide. atematinių veiksmažodžių optatyvo dviskaitos ir daugiskaitos (ide. atematinių veiksmažodžių vienaskaioje turėta optatyvo priesaga *''-i̯ē-''). Baltų dviskaitos ir daugiskaitos 3. asmens formos perimtos iš vienaskaitos.
* '''<sup>2</sup>''' Kad šiose padėtyse būta cirkumflekso, rodo [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų aukštaičių]] vilniškių liepiamosios nuosakos be ''-k-'' vns. 2. a. [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinė forma]] ''nešiẽs'' 'neškis' greta tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''nešíesi''. ''o'' kamieno [[Jusyvas|permisyvas]] (< baltų liepiamosios nuosakos 3. asmuo) ''**tenešíe'' 'tegu neša' akūto atveju dėl [[Leskyno dėsnis|Leskieno dėsnio]] būtų sutrumpėjęs, priesaga ''*-íe'' būtų virtusi ''**-i'' – ''**teneši'' (rytų baltų ''ie'' kilęs iš ''*ei'' arba ''*ai'', plg. {{prg|wedeys, wedais}}). Rytų aukštaičių vilniškių kirčiavimas vns. 2. a. ''tylỹ'' 'tylėk', permisyvas ''tetylỹ'' 'tegu tyli' liudija ir ''i'' kamiene buvus cirkumfleksą, atsiradusį iš balsių santraukos ''*i‿*ī'' > ''*-ī͂''.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Jei baltų prokalbėje čia būtų tartas akūtas, dėl Leskyno dėsnio turėtume ''*-ī́'' > ''**-i''. ''ā'' kamieno veiksmažodžių cirkumfleksą remia šios tarmės kirčiavimas ''dãrai'' 'daryk', permisyvas ''tedãrai'' 'tegu daro', nes, jei čia būtų buvęs akūtas, galiotų [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]] ir dabar čia būtų kirčiuojama gale (plg. tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''daraĩ'' < ''*darā́i'', bet 3. a. ''dãro'' < ''*darā͂'').

===== Neveikiamoji rūšis =====
[[Sangrąžinis veiksmažodis|Sangrąžiniai veiksmažodžiai]] pakeitė indoeuropiečių prokalbės vidurinę rūšį (žr. straipsnį „[[Indoeuropiečių prokalbė#Vidurinė rūšis|Indoeuropiečių prokalbė: Vidurinė rūšis“]]). Sangrąžiniai veiksmažodžiai, reiškiantys sau pačiam taikomą arba savaiminį veiksmą, buvo sudaromi su sangrąžinio įvardžio [[naudininkas|naudininku]] ''*sei'' ar [[galininkas|galininku]] ''*se'' . Ilgainiui buvo apibendrintas naudininkas: ''*darāu sei'' 'darausi', ''*suka sei'' 'sukasi'. [[Sangrąžinis įvardis|Sangrąžinio įvardžio]] naudininkas ''*sei'' ir galininkas ''*se'' buvo gana paslankūs: galėjo eiti tiek prieš veiksmažodį, tiek po jo arba įsiterpti tarp veiksmažodžio ir priešdėlio.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}}{{sfn|Zinkevičius|1987|pp=223-225}}{{sfn|Dini|2000|p=100}}

Neveikiamoji [[Rūšis (gramatinė)|rūšis]] (pasyvas) sudaroma sudėtinėmis (analitinėmis) konstrukcijomis, asmenuojant veiksmažodį ''*būtei'' 'būti' su neveikiamosios rūšies [[Dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] neveikiamoji rūšis sudaroma ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais, [[Latvių kalba|latvių kalboje]] – tik su būtojo laiko.<ref>{{cite book|editor=[[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazas]]|edition=IV|title=Dabartinės lietuvių kalbos gramatika|location=Vilnius|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|year=2005|isbn=5-420-01566-8|pages=318}}</ref><ref>{{cite web|title=Ciešamā kārta|url=https://letonika.lv/groups/default.aspx?title=passive.htm|publisher=letonika.lv|accessdate=2022-11-23}}</ref> Pasak dalyvių raidą tyrusio lietuvių kalbininko [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]], į veiksmažodžio formų sistemą būtojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-to-'') buvo įtraukti seniau, esamojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-mo-'') – tik baltams reikšmingiau suskilus,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} todėl toliau pateikiami neveikiamosios rūšies pavyzdžiai tik su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais. Neveikiamąja rūšimi reikštas į veikėją nukreiptas veiksmas, kylantis iš kito veikėjo veiksmo. Tad šalia veikiamosios rūšies ''*mēn mīli'' 'mane myli', ''*tēn mīli'' 'tave myli' ir t. t. buvo sudarytos naujoviškos neveikiamosios rūšies formos ''*esmi mīlētas'' 'esu mylimas / mylėtas', ''*esei mīlētas'' 'esi mylimas / mylėtas'. Asmenį, skaičių, tiesioginėje nuosakoje ir laiką rodo veiksmažodis ''*būtei'', o dalyvis žymi ne tik skaičių, bet ir veiksnio natūraliąją ar gramatinę giminę. Tokia neveikiamosios rūšies daryba nėra paveldėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], šie dariniai vėlyvi ir baltų kalbų atžvilgiu, todėl bet kokias sudėtines formas priskirti baltų prokalbės laikams galima tik su išlygomis − tai labiau aktuali tolimesnės raidos iliustracija.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Dalyviai į rūšių ir laikų sistemą buvo įtraukti dėl savo pusiau [[Pažyminys|pažyminio]], pusiau atstojančios [[Tarinys|tarinį]] (pusiau predikatinės) reikšmės, mat tokia vartosena laikoma pirmine ir seniausia, plg. [[Lietuvių kalba|liet]]. ''tėvas grįžęs atsigulė; matau obelį nuskintą''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}}

{| class="wikitable" style="text-align: center;"
|+Neveikiamosios rūšies tiesioginė nuosaka
! colspan="2" rowspan="2" |
! colspan="3" |Esamasis laikas
! colspan="3" |Būtasis laikas
! colspan="3" |Būsimasis laikas
|-
!Vyr. g.
!Bev. g.
!Mot. g.
!Vyr. g.
!Bev. g.
!Mot. g.
!Vyr. g.
!Bev. g.
!Mot. g.
|-
! rowspan="3" |[[Vienaskaita]]
!1.
|*esmi mīlētas
|*esmi mīlēta(n)
|*esmi mīlētā
|*bii̯āu mīlētas
|*bii̯āu mīlēta(n)
|*bii̯āu mīlētā
|*būsi̯ō mīlētas
|*būsi̯ō mīlēta(n)
|*būsi̯ō mīlētā
|-
!2.
|*esei mīlētas
|*esei mīlēta(n)
|*esei mīlētā
|*bii̯āi mīlētas
|*bii̯āi mīlēta(n)
|*bii̯āi mīlētā
|*būsei mīlētas
|*būsei mīlēta(n)
|*būsei mīlētā
|-
!3.
|*esti mīlētas
|*esti mīlēta(n)
|*esti mīlētā
|*bii̯ā mīlētas
|*bii̯ā mīlēta(n)
|*bii̯ā mīlētā
|*būs mīlētas
|*būs mīlēta(n)
|*būs mīlētā
|-
! rowspan="3" |[[Dviskaita]]
!1.
|*esu̯ā mīlētō
|*esu̯ā mīlētai
|*esu̯ā mīlētāi
|*bii̯āu̯ā mīlētō
|*bii̯āu̯ā mīlētai
|*bii̯āu̯ā mīlētāi
|*būsiu̯ā mīlētō
|*būsiu̯ā mīlētai
|*būsiu̯ā mīlētāi
|-
!2.
|*estā mīlētō
|*estā mīlētai
|*estā mīlētāi
|*bii̯ātā mīlētō
|*bii̯ātā mīlētai
|*bii̯ātā mīlētāi
|*būsitā mīlētō
|*būsitā mīlētai
|*būsitā mīlētāi
|-
!3.
|*esti mīlētō
|*esti mīlētai
|*esti mīlētāi
|*bii̯ā mīlētō
|*bii̯ā mīlētai
|*bii̯ā mīlētāi
|*būs mīlētō
|*būs mīlētai
|*būs mīlētāi
|-
! rowspan="6" |[[Daugiskaita]]
!1.
|*esmē mīlētai
|*esmē mīlētā
|*esmē mīlētās
|*bii̯āmē mīlētai
|*bii̯āmē mīlētā
|*bii̯āmē mīlētās
|*būsimē mīlētai
|*būsimē mīlētā
|*būsimē mīlētās
|-
!2.
|*estē mīlētai
|*estē mīlētā
|*estē mīlētās
|*bii̯ātē mīlētai
|*bii̯ātē mīlētā
|*bii̯ātē mīlētās
|*būsitē mīlētai
|*būsitē mīlētā
|*būsitē mīlētās
|-
!3.
|*esti mīlētai
|*esti mīlētā
|*esti mīlētās
|*bii̯ā mīlētai
|*bii̯ā mīlētā
|*bii̯ā mīlētās
|*būs mīlētai
|*būs mīlētā
|*būs mīlētās
|}
Kitos rekonstruotos neveikiamosios rūšies formos toliau aptariamos darant prielaidą, kad jos buvo analogiškos turimoms dabartinėse baltų kalbose.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Neveikiamosios rūšies [[Nuosaka#Tariamoji nuosaka|tariamoji nuosaka]] sudaroma su tariamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*būti̯ā mīlētas'' 'būčiau mylimas / mylėtas'). Neveikiamosios rūšies [[Nuosaka#Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] sudaroma su liepiamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*esis mīlētas'' 'būk mylimas / mylėtas'). Šiose nuosakose dalyvis derinamas gimine ir skaičiumi taip pat, kaip ir neveikiamosios rūšies tiesioginėje nuosakoje. Kaip ir veikiamosios, neveikiamosios rūšies tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga.

=== Prieveiksmiai ===
Prieveiksmių [[prabaltai]] turėjo daugiau negu jų buvo [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Iš [[Būdvardis|būdvardžių]] sudaromi prieveiksmiai su galūne ''*-ai'' arba ''*-āi'', pvz., ''*labai'' / ''*labāi'' 'gerai'. Ši galūnė kildinama iš [[Vienaskaita|vienaskaitos]] [[Naudininkas|naudininko]] arba [[Vietininkas|vietininko]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=225}}

Kiti baltų prokalbės prieveiksmiai:
* ''*kadān'' 'kada', ''*tadān'' 'tada' (''*-ān'' – ''ā'' kamieno vienaskaitos [[Įnagininkas|įnagininko]] galūnė)
* ''*kai'' 'kai', ''*tai'' 'tai'
* ''*ten'' 'ten'
* ''*i̯au'' 'jau'
* ''*dabar'' 'dar; dabar'
Rytiniame baltų areale paliudyti prieveiksmiai *''nū'', ''*nūnai'' 'dabar, nūnai', ''*kur'' 'kur', vakariniame − ''*tendau'' 'iš ten', ''*kendau'' 'iš čia'.

=== Priesagos ===
Be daugybės iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] paveldėtų [[Priesaga|priesagų]], kai kurios baltų kalbose itin produktyvios, tad gali būti nukeltos į baltų prokalbės laikus:{{sfn|Dini|2000|p=119}}
* ''*-si̯anā , *-senā, *-snā'' − veiksmo pavadinimams (plg. {{lt|eisena}} < ''*eisenā'', {{lv|iešana}} < ''*eisi̯anā''; {{prg|madlisna}} 'malda' < ''*maldīsnā)'';
* ''*-ūn-'' − vardažodžių priesaga (plg. {{lt|perkūnas}}, {{lv|perkūns}}, {{prg|percunis}} 't. p.');
* ''*-el-'', ''*-ul-'', ''*-ut-'', ''*-ait-'', ''*-už-'' − [[Deminutyvas|deminutyvams]] (plg. {{lt|tėvelis}}, ''tėvulis'', {{lv|alutis}} 'alutis', {{lt|mergaitė}}, {{lv|dzeguze}} 'gegužė, gegutė', {{prg|merguẞ}} < ''*merguzē'' 'mergužė');
* ''*-ing-'' − [[Būdvardis|būdvardžių]] priesaga (plg. {{lt|laimingas}}, {{lv|spēcīgs}} 'galingas', {{prg|labbings}} 'geras').

=== Priešdėliai, prielinksniai ir polinksniai ===
[[Prielinksnis|Prielinksniai]] yra kilę iš senų senovėje [[Kaityba (kalbotyra)|kaitytų]] žodžių. Baltų prokalbėje prielinksniai jau buvo atsiskyrę nuo [[Prieveiksmis|prieveiksmių]] ir buvo vartojami ir kaip [[Priešdėlis|priešdėliai]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=185}} Baltų prokalbei rekonstruojama:
* ''*api'' 'apie'
* ''*be'' 'be'
* ''*en'' / ''*in'' 'į'
* ''*iž'' 'iš'
* ''*nō'' 'nuo; ant' (ir kt.)
* ''*pā'' 'po'
* ''*per'' / ''*par'' 'per'
* ''*prā'' 'pro'
* ''*prei'' 'prie'
* ''*san'' 'su'
Rytiniame [[Baltai|baltų]] areale paliudyta buvus prielinksnių ''*anta'' 'ant', ''*ati'' / ''*ata'' 'at(i)-', ''*nā'' (''*nō'' variantas'')'' 'į; ant; link', ''*pas'' 'pas', ''*ažō'' 'už', ''*už'' 'ant'. Vakarinių baltų vartotas prielinksnis ''*au'' 'iš'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=226}}

Rytų baltų [[vietininkas|vietininkai]] su prijungtais [[Polinksnis|polinksniais]] ''*šakān-nā'' 'šakon', ''*šakās-p(r)ei'' 'šakos link', ''*šakāi-p(r)ei'' 'prie šakos', ''*šakāi-en'' 'šakoje' ir prūsų kalbos [[Iliatyvas|iliatyvinė]] forma ''andangonsv<sup><small>e</small></sup>n'' 'danguose (danguosna)'{{sfn|Zinkevičius|1980|p=256}} leidžia atkurti senąją baltų prokalbės būklę, kai bemaž visi prabaltų prielinksniai, keisdami linksnio reikšmę, galėjo eiti po linksniuojamojo žodžio – buvo vartojami kaip [[Polinksnis|polinksniai]]. Tai patvirtina išsamūs baltų kalbų [[sintaksė]]s tyrimai, tokia vartosena labai senoviška.<ref>{{cite journal|last=[[Vytautas Ambrazas|Ambrazas, V.]]|year=1982|title=Žodžių tvarka ir baltų kalbų sakinio tipo rekonstrukcija|journal=Baltistica|volume=XXVIII|issue=2|url=http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/viewFile/1551/1465|accessdate=2021-09-22|page=108}}</ref>

== Sintaksė ==
Tyrimai rodo, kad baltų prokalbėje turėjusi būti išlaikyta senoji [[indoeuropiečių prokalbė]]s žodžių tvarka SOV ([[veiksnys]] − [[papildinys]] − [[tarinys]]; kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] 'sūnus rugius pjauna').<ref>{{cite encyclopedia|title=Proto-Indo-European verb-finality: Reconstruction, typology, validation|first=Hans Henrich|last=Hock|encyclopedia=Proto-Indo-European Syntax and its Development|editor1-first=Leonid|editor1-last=Kulikov|editor2-first=Nikolaos|editor2-last=Lavidas|publisher=John Benjamins|year=2015}}</ref> Tokią žodžių tvarką išsaugojo ir [[Homeras|Homero]] laikų [[Senovės graikų kalba|graikų]] bei senoji [[Lotynų kalba|lotynų]] kalbos.{{sfn|Dini|2000|pp=109-110}}

Prielinksnių ir kitokių tarnybinių žodžių vartota žymiai mažiau nei šiuolaikinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]], kur vis dažniau įsigali [[Prielinksnis|prielinksninės]] ar [[Polinksnis|polinksninės]] konstrukcijos: {{lt|mirti badu}} − ''mirti iš bado'', ''kardais kariauti'' − ''su kardais kariauti'', {{lv|krist zemē}} 'nukristi (žemėn)' − ''nokrist'' 'nukristi', ''staigāt pa mežu'' 'vaikščioti po mišką' – ''staigāt mežā'' 'vaikščioti miške'. Galiojo [[Vakernagelio dėsnis]], [[pažyminys]] eidavo prieš pažymimąjį žodį.

Su [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] įtaka siejami rytiniame baltų kalbų areale pasidaryti postpoziciniai [[Vietininkas|vietininkai]] su priaugusiais polinksniais: [[inesyvas]] ''*šakāi + en > *šakāi̯en'' 'šakoje', [[iliatyvas]] ''*šakān + nā > *šakānā'' 'į šaką, šakon', [[adesyvas]] ''*šakāi + prei > *šakāip(r)ei'' 'prie šakos (būti)', [[aliatyvas]] ''*šakās + prei > *šakāsp(r)ei'' 'prie šakos (artintis)'. Finų įtaka aiškinamas ir platus nederinamojo pažyminio ([[Kilmininkas|kilmininko]]) vartojimas, kur kitos [[indoeuropiečių kalbos]] paprastai taiko būdvardinį derinamąjį pažyminį, pvz., ''lietuvių kalba'', bet [[Vokiečių kalba|vokiškai]] – ''litauische Sprache'' 'lietuviška kalba'.

Buvo labai išplėtota vartosena [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], kurie iš pat pradžių buvo tik tam tikri veiksmažodiniai [[Būdvardis|būdvardžiai]]. [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]] tyrimai rodo, kad anksčiausiai į laikų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]] turėjo būti įtraukti veikiamieji dalyviai (su priesagomis ''*-nt-'' ir ''*-us-''), vėliau − neveikiamieji dalyviai su priesaga ''*-to-'', o visų vėliausiai − su priesaga ''*-mo-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} Dėl šių pokyčių [[tarinys]] imtas reikšti ne tik [[Veiksmažodis|veiksmažodžiu]], bet ir naujomis neasmenuojamomis veiksmažodžio formomis − [[dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. Be to, ilgainiui išsirutuliojo vadinamoji [[Lietuvių kalba#Netiesioginė nuosaka|netiesioginė (atpasakojamoji) nuosaka]], kai veiksmažodis keičiamas dalyviu, norint perpasakoti iš kitų girdėtus įvykius arba nesant įsitikinusiam, jog veiksmas tikras, pvz., {{lt|ten gyveno žmogus}} − ''sako, ten žmogus gyvenęs''; ''tau reikės pasistengti'' − ''sako, tau reikėsią pasistengti''. Tikėtina, kad tokią įvairiapusę dalyvių vartoseną lėmė ne tik [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] vidinė raida, bet tam bus davusios postūmį ir [[Baltijos finų kalbos]], nuo seno turėjusios panašias konstrukcijas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}}{{sfn|Dini|2000|pp=330-332}}

Tačiau absoliutusis [[naudininkas]] su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (kaip {{lt|saulei tekančiai}} 'saulei tekant') nukeltinas į ankstyvuosius baltų arba net [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikus − kaip ir vardininkas su [[Bendratis|bendratimi]], pvz., {{lt|peilis duonai riekti}}. Neretai šios konstrukcijos laikomos baltų [[Archaizmas|archaizmais]].{{sfn|Dini|2000|pp=112-112}}

== Žodynas ==
[[Vaizdas:Necklace, animal teeth, Corded Ware culture, City of Prague Museum, 200338.jpg|thumb|280px|right|Unikalūs [[Virvelinės keramikos kultūra|laivinių kovos kirvių kultūros]] (IV–II tūkst. pr. m. e.)<ref>{{cite web|title=Virvelinės keramikos kultūra|url=https://www.vle.lt/straipsnis/virvelines-keramikos-kultura/|author=S. Tutlys (redaktorius)|orig-date=2018-07-11 |date=2021-12-06|publisher=[[VLE]]|accessdate=2022-02-23}}</ref> karoliai, suverti iš gyvulių dantų ir kriauklelių ([[Praha]], [[Čekija]]).]]
Baltų prokalbės žodynas rekonstruojamas pagal atitikmenis, randamus visose trijose paliudytose [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] ([[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]], [[Prūsų kalba|prūsų]]) arba jungiančius dalį šių kalbų. Prie rekonstrukcijos prisideda išnykusių baltų kalbų [[Substratas (kalbotyra)|substrato]] tyrimai. Didžiąją baltų prokalbės žodyno dalį turėjo sudaryti indoeuropiečių prokalbės veldiniai, tačiau aptinkama nemažai reikšmės pokyčių ir tik baltams būdingų [[Leksema|leksemų]]. Rekonstruoti baltų prokalbės žodyną sudėtinga, nes baltų kalbos palyginti anksti ėmė atsiskirti viena nuo kitos, tik lietuvių ir latvių kalbos tebevartojamos iki šiol, prūsų kalba paliudyta skurdokai.

Atkuriamų žodžių kiekis priklauso nuo atrankos kriterijų ir metodų, todėl atskirų kalbininkų atkurto baltų prokalbės žodyno apimtis skiriasi. [[Norvegai|Norvegų]] kalbininkas [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] priskaičiuoja apie 70 žodžių sąrašą.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Ch.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/vergleichendegra00stan|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo|year=1966|pages=[https://archive.org/details/vergleichendegra00stan/page/n12 6]-9|isbn=B000V22IY8}}</ref> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] baltų prokalbės laikams taip pat priskiria apie 70 leksinių vienetų, [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]] su tam tikromis išlygomis išplečia sąrašą net iki 320 žodžių, [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskis]] jų pateikia 150, kuriuos aiškiai skirsto į indoeuropiečių prokalbės paveldą, turinčius atitikmenų [[Slavų kalbos|slavų kalbose]] žodžius ir tik baltams būdingą [[Leksika|leksiką]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=229}}<ref>{{cite book|last=Sabaliauskas|first=A.|title=Lietuvių kalbos leksika|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1990|pages=142-193|isbn=9785420003350}}</ref><ref>{{cite journal|last=Smoczyṅski, W.|authorlink=Wojciech Smoczyński|year=1981|title=Indoeuropejskie podstawy słownictwa bałtyckiego|journal=Acta Baltico-Slavica|location=Białystok|volume=14|pages=211-240}}</ref> 2015 m. buvo išleistas „Etimologinis paveldėtosios baltų kalbų leksikos žodynas“ („Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon“), kurį parengė [[Rick Derksen|R. Derksenas]].<ref>{{cite book|last=Derksen|first=R.|title=Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon|url=https://archive.org/details/derksen-etymological-dictionary-of-the-baltic-inherited-lexicon-2015/mode/2up|pages=xii + 684|isbn=978-9004278981}}</ref> Jame pateikta daugiau kaip 5400 baltų kalbų leksinių vienetų, tačiau tik maža šios leksikos dalis laikytina [[Prabaltai|prabaltiška]], atsižvelgiant į tai, kad į šį skaičių įeina daug to paties žodžio fonetinių variantų ir vėlyvų vedinių, be to, žodyne baltiški žodžiai pasitelkiami [[Akcentologija|akcentologijai]], [[Fonetika|fonetikai]] bei [[fonologija]]i iliustruoti. R. Derkseno žodyno vertė nukenčia ir todėl, kad jame nepelnytai mažas dėmesys skiriamas [[latvių kalba|latvių kalbos]] leksikai ir baltų [[Tarmė|tarmių]] duomenims.<ref>{{cite journal| title=Recenzijos: Rick Derksen, „Etymological dictionary of the Baltic inherited lexicon“ (Leiden Indo-European etymological dictionary series 13), Leiden, Boston: Brill, 2015, xii + 684 p|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|url=http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/2245/2215|year=2015|journal=[[Baltistica]]|year=2015|volume=50|issue=1|pages=153-178|language=en}}</ref> Nepaisant didelių sunkumų, pastaraisiais dešimtmečiais koordinuojami tarptautiniai kalbotyros projektai, kuriais siekiama maksimaliai rekonstruoti baltų prokalbės žodyną.{{sfn|Dini|2000|p=118}}

Seniausiajam, [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] sluoksniui priklauso ''*akis'' '[[akis]]', ''*akmō'' 'akmuo', ''*nebas'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*nebeses'') 'debesis', ''*deinā'' '[[diena]]', ''*deiu̯as'' '[[dievas]]', ''*mātē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*māteres'') 'motina', ''*nakt(i)s'' 'naktis', ''*naui̯as'' 'naujas', ''*duktē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*dukteres'') 'duktė', ''*brātē'' (kilm. ''*brāteres'') 'brolis', ''*senas'' 'senas', ''*sesō'' 'sesuo', ''*sūnus'' 'sūnus', ''*šu̯ō'' 'šuo', ''*u̯ilkas'' 'vilkas', ''*u̯īras'' 'vyras', ''*žeimā'' 'žiema', ''*žemē'' 'žemė', ''*žmō'' '[[žmogus]]', ''*u̯andō'' (kilm. ''*undenes'') '[[vanduo]]' ir daugybė kitų senųjų veldinių.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=56-58}}<ref name="prūsduombazė"/>

Kai kurie žodžiai įgijo tik [[Baltų kalbos|baltų kalboms]] būdingą prasmę, pvz., ''*dangus'' 'dangus', ''*medi̯an'' 'miškas', ''*gilus'' 'gilus', ''*langas'' 'langas', ''*tlākii̯as'' '[[Lokiniai|lokys]]', ''*tikras'' 'tikras', ''*bīlātei / *bīldētei / *bīltei'' 'kalbėti, byloti'. Prabaltai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Tai rodo turėti gyvulių pavadinimai ''*au̯is'' '[[avis]]', ''*ēras'' 'ėras, [[Naminė avis|avinas]]', ''*ōgnas'' 'avinėlis', ''*āžii̯as'' 'ožys', ''*āžē'' '[[Naminė ožka|ožka]]', ''*ešu̯ā'' '[[Arklys|kumelė]]', *''ešu̯as '''arklys', *''žirgas'' 'eržilas', ''*gōutan'' '[[Karvė|karvių]] banda', ''*gōu̯s'' (kilm. ''*gaṷes''; ir ''*kāru̯ē'') '[[karvė]]', ''*paršas'' '[[Kiaulė|paršas]]', ''*sūs'' (kilm. ''*suu̯es'') 'kiaulė'; vartotas žodis ''*paimō'' 'piemuo'. Turėti šie prijaukintų paukščių vardai: ''*antis'' '[[antis]]', ''*žans'' '[[žąsis]]', ''*u̯ištā'' '[[višta]]'. [[Žemdirbystė]]s terminams priskirtini žodžiai ''*artāi̯as'' 'artojas', ''*artlan'' 'arklas', ''*aisā'' 'iena', ''*šeinan'' '[[šienas]]', ''*daržan'' 'daržas', ''*sētei'' 'sėti', ''*u̯agā'' 'vaga', ''*pelu̯ā'' / ''*pelau̯es'' 'pelai; kapoti [[šiaudai]]', ''*linai'' '[[linai]]', ''*pūrai / *pūrā'' '[[kviečiai]]', ''*rugii̯as'' '[[rugys]]', ''*meižii̯as'' '[[miežis]]', ''*au̯ižā'' '[[aviža]]', ''*žirnii̯as'' '[[Sėjamasis žirnis|žirnis]]', ''*sēmen'' '[[sėkla]]'. Senuosius [[Bitininkystė|bitininkystės]] laikus siekia pavadinimai ''*medu'' '[[medus]]', ''*bitē'' 'bitė', ''*u̯aškas'' '[[vaškas]]'. Turėti žodžiai [[Žvejyba|žvejybai]] − ''*aldīs'' (kilm. ''*aldii̯es'') 'valtelė, [[luotas]]', ''*a(k)stinas'' / ''*a(k)stis'' ([[Kilmininkas|kilm]]. ''*a(k)steis'') 'aštri lazdelė, [[žeberklas]]', *''tintlan'' 'tinklas', ''*žūs'' (kilm. ''*žuu̯es'') 'žuvis', ''*angeri̯as / *anguri̯as'' '[[ungurys]]', ''*līdē'' '[[lydeka]]', ''*ešetras'' '[[eršketas]]'. Vėlesniu laikotarpiu baltai jau buvo pradėję apdoroti [[Metalas|metalus]] − žinomi pavadinimai ''*u̯ari̯an'' '[[varis]]', ''*gelžā'' '[[geležis]]', ''*pleinas'' '[[plienas]]', ''*au(k)sas'' (ir ''*želtan'') '[[auksas]]', ''*sireblan'' '[[sidabras]]'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=158-168}}{{sfn|Dini|2000|pp=118-119}}<ref>[https://etimologija.baltnexus.lt/ ''Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref><ref name="prūsduombazė">[http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ ''Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref>

Gana lengvai galima atkurti senąsias baltų prokalbės [[Ąžuolas|ąžuolo]] (''*anžlōlas'')'','' [[Obelis|obels]] (''*ābō'')'','' [[Beržas|beržo]] (''*beržas''), [[Liepa|liepos]] (''*leipā''), [[Uosis|uosio]] (*''ōsis,'' [[Kilmininkas|kilm]]''. *ōseis''), [[Klevas|klevo]] (''*kl(i̯)au̯as'') ir [[Guoba|guobos]] (*''u̯īnžinā'' > [[Lietuvių kalba|liet.]] ''[[Paprastoji vinkšna|vinkšna]]'', {{lv|vīksna}} 't. p.', {{prg|*winxno}} 't. p.') pavadinimų formas, tačiau prabaltai neturėjo žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Be [[Lokiniai|lokio]], taip pat turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]] (*''u̯ēu̯erē''), [[Kiaunė|kiaunei]] (*''keunē / *kaunē'') ir [[Stumbras|stumbrui]] (''*žambras''). Ši [[Leksika|leksikos]] dalis padeda nustatyti baltų [[Protėvynė|protėvynę]].<ref name="gimbutienė60"/>

== Tyrimų istorija ==

{|
|+'''Įžymūs užsienio baltistai – indoeuropeistikos klasikai'''
|
[[Vaizdas:August Schleicher.jpg|thumb|134px|center|'''[[August Schleicher]]''' (1821−1868)]]
|
[[Vaizdas:August Leskien.png|thumb|100px|center|'''[[August Leskien]] '''(1840−1916)]]
|
[[Vaizdas:Ferdinand de Saussure by Jullien.png|thumb|100px|center|'''[[Ferdinand de Saussure]]''' (1857−1913)]]
|}
Pirmasis [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] tarpusavio ryšius ir jų sąsajas su [[Slavų kalbos|slavų kalbomis]], taikydamas gana pažangius metodus, [[XVIII a.]] aprašė [[Rusai|rusų]] mokslininkas [[Michailas Lomonosovas|M. Lomonosovas]]. Iš moderniosios [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios kalbotyros]] kūrėjų pirmasis pripažino baltų kalbų svarbą [[Danai|danų]] kalbininkas [[Rasmus Rask|R. Raskas]] (1814[1818]). XIX a. antrojoje pusėje ėmė įsigalėti terminas „baltų kalbos“, jį padėjo įtvirtinti [[Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann|G. H. Nesselmannas]].{{sfn|Dini|2000|pp=28-29}} Kai 1856–1857 m. [[Vokiečiai|vokiečių]] kalbininkas A. Schleicheris paskelbė pirmąją šiuolaikinę mokslinę lietuvių kalbos gramatiką, baltų kalbos jau buvo plačiai nagrinėjamos.

Dėl savo itin archajiškų ypatybių [[Baltistika|baltų kalbotyra]] tapo neatsiejama [[indoeuropeistika|indoeuropeistikos]] dalimi. [[Vardažodis|Vardažodžių]] fleksija, palyginti aiškiai sutampanti su [[indoeuropiečių prokalbė]]s formomis, pradėta tirti bene pirmiausia. Vėliau buvo analizuojama ir tikslinama kirčiavimo sistema, [[priegaidė]]<nowiki/>s, nustatomos sąsajos su slavų, [[Graikų kalba|graikų]] kalbų ir [[sanskritas|sanskrito]] kirčiavimo bei priegaidžių sistemomis, taip pat nagrinėjama [[fonetika]] ir [[fonologija]]. [[XIX a.]] antrojoje pusėje − [[XX a.]] pradžioje itin svarų indėlį į baltų [[Akcentologija|akcentologiją]] įnešė [[Ferdinandas de Sosiūras|F. de Saussure’as]], [[Filipas Fortunatovas|F. Fortunatovas]] ir [[Augustas Leskynas|A. Leskienas]]. F. de Saussure’as [[1879]] m. iškėlė [[Laringalai|laringalų]] (išnykusių gerklinių garsų) teoriją, ir baltų kalbų priegaidės, kirčio vieta buvo pasitelktos nustatant ir tikslinant laringalų pobūdį bei vietą skiemenyje.<ref>{{cite book|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|title=Laringalų teorija ir lietuvių kalba|url=https://www.academiasalensis.org/images/failai/bibliotheca_salensis_2_tomas_smocynskis.pdf|year=2006|volume=II|page=78|location=Vilnius|publisher=[[Lietuvių kalbos institutas]]|issn=1822-3257|isbn=978-9955-704-17-1}}</ref>

Drauge su baltiškos [[Leksika|leksikos]] tyrimais buvo aiškinami baltų ir kitų kalbų giminingumo lygiai, rekonstruojama baltų prokalbės lingvistinė sistema, žodynas. Pradedant [[Kazimieras Jaunius|K. Jauniaus]] ir [[Kazimieras Būga|K. Būgos]] XIX–XX a. pradžios tyrimais, ši sritis neprarado aktualumo visą XX a.: [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]], [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]], [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. S. Girdenis]], [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]], [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ir daug kitų kalbininkų sistemino bei analizavo baltų [[Leksikologija|leksikologijos]] ir [[Istorinė gramatika|istorinės gramatikos]] duomenis. [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] įnašas į tarptautinę polemiką dėl slavų ir baltų kalbinės vienovės klausimo tebėra svarus ir šiomis dienomis.{{sfn|Dini|2000|pp=179-194}} Derinant [[Archeologija|archeologijos]] ir [[Hidronimas|hidronimijos]] duomenis, nuo XX a. antrosios pusės buvo surinkta tiek naujų faktų, kad dabar galima teigti, jog baltų kalbomis prieš keletą tūkstantmečių buvo kalbama didelėje teritorijoje nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose, nuo [[Baltijos jūra|Baltijos]] jūros šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Nors baltų hidronimus toli nuo šiais laikais baltų gyvenamų teritorijų buvo pradėjęs tyrinėti dar K. Būga, tačiau tokių mastų įtikinamus tyrimus atliko [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Olegas Trubačiovas|O. Trubačiovas]]. [[1962]] m. jųdviejų darbe „Aukštutinės Padnieprės vandenvardžių lingvistinė analizė“<ref>{{cite book|last=Топоров В.  Н., Трубачев О. Н.|title=Лингвистический анализ гидронимов Верхнего Поднепровья|url=https://inslav.ru/images/stories/pdf/1962_Toporov_Trubachev.pdf|year=1962|location=М.|publisher=Издательство АН СССР}}</ref> minima, kad Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine rasta apie 800 baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]], o po 20 metų baltiškų vandenvardžių ir kitų [[Vietovardis|vietovardžių]] čia jau buvo priskaičiuota per 2000.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=148-149}} V. Toporovo ir O. Trubačiovo išvadas remia ir [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] [[Antropologija|antropologinė]] bei [[Archeologija|archeologinė]] medžiaga. Pastarieji tyrimai sustiprina [[Hipotezė|hipotezę]], jog [[slavų kalbos]] yra kilusios iš baltų prokalbės paribio [[Dialektas|dialektų]].

== Išnašos ==
<small>{{Išnašos|4}}</small>

== Literatūra ==
* {{cite book|last= Dini|first=Pietro Umberto|authorlink=Pietro Umberto Dini|title=Baltų kalbos: lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|location=Vilnius|year=2000|publisher=[[Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras|Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas]]|isbn=5-420-01444-0}}
* {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|authorlink=Zigmas Zinkevičius|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvadas, istorinė fonetika, daiktavardžių linksniavimas|volume=I|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980/mode/2up|year=1980|location=Vilnius|publisher=[[Mokslas (leidykla)|„Mokslas“]]}}
* {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvardžiai, būdvardžiai, skaitvardžiai, veiksmažodžiai, nekaitomosios kalbos dalys, istorinės sintaksės apybraiža|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-2-1981/mode/2up|location=Vilnius|year=1981|publisher=„Mokslas“}}
* {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=I|title=Lietuvių kalbos istorija: lietuvių kalbos kilmė|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-1.-lietuviu.kalbos.kilme.-1984.-lt|location=Vilnius|year=1984|publisher=„Mokslas“}}
* {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorija: iki pirmųjų raštų|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-2.-iki.pirmuju.rastu.-1987.-lt_202110|location=Vilnius|year=1987|publisher=„Mokslas“}}

== Nuorodos ==
* [http://etimologija.baltnexus.lt/ Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė]
* [http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė]
* [https://archive.org/details/dini-foundations-of-baltic-languages-2014 Foundations of Baltic Languages, Pietro U. Dini]

{{Baltų kalbos}}
{{SavStr}}
{{Pavyzdinis}}
[[Kategorija:Mirusios baltų kalbos]]