Koronavirusai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Citavimo šablonų tvarkymas (trečias etapas). |
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.2 |
||
| (nerodoma 2 tarpinės versijos, sukurtos vieno naudotojo) | |||
| Eilutė 5: | Eilutė 5: | ||
{{Taxobox_eile | taxon = Nidovirales| taxon1 = Nidovirales}} |
{{Taxobox_eile | taxon = Nidovirales| taxon1 = Nidovirales}} |
||
{{Taxobox_seima | taxon = Coronaviridae| taxon1 = Coronaviridae}} |
{{Taxobox_seima | taxon = Coronaviridae| taxon1 = Coronaviridae}} |
||
{{Taxobox_poseimis | taxon = Orthocoronavirinae| taxon1 = Orthocoronavirinae}}<ref name=ICTV2018b>{{cite web |title=Virus Taxonomy: 2018b Release |url=https://talk.ictvonline.org/taxonomy/ |website=International Committee on Taxonomy of Viruses (ICTV) |access-date=2020-01-24|language= |date=kovo |
{{Taxobox_poseimis | taxon = Orthocoronavirinae| taxon1 = Orthocoronavirinae}}<ref name=ICTV2018b>{{cite web |title=Virus Taxonomy: 2018b Release |url=https://talk.ictvonline.org/taxonomy/ |website=International Committee on Taxonomy of Viruses (ICTV) |access-date=2020-01-24|language= |date=2019 m. kovo mėn. |archive-url=https://web.archive.org/web/20180304035352/https://talk.ictvonline.org/taxonomy/ |archive-date=4 March 2018 |url-status= }}</ref> |
||
{{Taxobox_end_placement}} |
{{Taxobox_end_placement}} |
||
{{Taxobox_section_subdivision | color = violet | plural_taxon = Gentys}} |
{{Taxobox_section_subdivision | color = violet | plural_taxon = Gentys}} |
||
| Eilutė 26: | Eilutė 26: | ||
== Paukščių ir žinduolių koronavirusai == |
== Paukščių ir žinduolių koronavirusai == |
||
Koronavirusai sukelia [[žinduoliai|žinduolių]] ir [[paukščiai|paukščių]] kvėpavimo, nervų, virškinimo sistemos ir vidaus organų ligas. Įvairūs gyvūnai gali tapti koronaviruso infekcijos nešiotojais. Skirtingoms rūšims simptomai skiriasi: paukščiams jie sukelia viršutinių kvėpavimo takų ligas, o karvėms ir kiaulėms – [[Viduriavimas|viduriavimą]].<ref>{{VLE| |
Koronavirusai sukelia [[žinduoliai|žinduolių]] ir [[paukščiai|paukščių]] kvėpavimo, nervų, virškinimo sistemos ir vidaus organų ligas. Įvairūs gyvūnai gali tapti koronaviruso infekcijos nešiotojais. Skirtingoms rūšims simptomai skiriasi: paukščiams jie sukelia viršutinių kvėpavimo takų ligas, o karvėms ir kiaulėms – [[Viduriavimas|viduriavimą]].<ref>{{VLE|27|||[http://www.vle.lt/Straipsnis/gyvunu-koronavirusai-126951 Gyvūnų koronavirusai]}}</ref> Tarp gyvūnams sukeliamų ligų yra: |
||
* infekcinis paukščių bronchitas (jį sukelia paukščių bronchito virusas IBV, priklausantis gamma-koronavirusams)<ref name=pyrc>Krzysztof Pyrć, [http://www.pnmedycznych.pl/wp-content/uploads/2015/04/pnm_2015_048-054b.pdf Ludzkie koronawirusy], „Postępy Nauk Medycznych”, XXVIII (4B), Borgis, 2015, p. 48–54 (tikrinta 2020-01-21) ({{pl|lenkų k.}}).</ref> |
* infekcinis paukščių bronchitas (jį sukelia paukščių bronchito virusas IBV, priklausantis gamma-koronavirusams)<ref name=pyrc>Krzysztof Pyrć, [http://www.pnmedycznych.pl/wp-content/uploads/2015/04/pnm_2015_048-054b.pdf Ludzkie koronawirusy], „Postępy Nauk Medycznych”, XXVIII (4B), Borgis, 2015, p. 48–54 (tikrinta 2020-01-21) ({{pl|lenkų k.}}).</ref> |
||
* infekcinis kačių peritonitas (sukelia kačių koronavirusas, priklausantis alpha-koronavirusams)<ref name=pyrc/> |
* infekcinis kačių peritonitas (sukelia kačių koronavirusas, priklausantis alpha-koronavirusams)<ref name=pyrc/> |
||
| Eilutė 32: | Eilutė 32: | ||
== Žmonių koronavirusai == |
== Žmonių koronavirusai == |
||
Nors paprastai jis cirkuliuoja tarp gyvūnų, tačiau kai kurie iš jų gali [[infekcija|infekuoti]] ir žmones.<ref>[http://www.ulac.lt/uploads/downloads/koronavirusai.pdf Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC). Koronavirusai]</ref><ref>{{VLE| |
Nors paprastai jis cirkuliuoja tarp gyvūnų, tačiau kai kurie iš jų gali [[infekcija|infekuoti]] ir žmones.<ref>[http://www.ulac.lt/uploads/downloads/koronavirusai.pdf Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC). Koronavirusai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200224185825/http://www.ulac.lt/uploads/downloads/koronavirusai.pdf |date=2020-02-24 }}</ref><ref>{{VLE|27|||[http://www.vle.lt/Straipsnis/koronavirusai-126930 Koronavirusai]}}</ref> |
||
Žmonių koronavirusai buvo atrasti XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje. Pirmieji atrasti žmonių koronavirusai buvo rasti peršalimu sergančių pacientų nosiaryklėje, vėliau pavadinti žmogaus koronavirusu 229E ir žmogaus koronavirusu OC43.<ref>Geller C, Varbanov M, Duval RE: Human coronaviruses: insights into environmental resistance and its influence on the development of new antiseptic strategies. In: Viruses. 4, Nr. 11, November 2012, S. 3044–3068. doi: [https://doi.org/10.3390/v4113044 10.3390/v4113044]. [https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23202515?dopt=Abstract PMID 23202515]. [https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3509683/ PMC 3509683] (freier Volltext).</ref> |
Žmonių koronavirusai buvo atrasti XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje. Pirmieji atrasti žmonių koronavirusai buvo rasti peršalimu sergančių pacientų nosiaryklėje, vėliau pavadinti žmogaus koronavirusu 229E ir žmogaus koronavirusu OC43.<ref>Geller C, Varbanov M, Duval RE: Human coronaviruses: insights into environmental resistance and its influence on the development of new antiseptic strategies. In: Viruses. 4, Nr. 11, November 2012, S. 3044–3068. doi: [https://doi.org/10.3390/v4113044 10.3390/v4113044]. [https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23202515?dopt=Abstract PMID 23202515]. [https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3509683/ PMC 3509683] (freier Volltext).</ref> |
||
Žmonėms koronavirusai sukelia paprastai nesunkias [[Kvėpavimo takai|kvėpavimo takų]] infekcijas, tokias kaip [[peršalimas]], nors retesnės formos, tokios kaip [[SARS]] (sunkus ūminis respiracinis sindromas), [[MERS]] (Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromas) ir [[COVID-19]] gali būti mirtinos.<ref>{{VLE| |
Žmonėms koronavirusai sukelia paprastai nesunkias [[Kvėpavimo takai|kvėpavimo takų]] infekcijas, tokias kaip [[peršalimas]], nors retesnės formos, tokios kaip [[SARS]] (sunkus ūminis respiracinis sindromas), [[MERS]] (Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromas) ir [[COVID-19]] gali būti mirtinos.<ref>{{VLE|27|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/zmogaus-koronavirusai-126955 Žmogaus koronavirusai]}}</ref> |
||
Dažniau sunkesnės ligos formos išsivysto asmenims, turintiems lėtinių kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, vyresnio amžiaus asmenims, vaikams. Virusas pirmiausia pažeidžia kvėpavimo takų ir [[Virškinamasis traktas|virškinamojo trakto]] epitelinio audinio ląsteles. Kol kas nesukurta [[vakcina|vakcinų]] ar [[antivirusinis vaistas|antivirusinių preparatų]] žmogaus šių virusų sukeliamų ligų prevencijai ar gydymui. |
Dažniau sunkesnės ligos formos išsivysto asmenims, turintiems lėtinių kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, vyresnio amžiaus asmenims, vaikams. Virusas pirmiausia pažeidžia kvėpavimo takų ir [[Virškinamasis traktas|virškinamojo trakto]] epitelinio audinio ląsteles. Kol kas nesukurta [[vakcina|vakcinų]] ar [[antivirusinis vaistas|antivirusinių preparatų]] žmogaus šių virusų sukeliamų ligų prevencijai ar gydymui. |
||
Dabartinė 05:39, 17 spalio 2022 versija
Šis straipsnis apie virusų šeimą (klasifikaciją). Apie ligą, kuri sukėlė 2019–2020 m. COVID-19 pandemiją skaitykite straipsnyje COVID-19. Apie SŪRS (angl. SARS) skaitykite straipsnyje sunkus ūminis respiracinis sindromas. Apie ARRS (angl. MERS) skaitykite straipsnyje Artimųjų Rytų respiracinis sindromas.
| Virusai | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
 Koronavirusų morfologijos iliustracija, žiūrint elektroniniu mikroskopu | ||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||
| ||||||
| Gentys | ||||||
| Sinonimai | ||||||
|
Koronavirusai – grupė virusų, kurie priklauso Coronaviridae šeimai, Orthocoronovirinae pošeimiui. Jie yra apvalkaliniai virusai, turintys teigiamos prasmės (positive-sense) viengrandį ribonukleino rūgšties (RNR) genomą ir spiralinės simetrijos nukleokapsidę. Koronavirusų genomo dydis svyruoja nuo maždaug 27 iki 34 kilobazių – didžiausias tarp žinomų RNR virusų.[2]
Koronavirusai savo pavadinimą gavo dėl to, kad žiūrint per elektroninį mikroskopą jie atrodo lyg su karūna ar saulės vainiku (lot. corona 'karūna, nimbas').
Paukščių ir žinduolių koronavirusai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Koronavirusai sukelia žinduolių ir paukščių kvėpavimo, nervų, virškinimo sistemos ir vidaus organų ligas. Įvairūs gyvūnai gali tapti koronaviruso infekcijos nešiotojais. Skirtingoms rūšims simptomai skiriasi: paukščiams jie sukelia viršutinių kvėpavimo takų ligas, o karvėms ir kiaulėms – viduriavimą.[5] Tarp gyvūnams sukeliamų ligų yra:
- infekcinis paukščių bronchitas (jį sukelia paukščių bronchito virusas IBV, priklausantis gamma-koronavirusams)[6]
- infekcinis kačių peritonitas (sukelia kačių koronavirusas, priklausantis alpha-koronavirusams)[6]
- virusinis galvijų gastroenteritas.[6]
Žmonių koronavirusai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nors paprastai jis cirkuliuoja tarp gyvūnų, tačiau kai kurie iš jų gali infekuoti ir žmones.[7][8]
Žmonių koronavirusai buvo atrasti XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje. Pirmieji atrasti žmonių koronavirusai buvo rasti peršalimu sergančių pacientų nosiaryklėje, vėliau pavadinti žmogaus koronavirusu 229E ir žmogaus koronavirusu OC43.[9]
Žmonėms koronavirusai sukelia paprastai nesunkias kvėpavimo takų infekcijas, tokias kaip peršalimas, nors retesnės formos, tokios kaip SARS (sunkus ūminis respiracinis sindromas), MERS (Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromas) ir COVID-19 gali būti mirtinos.[10]
Dažniau sunkesnės ligos formos išsivysto asmenims, turintiems lėtinių kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, vyresnio amžiaus asmenims, vaikams. Virusas pirmiausia pažeidžia kvėpavimo takų ir virškinamojo trakto epitelinio audinio ląsteles. Kol kas nesukurta vakcinų ar antivirusinių preparatų žmogaus šių virusų sukeliamų ligų prevencijai ar gydymui.
2019 m. gruodžio mėn. Kinijos Hubėjaus provincijos sostinėje Uhano mieste kilo koronaviruso SARS-CoV-2 sukeltos ligos COVID-19 pandemija.
Taksonomija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nidovirales poklasio Coronaviridae šeimos Orthocoronavirinae pošeimis skirstomas į keturias gentis: Alphacoronavirus, Betacoronavirus, Gammacoronavirus ir Deltacoronavirus. Alpha- grupei priklauso žmogaus koronavirusai 229E ir NL63, beta- koronavirusams – žmogaus koronavirusai OC43 ir HKU 1.[11] Jie sukelia nepavojingas kvėpavimo takų infekcijas. Sunkius sveikatos sutrikimus žmonėms sukelia SŪRS-CoV (sukelia SŪRS), ARRS-CoV (sukelia MERS) ir naujasis SŪRS-CoV-2 (sukelia COVID-19).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Virus Taxonomy: 2018b Release“. International Committee on Taxonomy of Viruses (ICTV). 2019 m. kovo mėn. Suarchyvuotas originalas 4 March 2018. Nuoroda tikrinta 2020-01-24.
- ↑ Sexton NR, Smith EC, Blanc H, Vignuzzi M, Peersen OB, Denison MR (August 2016). „Homology-Based Identification of a Mutation in the Coronavirus RNA-Dependent RNA Polymerase That Confers Resistance to Multiple Mutagens“. Journal of Virology. 90 (16): 7415–7428. doi:10.1128/JVI.00080-16. PMC 4984655. PMID 27279608.
- ↑ cdc.gov / Human Coronavirus Types
- ↑ journals.lww.com / History and Recent Advances in Coronavirus Discovery | Kahn, Jeffrey S. MD, PhD; McIntosh, Kenneth MD† (The Pediatric Infectious Disease Journal: November 2005 – Volume 24 – Issue 11 – p S223-S227 doi: 10.1097/01.inf.0000188166.17324.60)
- ↑ Gyvūnų koronavirusai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, elektroninis papildymas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2017–2022
- ↑ 6,0 6,1 6,2 Krzysztof Pyrć, Ludzkie koronawirusy, „Postępy Nauk Medycznych”, XXVIII (4B), Borgis, 2015, p. 48–54 (tikrinta 2020-01-21) (lenk. lenkų k.).
- ↑ Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC). Koronavirusai Archyvuota kopija 2020-02-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Koronavirusai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, elektroninis papildymas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2017–2022
- ↑ Geller C, Varbanov M, Duval RE: Human coronaviruses: insights into environmental resistance and its influence on the development of new antiseptic strategies. In: Viruses. 4, Nr. 11, November 2012, S. 3044–3068. doi: 10.3390/v4113044. PMID 23202515. PMC 3509683 (freier Volltext).
- ↑ Žmogaus koronavirusai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, elektroninis papildymas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2017–2022
- ↑ Till von Bracht: Coronaviren: Meist harmlos, manchmal gefährlich. In: Onmeda. 3. März 2020, tikrinta 2020-04-02.