Pereiti prie turinio

Alchemija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Knutux (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Nebenaudojamo skydelių datavimo šalinimas.
 
(nerodoma 156 tarpinės versijos, sukurtos 78 naudotojų)
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Šaltiniai}}
'''Alchemija''' yra ankstyva priešmokslinė praktika, apimanti chemijos, fizikos, astrologijos, menų, semiotikos, metalurgijos, medicinos, misticizmos bei religijos elementus. Alchemijos praktikai, vadinami alchemikais, siekė trijų pagrindinių tikslų. Svarbiausias tikslas buvo sugebėti paversti bet kokį metalą auksu arba sidabru. Taip pat alchemikai siekė sukurti [[panacėja|panacėją]] arba [[nemirtingumo eliksyras|nemirtingumo eliksyrą]], vaistą galintį išgydyti visas ligas ir neribotai pratęsti gyvenimą. Šiuos tikslus pasiekti tikėtasi sukūrus filosofinį akmenį. Trečiasis tikslas buvo žmogaus gyvybės sukūrimas.
{{otheruse|filosofijos šaką|G&G Sindikato albumą|[[Alchemija (albumas)]]}}


[[Vaizdas:Alchemik Sedziwoj Matejko.JPG|thumb|350px|Jano Matejkos paveikslas „Alchemik Sędziwój“]]
== Kilmė ir ideologija ==


'''Alchemija''' – ankstyvosios gamtos filosofijos šaka, ezoterinis menas, apimantis [[chemija|chemijos]], [[fizika|fizikos]], [[astrologija|astrologijos]], menų, [[semiotika|semiotikos]], [[metalurgija|metalurgijos]], [[medicina|medicinos]], misticizmo bei [[religija|religijos]] elementus. [[XVII amžius|XVII]]-[[XVIII amžius|XVIII]] a. alchemiją pakeitė šiuolaikiniai chemijos ir [[farmakologija|farmakologijos]] mokslai.
Alchemijos terminas atsirado iš arabų al-kīmiyaˀ arba al-khīmiyaˀ (الكيمياء arba الخيمياء), kuris greičiausiai buvo sudarytas prie graikų žodžio khumeia (χυμεία) pridėjus artikelį al-. Alchemikai tikėjo, kad vienas medžiagas galima paversti kitomis, o iš pigių medžiagų gauti vertingas, svarbiausiai - [[auksas|auksą]] ir [[sidabras|sidabrą]] (tam ir turėjo pasitarnauti [[Filosofinis akmuo]]).
[[Vaizdas:Alchimia.gif|thumb|250px|Alchemijos alegorija]]
== Kilmė, siekiai ir pasiekimai ==


Žodis ''alchemija'' atsirado iš [[arabų kalba|arabų]] ''al - kīmiyaˀ'' arba ''al - khīmiyaˀ'' (الكيمياء arba الخيمياء). Šiuo žodžiu savo šalį vadino egiptiečiai, taigi alchemija gali reikšti „Egipto mokslas“. Pagal kitą versiją ''alchemija'' sudaryta prie [[graikų kalba|graikų kalbos]] žodžio ''khumeia'' (χυμεία) pridėjus artikelį al-.
Alchemijos mokslas išnyko bepradedant atsirasti [[chemija|chemijai]], t.y. apie XVII a. Alchemikams taip ir nepavyko (bent oficialiai) pasiekti bent vieno iš savo pagrindinių tikslų.


Alchemijos meno praktikai, vadinami alchemikais, siekė trijų pagrindinių tikslų. Svarbiausias tikslas buvo sugebėti paversti bet kokį [[metalas|metalą]] [[auksas|auksu]] arba [[sidabras|sidabru]]. Alchemikai tikėjo, kad vienas medžiagas galima paversti kitomis, o iš pigių medžiagų gauti vertingas, svarbiausiai – [[auksas|auksą]] ir [[sidabras|sidabrą]] (tam ir turėjo pasitarnauti [[Filosofinis akmuo]]). Taip pat alchemikai siekė sukurti [[panacėja|panacėją]] arba [[nemirtingumo eliksyras|nemirtingumo eliksyrą]], [[vaistas|vaistą]], galintį išgydyti visas [[liga]]s ir neribotai pratęsti gyvenimą. Šiuos tikslus pasiekti tikėtasi sukūrus filosofinį akmenį. Trečiasis tikslas buvo žmogaus [[gyvybė]]s sukūrimas.
== Nauda chemijos mokslui ==


Alchemikams nepavyko pasiekti savo užsibrėžtų galutinių tikslų, bet jie daug prisidėjo prie [[chemija|chemijos]] kaip mokslo raidos. Alchemikai atrodo daug iki tol nežinomų medžiagų, sukūrė daug labaratorinių prietaisų, indų ir taip toliau.
Nors alchemikams nepavyko pasiekti savo užsibrėžtų galutinių tikslų, jie daug prisidėjo prie [[chemija|chemijos]] kaip mokslo raidos. Alchemikai atrado daug iki tol nežinomų medžiagų, sukūrė daug laboratorinių prietaisų ir indų.


== Jatrochemija ==
== Jatrochemija ==


XVI amžiuje atsirado nauja alchemijos kryptis - [[Jatrochemija|jatrochemija]] (arba medicininė alchemija). Jos pradininkas gydytojas Paracelsas (Paracelsus; 1493-1541) savo idėjose teigė, jog svarbiausias alchemijos uždavinys turėtų būti vaistų gamyba.
[[XVI amžius|XVI]] amžiuje atsirado nauja alchemijos kryptis [[jatrochemija]] (arba medicininė alchemija). Jos pradininkas gydytojas [[Paracelsas]] (''Paracelsus''; [[1493]]–[[1541]]) teigė, jog svarbiausias alchemijos uždavinys turėtų būti vaistų gamyba.


Paracelsas žmogaus organizmo veiklą laikė labiausiai priklausoma nuo trijų elementų: sieros, gyvsidabrio, druskos. Esant šių elementų pusiausvyrai organizme, žmogus yra mediciniškai sveikas, neesant - nesveikas.
Paracelsas žmogaus organizmo veiklą laikė labiausiai priklausoma nuo trijų elementų: [[Siera|sieros]], [[Gyvsidabris|gyvsidabrio]], [[Druska|druskos]]. Esant šių elementų pusiausvyrai organizme, žmogus yra mediciniškai sveikas, nesant nesveikas.


Jatrochemikai atrodo daug junginių ir laboratorinių įrenginių, dalis jų išradimu naudojami farmacijoje ir dabar.
Jatrochemikai atrado daug junginių ir sukūrė daug laboratorinių įrenginių, dalis jų išradimų naudojami farmacijoje ir dabar.


{{Commons|Alchemy|no=T}}


[[Kategorija:Alchemija| ]]
{{stub}}
[[Category:Pseudomokslai]]
[[Category:Alchemija]]

[[af:Alchemie]]
[[bg:Алхимия]]
[[ca:Alquímia]]
[[da:Alkymi]]
[[de:Alchemie]]
[[en:Alchemy]]
[[eo:Alkemio]]
[[es:Alquimia]]
[[fi:Alkemia]]
[[fr:Alchimie]]
[[he:אלכימיה]]
[[id:Alkimia]]
[[io:Alkemio]]
[[it:Alchimia]]
[[ja:錬金術]]
[[nl:Alchemie]]
[[pl:Alchemia]]
[[pt:Alquimia]]
[[ru:Алхимия]]
[[su:Alkémi]]
[[sv:Alkemi]]
[[zh:炼金术]]

Dabartinė 20:18, 26 lapkričio 2022 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Jano Matejkos paveikslas „Alchemik Sędziwój“

Alchemija – ankstyvosios gamtos filosofijos šaka, ezoterinis menas, apimantis chemijos, fizikos, astrologijos, menų, semiotikos, metalurgijos, medicinos, misticizmo bei religijos elementus. XVII-XVIII a. alchemiją pakeitė šiuolaikiniai chemijos ir farmakologijos mokslai.

Alchemijos alegorija

Kilmė, siekiai ir pasiekimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žodis alchemija atsirado iš arabų al - kīmiyaˀ arba al - khīmiyaˀ (الكيمياء arba الخيمياء). Šiuo žodžiu savo šalį vadino egiptiečiai, taigi alchemija gali reikšti „Egipto mokslas“. Pagal kitą versiją alchemija sudaryta prie graikų kalbos žodžio khumeia (χυμεία) pridėjus artikelį al-.

Alchemijos meno praktikai, vadinami alchemikais, siekė trijų pagrindinių tikslų. Svarbiausias tikslas buvo sugebėti paversti bet kokį metalą auksu arba sidabru. Alchemikai tikėjo, kad vienas medžiagas galima paversti kitomis, o iš pigių medžiagų gauti vertingas, svarbiausiai – auksą ir sidabrą (tam ir turėjo pasitarnauti Filosofinis akmuo). Taip pat alchemikai siekė sukurti panacėją arba nemirtingumo eliksyrą, vaistą, galintį išgydyti visas ligas ir neribotai pratęsti gyvenimą. Šiuos tikslus pasiekti tikėtasi sukūrus filosofinį akmenį. Trečiasis tikslas buvo žmogaus gyvybės sukūrimas.

Nors alchemikams nepavyko pasiekti savo užsibrėžtų galutinių tikslų, jie daug prisidėjo prie chemijos kaip mokslo raidos. Alchemikai atrado daug iki tol nežinomų medžiagų, sukūrė daug laboratorinių prietaisų ir indų.

XVI amžiuje atsirado nauja alchemijos kryptis – jatrochemija (arba medicininė alchemija). Jos pradininkas gydytojas Paracelsas (Paracelsus; 14931541) teigė, jog svarbiausias alchemijos uždavinys turėtų būti vaistų gamyba.

Paracelsas žmogaus organizmo veiklą laikė labiausiai priklausoma nuo trijų elementų: sieros, gyvsidabrio, druskos. Esant šių elementų pusiausvyrai organizme, žmogus yra mediciniškai sveikas, nesant – nesveikas.

Jatrochemikai atrado daug junginių ir sukūrė daug laboratorinių įrenginių, dalis jų išradimų naudojami farmacijoje ir dabar.