Alchemija

Alchemija yra ankstyva priešmokslinė praktika, apimanti chemijos, fizikos, astrologijos, menų, semiotikos, metalurgijos, medicinos, misticizmos bei religijos elementus. Alchemijos praktikai, vadinami alchemikais, siekė trijų pagrindinių tikslų. Svarbiausias tikslas buvo sugebėti paversti bet kokį metalą auksu arba sidabru. Taip pat alchemikai siekė sukurti panacėją arba nemirtingumo eliksyrą, vaistą galintį išgydyti visas ligas ir neribotai pratęsti gyvenimą. Šiuos tikslus pasiekti tikėtasi sukūrus filosofinį akmenį. Trečiasis tikslas buvo žmogaus gyvybės sukūrimas.

Kilmė ir ideologija

Alchemijos terminas atsirado iš arabų al-kīmiyaˀ arba al-khīmiyaˀ (الكيمياء arba الخيمياء), kuris greičiausiai buvo sudarytas prie graikų žodžio khumeia (χυμεία) pridėjus artikelį al-. Alchemikai tikėjo, kad vienas medžiagas galima paversti kitomis, o iš pigių medžiagų gauti vertingas, svarbiausiai - auksą ir sidabrą (tam ir turėjo pasitarnauti Filosofinis akmuo).

Alchemijos mokslas išnyko bepradedant atsirasti chemijai, t.y. apie XVII a. Alchemikams taip ir nepavyko (bent oficialiai) pasiekti bent vieno iš savo pagrindinių tikslų.

Nauda chemijos mokslui

Alchemikams nepavyko pasiekti savo užsibrėžtų galutinių tikslų, bet jie daug prisidėjo prie chemijos kaip mokslo raidos. Alchemikai atrodo daug iki tol nežinomų medžiagų, sukūrė daug labaratorinių prietaisų, indų ir taip toliau.

Jatrochemija

XVI amžiuje atsirado nauja alchemijos kryptis - jatrochemija (arba medicininė alchemija). Jos pradininkas gydytojas Paracelsas (Paracelsus; 1493-1541) savo idėjose teigė, jog svarbiausias alchemijos uždavinys turėtų būti vaistų gamyba.

Paracelsas žmogaus organizmo veiklą laikė labiausiai priklausoma nuo trijų elementų: sieros, gyvsidabrio, druskos. Esant šių elementų pusiausvyrai organizme, žmogus yra mediciniškai sveikas, neesant - nesveikas.

Jatrochemikai atrodo daug junginių ir laboratorinių įrenginių, dalis jų išradimu naudojami farmacijoje ir dabar.