Pereiti prie turinio

Granitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
09:16, 12 kovo 2024 versija, sukurta Homo ergaster (aptarimas | indėlis) (Atmestas 77.79.23.76 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (TenWhile6 keitimas))
(skirt) ←Prieš tai buvusi versija | žiūrėti esamą versiją (skirt) | Kita versija → (skirt)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Skilęs granito riedulys

Granitas – magminių intrūzinių uolienų grupė. Susidaro kontinentuose veikiant dideliam slėgiui ir temperatūrai.

Granitas susideda iš šių mineralų: ortoklazo ar plagioklazo (feldšpatai), kvarco, raginukės, biotito, muskovito. Kartais granite būna kitų mineralų: magnetito, granatų, cirkono, apatito. Priklausomai nuo feldšpatų ir kvarco santykio granito kietumas pagal Moso skalę skiriasi. Jis gali būti nuo 5,5 iki 7.

Pats žodis kilęs iš lotynų kalbos granum – 'grūdas, kruopelė'.

Granitas sudaro tiek mažus geologinius kūnus (iki 100 km² daikas), tiek ir didelius – batolitus.

Dėl tam tikrų geologinių procesų granitas gali iškilti į žemės paviršių.

Natūrali spinduliuotė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Granito sudėtyje yra mažas kiekis urano dalelių (nuo 10 iki 20 dalelių milijonui). Jis yra laikomas natūraliai radioaktyviu akmeniu skleidžiančiu nežymią gamą spinduliuotę.