Bestuburiai
| Invertebrata | ||
|---|---|---|
 Dygiaodžių (Echinodermata) tipo, jūrų žvaigždžių (Asteroidea) klasės bestuburiai | ||
| Mokslinė klasifikacija | ||
| ||
| Bestuburių tipai | ||
| ||
| Bestuburių potipiai | ||
|
Bestuburiai (Invertebrata) – chordos ir stuburo neturintys, labai smulkūs ir labai dideli gyvūnai. Bestuburiai sudaro apie 97% visų gyvūnų.[1]
Apibūdinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bestuburių gyvūnų išorinis skeletas išsivystė iš ektodermos ir ektoplazmos. Kai kurie be išorinio dar turi vidinį skeletą. Kūną dengia vienasluoksnis epitelinis audinys. Nervų sistema susideda iš ištisinio žiedo ar ganglijų (mazgų) ir išilginių nervinių kamienų. Žemesnieji bestuburiai (pintys, duobagyviai) kvėpuoja kūno paviršiumi, kiti (pvz., vabzdžiai) – trachėjomis. Bestuburiai gyvūnai paplitę jūrose, gėluose vandenyse ir sausumoje. Kūno sandaros planas gana skirtingas.
Taksonomija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Skirtingai, nei potipis stuburiniai (Vertebrata), jų „priešingybė“ bestuburiai neatitinka jokios konkrečios sistematinės grupės. Dalis bestuburių gyvūnų yra artimesni stuburiniams, nei kitiems bestuburiams. Tačiau šis terminas dažnai sutinkamas literatūroje ir biologų naudojamas patogumo dėlei. Nepaisant to, kad bestuburiai nėra taksonas, jam irgi dažnai naudojamas lotyniškas terminas Invertebrata.
Bestuburių rūšių skaičius
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lentelėje nurodytas išlikusių iki mūsų dienų ir žmonijai žinomų bestuburių rūšių skaičius, kurį skelbia tarptautinė raudonoji knyga.
| Bestuburių grupės | Lotyniškas pavadinimas | Paveiksliukas | Rūšių skaičius |
|---|---|---|---|
| Vabzdžiai | Insecta Linnaeus, 1758 | 
|
1 000 000 |
| Voragyviai | Arachnida Lamarck, 1801 | 
|
102 248 |
| Moliuskai | Mollusca Linnaeus, 1758 | 
|
85 000 |
| Vėžiagyviai | Crustacea Brünnich, 1772 | 
|
47 000 |
| Koralai | Anthozoa Ehrenberg, 1831 | 
|
2 175 |
| Onichoforai | Onychophora Grube, 1853 | 
|
165 |
| Pasaginiai krabai | Xiphosura Latreille, 1802 | 
|
4 |
| Kiti bestuburiai medūzos, dygiaodžiai, pintys, kitos kirmėlės ir kiti. |
— | 
|
68 658 |
| Bendras rūšių skaičius: | 1 305 250[2] |
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
![Milžiniškasis kalmaras (Mesonychoteuthis hamiltoni) - stambiausia moliuskų ir bestuburių rūšis (pav. palyginimas su žmogumi). Jo svoris gali siekti beveik 500 kg[3]](//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/3/37/Calmarcolossal.jpg/84px-Calmarcolossal.jpg)
Milžiniškasis kalmaras (Mesonychoteuthis hamiltoni) - stambiausia moliuskų ir bestuburių rūšis (pav. palyginimas su žmogumi). Jo svoris gali siekti beveik 500 kg[3] -
Lineus longissimus - ilgiausia kirmėlė, galinti užaugti ilgesnė nei 55 m -
Žieduotųjų kirmėlių (Annelida) tipo, Žeminių sliekų (Lumbricus) genties kirmėlė
![Milžiniškasis kalmaras (Mesonychoteuthis hamiltoni) - stambiausia moliuskų ir bestuburių rūšis (pav. palyginimas su žmogumi). Jo svoris gali siekti beveik 500 kg[3]](/https/lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Calmarcolossal.jpg)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ nationalgeographic.com / Invertebrates Pictures & Facts | From the National Geographic book, Animal Encyclopedia, 2012
- ↑ iucnredlist.org / Estimated Number of described species | Last Updated: 13 November 2014
- ↑ eol.org / Invertebrates
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- britannica.com / Invertebrate
- ciesin.org / How many species are there on earth? Archyvuota kopija 2016-11-15 iš Wayback Machine projekto. ROBERT M. MAY, Science 247: 1441-49. | 1988
- untamedscience.com / Invertebrates
- iucnredlist.org / The numbers of species listed in each Red List Category change each time The IUCN Red List is updated. For each Red List update, IUCN provides summaries of the numbers of species in each category, by taxonomic group and by country.
- nndb.com/ Jean-Baptiste Lamarck