Pereiti prie turinio

Švedijos lenai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Švedijos lenai (arba Švedijos grafystės; šved. län) – Švedijos administraciniai teritoriniai vienetai, egzistuojantys paraleliai su kitais administraciniais vienetais – provincijomis. Yra 21 lenas. Pagal Europos Sąjungos Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūrą priskiriami NUTS 3 lygmeniui. Kiekvienas lenas dar suskirstytas į komunas, kurių šiuo metu suskaičiuojama 290.

Teisinė būklė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Švedijos lenai turi vietos savivaldą − gubernijos administraciją (länsstyrelse), skiriamą Švedijos vyriausybės. Ji yra atskaitinga vyriausybei bei parlamentui − rikstagui. Administracijos uždavinys yra koordinuoti vietos savivaldą pagal vyriausybės ir parlamento vykdomą politiką, atsižvelgiant į vietines ypatybes ir reikalavimus.

Kiekvienas lenas turi renkamą tarybą į vietos savivaldą − landstingą (landsting). Svarbiausias landstingo uždavinys yra rūpintis socialiniu ir medicininiu aprūpinimu savo lene.

Švedijos lenai ir jų oficialūs kodai:


Švedijos lenai

Lenai buvo įsteigti 1634 m., Akselio Oksenšterno iniciatyva, siekiant modernizuoti šalies administravimą. Iki tol Švedijoje egzistavo provincijos, kurios išliko kaip alternatyvi, tradicinė administravimo sistema iki mūsų dienų. Kai kurie lenai suformuoti provincijų pagrindu ir sutapo su provincijų teritorijomis, arba su provincijų dalimis. Lenai apėmė ne tik Švedijos, bet ir Suomijos teritorijas, kurios priklausė Švedijos karalystei.

Per istoriją kai kurie lenai keitė pavadinimus, buvo suskaidomi (pvz., Norlando lenas 1645 m. padalintas į tris dalis), neretai jungiami (paskutinis jungimas įvyko 1999 m., iš trijų lėnų suformuojant Vestra Jotalandą). 1809 m. Švedija buvo priversta atiduoti 5 rytinius lenus Rusijos imperijai, kurie vėliau tapo Suomijos teritorija ir davė pagrindą Suomijos lenų vystymuisi (pastarosios po daugybės reformų panaikintos 2010 m.).