Biržai

Kitos reikšmės – Biržai (reikšmės).

Biržai
Biržai
Biržai 56°12′00″š. pl. 24°45′25″r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Panevėžio apskritis
Savivaldybė	Biržų rajono savivaldybė
Įkūrimo data	1520 m. (pirmą kartą paminėtas)
Gyventojų (2023)	10 444
Plotas	15,59 km²
Tankumas (2023)	670 žm./km²
Pašto kodas	LT-41001
Tinklalapis	birzai.lt
Vikiteka	Biržai
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Bìržai Kilmininkas: Bìržų Naudininkas: Bìržams Galininkas: Bìržus Įnagininkas: Bìržais Vietininkas: Bìržuose
lenk. Birże, rus. Биржи, vok. Birsen

Biržai – miestas šiaurės Lietuvoje, Aukštaitijoje, Panevėžio apskrityje, 66 km į šiaurę nuo Panevėžio, 201 km į šiaurę nuo Vilniaus, 27 km į šiaurės rytus nuo Pasvalio, 90 km į pietus nuo Rygos, netoli Latvijos sienos. Biržų rajono savivaldybės, Širvėnos seniūnijos centras, Biržų miesto seniūnija, parapijos centras, regioninio parko direkcija. Urbanistikos paminklas (senamiestis ir piliavietė).

Veikia Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka, paštas (LT-41001), kultūros namai, rajono centrinė ligoninė. Stovi Laisvės paminklas žuvusiems dėl Lietuvos nepriklausomybės, pastatytas 1931 m. (skulptorius Robertas Antinis. Jame vaizduojama jauna moteris prie kryžiaus su vainiku rankose, liaudyje vadinta Birute, todėl ir paminklas pavadintas Birutės vardu. 1946 m. paminklas sovietų susprogdintas, 1990 m. atstatytas naujoje vietoje (skulptorius Robertas Antinis-jaunesnysis). Paminklas J. Janoniui, pastatytas 1976 m. (skulptorius Konstantinas Bogdanas, architektas Vytautas Brėdikis). Širvėnos ežero pietinėje pusėje stovi Biržų pilis, joje įsikūręs Biržų muziejus „Sėla“, įkurtas 1928 m., su meno, istorijos ir gamtos eksponatais. Šiaurinėje dalyje išlikęs Astravo dvaras. Išlikusios trys Biržų sinagogos.

Širvėnos ežeras

Astravo dvaras (Tiškevičių rūmai)

Etimologija

Biržų vardo kilmė nėra aiški. Galima manyti, kad jis kilęs nuo bendrinio žodžio biržis – „beržynas“ „ruplusis beržas“, biržė – „beržynėlis“, biržtva – „beržynas, baltmiškis“. Todėl pirminė reikšmė galėjo būti susijusi su miško, krūmų, beržyno ar beržynėlio savokomis. Manoma, kad apgyvendinant vietovę čia augę daug beržų. Tačiau lieka neaišku, kaip iš žodžio biržė ar biržis atsirado Biržai (o ne Biržiai). Matyt, galūnė -ai gali būti vėlesnė forma, o ankstesnė buvusi Biržes; jos kilmininkas Biržų galėjo lemti ir vardininko su galūne -ai atsiradimą. Senoji biržiečių karta dar vartojo vietininko formą Biržys' (Biržyse, t. y. Biržuose).

Geografija

Miesto teritorijoje į Širvėnos ežerą Biržų šiauriniame pakraštyje įteka Agluona ir Apaščia. Miestas skirstomas į 3 dalis:

• Naujamiestis (į vakarus nuo Agluonos),
• Senamiestis (istorinis miestas, kuriame sutelkta dauguma architektūros paminklų),
• Astravas (Širvėnos šiaurinėje pakrantėje, garsėja Astravo dvaru).

Per Biržus eina plentai į Pasvalį, Rokiškį, Kupiškį, Rygą.

Tiltai

Širvėnos ežero ir jo pakrančių:

• Astravo dvaro tiltas
• Astravo dvaro tiltas-užtvanka
• Biržų pilies tiltas
• Širvėnos ežero tiltas

Upių:

• Biržų Basanavičiaus gatvės tiltas
• Biržų Kęstučio gatvės tiltas
• Biržų pėsčiųjų ir dviračių tiltas

Istorija

Biržų mūšis 1703 m.

Medalis „Biržų miesto magdeburgo teisės. 1589-2009". Autorė: dailininkė Lina Kalinauskaitė

Biržai

Dabartinio miesto teritorijoje gyventa jau neolite, prieš 5000 metų. Biržų apylinkėse buvo gyventa žiemgalių genčių (VIII - XI a. Astravo kapinynas). Gyvenvietė pirmą kartą paminėta 1455 m. balandžio 14 d., kai Ldk Kazimieras Jogailaitis Radvilai Astikaičiui dovanojo 6 pavaldinius ir žemės. Radvilos čia plėtė valdas ir Biržus valdė nuo XVI a. iki 1804 metų.

Pirmoji Biržų katalikų bažnyčia pastatyta 1500 m. Biržai kaip miestelis, kuriame buvo 53 namai, pirmą kartą paminėti 1520 m. Per Biržus ėjo strateginis kelias iš Rygos į Vilnių. XVI a. miestas turėjo privilegiją versti sustoti visus keliaujančios iš Rygos į Vilnių. Nuo 1547 m. tapo Biržų kunigaikštystės centru, o netrukus ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Livonijos pasienio tvirtove. 1549 m. sausio 25 d. Žygimantas Augustas specialia privilegija Biržams patvirtino kunigaikštystės statusą.

Nuo 1564 m., kai Mikalojus Radvila Rudasis tapo evangeliku reformatu, iki 1731 m. valdė protestantiška Biržų-Dubingių Radvilų šaka. 1586–1589 m. pastatyta mūrinė Biržų pilis – Radvilų rezidencija (inicijavo K. Radvila-Perkūnas). 1587 m. iš užtvenktų Agluonos ir Apaščios upių gynybiniais sumetimais suformuotas seniausias Lietuvoje, 336 ha ploto tvenkinys – Širvėnos ežeras. Jis buvo vandens kelių sistemos, jungiančios Biržus su Rygos uostu, dalis. 1587 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, XVII a. pirmaisiais dešimtmečiais – rotušė ir kiti visuomeniniai pastatai, miestas apjuostas pylimais, perkasais ir gynybinėmis sienomis. Prie evangelikų reformatų bažnyčios nuo 1597 m. veikė pradžios mokykla, kuri XVIII a. išaugo į gimnaziją. Kristupas Radvila Jaunasis (1585–1640) paskelbė miesto prekybos taisykles, įvedė viešuosius saikus ir matus.

1589 m. gegužės 1 d. Biržams buvo suteiktos Magdeburgo teisės. XVII a. pradžioje iš Trakų atsikėlė karaimų. Per karus su Švedija 1625 m. bei 1657 m. miestas nuniokotas, sugriauta Biržų pilis. 1661–1662 m. architektas T. Krel-Spinovskis Biržus perplanavo ir padidino, o XVII a. antrojoje pusėje kartu su pilimi Biržai atstatyti. 1663 m. miestas turėjo tik 14, o 1682 m. jau 182 kiemus. 1686 m. veikė odininkų, siuvėjų, kalvių, audėjų cechai, pirklių draugija. Susikūrus vokiečių bendruomenei, 1636 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia, 1687 m. prie jos įsteigta pradžios mokykla. 1701 m. Biržų pilyje pasirašyta Biržų sutartis. Pilis vėl sugriauta (švedai 1704 m. susprogdino), o 1704 m. miestas sudegintas Šiaurės karo metu. 1731 m. miestas atiteko Nesvyžiaus Radvilų šakai. Pradėta persekioti protestantus. Miestas neteko ankstesnės reikšmės. 1792 m. jam suteikta renovacinė privilegija, bet 1794 m. ir ji panaikinta.

Carmetis

1804 m. miestas įkeistas Tiškevičiams, nuo 1844 m. – Tiškevičių majoratas. Astrave jie pasistatydino rezidenciją – dvaro rūmus. 1863 m. sukilimo metu prie Biržų vyko Biržų kautynės. 1865 m. Rusijos valdžios pastangomis pastatyta cerkvė. Tuo metu Biržai buvo miestelis ir dvaras Panevėžio apskrityje.

XIX a. mieste buvo 6 Biržų sinagogos. Nuo XIX a. 2-osios pusės miestas augo. 1880 m. jau buvo 20 gatvių, 536 namai, 40 parduotuvių, keli šimtai amatininkų. Prieš I pasaulinį karą įsikūrė linų ir vilnos perdirbimo įmonės, veikė 3 malūnai, vartotojų bendrovė, spaustuvė, kuri tapo Šiaurės Lietuvos spaudos centru. 1908 m. įkurta 4 klasių mokykla, įsteigtas vaidintojų būrelis „Lyra“, veikęs 1912–1915 m., 1918 m. įsteigta muzikos ir dramos draugija „Mūza“. 1917 m. įkurta „Saulės“ gimnazija.

XX a. tarpukaris

1919 m. gegužės mėn. bolševikų užimtus Biržus išvadavo Joniškėlio partizanų būrys.

Tarpukario metais Biržai tapo svarbiu šiaurės Lietuvos miestu. 1921 m. iki Biržų pratęstas siaurasis geležinkelis Šiauliai-Pasvalys. 1930 m. Astrave įkurtas „Siūlo“ fabrikas, kuris perdirbo apylinkių linų produkciją. Buvo 2 malūnai, 3 lentpjūvės, alaus darykla, pieninė, daugiau, kaip 20 amatininkų dirbtuvių, elektrinė. 1932 m. veikė 228 parduotuvės, 5 viešbučiai, 2 kino teatrai.

1934 m. veikė 14 savarankiškų visuomeninių draugijų skyrių ir 46 kultūrinių organizacijų skyriai. Biržai buvo Lietuvos evangelikų reformatų bažnytinis centras, taip pat veikė katalikų, evangelikų liuteronų, metodistų, baptistų, judėjų religinės bendruomenės, laisvamaniai. 1923 m. mieste buvo 666, 1934 m. – 1039 namai.

Okupacijų metai

Nacių okupacijos metu 1941 m. Astrave sušaudyta apie 3000 žmonių, daugiausiai žydų. Per Antrąjį pasaulinį karą 1944 m. dėl Biržų vyko permainingi mūšiai tarp Raudonosios armijos ir Vokietijos kariuomenės. Buvo sugriauta 70 % pastatų ir visas miesto centras. Liepos 29 d. Ivano Bagramiano vadovaujama kariuomenė užėmė Biržus, tačiau vėl prarado per vokiečių kontrapuolimą, todėl vėliau su rezervu vėl paėmė Biržus rugpjūčio 6 d.

1941 m. ir 1944–1952 m. į TSRS ištremta 214 miesto gyventojų. 1944 m. spalio 26 d. Lietuvos partizanai iš miesto areštinės išlaisvino 48 suimtuosius.

Pokario metais Biržai buvo atstatyti, bet senamiestis neišsaugotas, nugriauti tautiniai paminklai. Svarbiausiomis įmonėmis liko rekonstruotas fabrikas „Siūlas“ ir alaus darykla, pastatyta kitų įmonių, buvo gelžbetoninių konstrukcijų gamykla, maisto pramonės ir duonos kombinatai. 1958 m. prie Biržų prijungtas Astravas.

1988 m. spalio 13 d. Biržuose įkurta Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, 1988 m. lapkričio 20 d. virš pilies iškelta tautinė vėliava. 1994 m. į miestą nutiestas dujotiekis. 1993 m. birželio 29 d. Biržuose pasirašyta atkurtos Lietuvos ir Latvijos sausumos sienos sutartis.

Savivalda

Vladislovo Vazos privilegija Biržams

1589 m. sausio 25 d. Žygimantas Augustas specialia privilegija patvirtino Biržų kunigaikštystės statusą. Kovo 9 d. Kristupas Radvila Perkūnas iš karaliaus Zigmanto Vazos išrūpino miesto teises, kurios atnaujintos 1642 m., 1644 m., 1685 m., 1701 m., 1744 m., 1777 m., 1780 m. Kartu miestui buvo suteiktos turgaus ir prekymečių teisės, patvirtintas Biržų herbas ir antspaudas.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu, 1950 m. – rajono pavaldumo miestu. 1997 m. patvirtintas dabartinis Biržų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
LDK laikai	?	Upytės apskritis	Trakų vaivadija
1795–1797 m.	?		Vilniaus gubernija
1797–1801 m.	?		Lietuvos gubernija
1801–1842 m.	?		Vilniaus gubernija
1842–1861 m.	?	Panevėžio apskritis	Kauno gubernija
1861–1915 m.	Biržų valsčiaus centras
1915–1919 m.		Pasvalio apskritis
1919–1924 m.		Biržų-Pasvalio apskritis
1924–1950 m.		Biržų apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Biržų apylinkės centras	Biržų rajono centras	Šiaulių sritis
1953–1995 m.
1995–	Biržų miesto seniūnija, Širvėnos seniūnijos centras	Biržų rajono savivaldybės centras	Panevėžio apskritis

Ekonomika

Buvęs Biržų malūnas

Išvystyta tekstilės, ypač linų, maisto, alaus pramonė, statybinių medžiagų gamyba. Didžiausios įmonės: lininių verpalų ir audinių gamybos bendrovė AB „Siūlas“, lentpjūvė „Astravas“, įkurta 1993 m., grūdų malimo įmonė „Biržų grūdai“ (1994 m.), mėsos perdirbimo įmonė „Agaras“, „Biržų duona“ (1995 m.), „Biržų alus“ (1995 m.), Biržų autobusų parkas, „Biržų statyba“ (1993 m.), „Biržų gelžbetonis“ (1996 m.), „Biržų žemtiekimas“ (1991 m.), medienos perdirbimo įmonė „Tyla“.

Per Biržus eina plentai į Pasvalį, Rokiškį, Kupiškį, Rygą.

Gyventojai

Biržų reformatų bažnyčia nuo Apaščios

Biržų žydų ir karaimų kapinės

Apaščios krantinė

Miesto riboženklis

Siauruko traukinys Biržų geležinkelio stotyje

1520 m. vasario 6 d. duomenimis Biržuose buvo 53 miestelėnų dūmai. Tai seniausios dokumentų patvirtintos žinios apie Biržų miestą. 1528 m. dvarų surašymo dokumentuose nurodyta, kad Biržų dvare gyvena 63 Biržų miestelėnai.

1570 m. istorijos šaltiniuose paminėta, kad Biržų kunigaikštystėje yra 12 vokiečių dūmų, užimančių 521 valaką. 1610 m. Biržuose surašyti 86 dūmai. 1662 m. Biržuose surašyta 114 namų, iš kurių 12 buvo valdiški: rotušė, kalvinų ir liuteronų bažnyčios, mokykla, vaito, vaito padėjėjo, miesto raštininko namai, kalėjimas, budelio, kunigo, gydytojo ir mokytojo namai.

1666 m. liepos 1 d. gaisras sunaikino Biržų miestą. 1682 m. Biržuose surašyti 182 dūmai, bet 1731 m. Biržuose surašyta tik 90 kiemų, 1735 m. – 95 kiemai. 1764 m. Biržuose surašyti 154 kiemai, 1797 m. – 218 kiemų, 1803 m. – 212 kiemų, tačiau 1829 m. – tik 205 kiemai. 1841 m. surašyti 264 kiemai. 1880 m. Biržuose buvo 536 namai, iš jų 2 mūriniai, 3 odų dirbtuvės, 40 parduotuvių, dirbo keli šimtai amatininkų.

Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2021 m.
1823 m.	1858 m.	1891 m.*	1897 m.sur.	1923 m.sur.	1931 m.	1939 m.	1959 m.sur.	1964 m.
2 000	2 682	3 000	4 413	5 315	5 705	8 281	8 624	9 400
1970 m.sur.	1975 m.	1976 m.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2011 m.sur.	2017 m.	2021 m.sur.
11 160	13 400	13 700	14 401	15 907	15 262	12 465	10 954	10 734
* pagal enciklopedijos išleidimo metus.
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 12 465 žmonės: Lietuviai – 97,94% (12208); Rusai – 0,83% (103); Lenkai – 0,18% (23); Ukrainiečiai – 0,11% (14); Baltarusiai – 0,1% (13); Latviai – 0,09% (11); Kiti – 0,75% (93).

2001 m. gyveno 15 262 žmonės: Lietuviai – 98,58% (15045); Rusai – 0,73% (112); Lenkai – 0,14% (21); Ukrainiečiai – 0,14% (21); Latviai – 0,13% (20); Baltarusiai – 0,12% (18); Kiti – 0,16% (25).

1923 m. gyveno 5 315 žmonės: Lietuviai – 55,84% (2 968); Žydai – 34% (1807); Lenkai – 4,23% (225); Latviai – 3,52% (187); Rusai – 1,13% (60); Vokiečiai – 0,81% (43); Kiti – 0,47% (25).

Žymūs žmonės

• Kristupas Radvila Jaunasis (1585–1640), didikas.
• Edvardas Jokūbas Daukša (1836–1890), poetas, vertėjas, sukilėlis.
• Elchonon Wasserman (1874–1941), rabinas, mokytojas.
• Vladas Stanka (1884–1968), politikas, advokatas, filosofas.
• Konstantinas Nekvedavičius (1886–1967), gydytojas, politikos ir visuomenės veikėjas.
• Vladas Jakubėnas (1904–1976), kompozitorius, pianistas, publicistas.
• Irma Bune (1911–1995), latvių aktorė.
• Jonas Mekas (1922–2019), filmų kūrėjas, menininkas ir kuratorius.
• Laimutis Ločeris (1929–2018), dailininkas, grafikas.
• Vytautas Brėdikis (1930–2021), architektas, pedagogas.
• Jonas Pipynė (1935–1997), lengvaatletis, slidininkas.
• Ingrida Korsakaitė (1938–2024), dailėtyrininkė, dailės istorikė.
• Rimantas Bagdonas (g. 1938 m.), imtynininkas.
• Rimantas Lazdynas (1951–2013), žurnalistas.
• Vladas Turla (g. 1953 m.), sportininkas, šaulys.
• Jūratė Baranova (1955–2021), filosofė, eseistė.
• Romualdas Brazauskas (g. 1960 m.), sporto veikėjas, krepšinio teisėjas.
• Vidmantas Jažauskas (g. 1961 m.), dailininkas, poetas.
• Lionginas Virbalas (g. 1961 m.), vyskupas, dėstytojas.
• Algirdas Taminskas (g. 1962 m.), LR Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausio Teismo teisėjas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, socialinių mokslų daktaras.
• Žydrūnas Savickas (g. 1975 m.), sportininkas galiūnas.
• Mantas Kvedaravičius (1976–2022), režisierius.
• Ela Briedytė (g. 1979 m.), krepšininkė.
• Austra Skujytė (g. 1979 m.), sportininkė.

Žr. taip pat:

• Biržų rajono garbės pilietis
• Kategorija:Biržų garbės piliečiai
• Biržų rajono žymūs žmonės

Religija

Biržai garsėja gausia krikščioniškų bendruomenių įvairove:

• Katalikai
• Evangelikai reformatai
• Evangelikai liuteronai
• Evangelinio tikėjimo bendruomenė (sekmininkai)
• Metodistai
• Septintosios dienos adventistai

Miestų partnerystė

• Aizkrauklė, Latvija
• Verderis, Vokietija
• Tčevas, Lenkija
• Didžiosios Lenkijos Grodziskas, Lenkija

Švietimas ir ugdymas

• „Saulės“ gimnazija
• Trys pagrindinės mokyklos:
  • „Atžalyno"
  • „Aušros“
  • "Kaštonų"
• Biržų technologijų ir verslo mokymo centras
• Lopšeliai-darželiai: "Ąžuoliukas", "Genys" ir skyrius "Rugelis", mokykla-darželis „Vyturėlis“.
• Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokykla
• Dailės mokykla
• Sporto mokykla

Kultūra

Mieste stovi Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Biržų evangelikų reformatų bažnyčia, Biržų evangelikų liuteronų bažnyčia, Biržų jungtinė metodistų bažnyčia, Biržų cerkvė (pastatyta 1865 m.; stačiatikių), Biržų rotušė, paminklas žuvusiems dėl Lietuvos nepriklausomybės (pastatytas 1931 m., skulptorius Robertas Antinis, vaizduojama jauna moteris prie kryžiaus su vainiku rankose, liaudyje vadinta Birute, todėl ir paminklas pavadintas Birutės vardu; 1946 m. susprogdintas, 1990 m. atstatytas, skulptorius Robertas Antinis-jaunesnysis), paminklas J. Janoniui (1976 m., skulptorius K. Bogdanas, architektas V. Brėdikis).

Biržuose yra kultūros namai ir kultūros centras, kino ir pramogų centras, turizmo informacijos centras. Širvėnos ežero pietinėje pusėje stovi Biržų pilis, o joje įsikūręs Biržų muziejus „Sėla“, įkurtas 1928 m., su meno, istorijos ir gamtos eksponatais, yra biblioteka.

Mieste leidžiami laikraščiai:

• „Biržiečių žodis“ (nuo 1994 m.)
• „Šiaurės rytai“ (nuo 2000 m.)

Sportas

Veikia 10 sporto klubų, motoklubas, aeroklubas, kuris savo veiklą vykdo Biržų aerodrome, rekonstruotas Biržų centrinis stadionas. Mieste vyksta Biržų regata.

Futbolas

• Biržų „Širvėna“, fubolo klubas.
• Biržų centrinis stadionas.

Krepšinis

• Biržų KK Biržai
• KK Kilučiai
• Parovėjos KK Agaras

Galerija

• 
  Biržai (1906 m.)
• 
  Biržai (~1916 m.)
• 
  Pilies griuvėsiai 1932 m.
• 
  Evangelikų liuteronų bažnyčia 1937 m.
• 
  Pilies griuvėsiai 1939 m.

Šaltiniai

• Biržai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 668 psl.

Literatūra

• Biržų istorijos apybraižos. – Vilnius: Danielius, 2006. – 338 p.: iliustr. – ISBN 9955-476-39-7
• 1918–1919 metai Biržų krašte: Vasario 16-osios aktas, signatarai, pirmieji Lietuvos ministrai biržiečiai, Nepriklausomybės kovos, savanoriai, įvykiai, žmonės, datos (sud. Antanas Seibutis). – Panevėžys: Amalkeros leidyba, 2008. – 128 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-659-28-0
• Sadauskienė, Kristina. Biržai. Alternatyvus miesto gidas. – Vilnius : Baltas taškas, 2021. – 252 p. : iliustr. ISBN 978-609-96259-0-4

Nuorodos

• Biržų savivaldybės interneto svetainė
• Biržų liuteronų parapija Archyvuota kopija 2007-10-27 iš Wayback Machine projekto.
• Didžiausios Biržų rajono savivaldybės tinklapis Archyvuota kopija 2014-12-18 iš Wayback Machine projekto.