Greta Garbo
| Greta Garbo | |
|---|---|
| |
| Tikras vardas | Greta Lovisa Gustafsson |
| Gimė | 1905 m. rugsėjo 18 d. Stokholmas, Švedija |
| Mirė | 1990 m. balandžio 15 d. (84 metai) Niujorkas, JAV |
| Šalis |  Švedija
|
| Apdovanojimai | |
| Oskaras (1955 m.) | |
Greta Garbo (tikrasis vardas Greta Lovisa Gustafsson; 1905 m. rugsėjo 18 d. – 1990 m. balandžio 15 d.) – švedų kilmės JAV aktorė.
Greta Lovisa Gustafson gimė 1905 m. rugsėjo 18 d. Stokholme. Būsima aktorė augo skurdžioje aplinkoje. Mirus tėvui, keturiolikmetė pradėjo dirbti pardavėja vienoje Stokholmo parduotuvių, filmavosi reklaminiuose filmuose. 1922 m. pradėjo lankyti Stokholmo Karališkojo dramos teatro aktorių mokyklą. Čia ją atrado režisierius Moricas Stileris. Jis suteikė Gretai sceninį slapyvardį. 1924 m. aktorė suvaidino „Sagoje apie Gestą Berlingą“ – šis vaidmuo jai leido patekti į Holivudą. Greta Garbo nemokėjo anglų kalbos, gavo mažą atlyginimą, paniro į depresiją. Aktorė dažniausiai vaidino kenčiančias, paslaptingas moteris, vaidybai būdinga tragizmas, psichologiškumas.[1] Nepaisant to, vienas sėkmingiausių vaidmenų yra laikomas komedija „Ninočka“ (1939 m.), kur ji kuria komunistės, neįstengiančią atsispirti kapitalizmo pagundoms portretą.
Po filmo „Moteris dviem veidais“ (1941 m.), neigiamai įvertinto ir žiūrovų, ir kritikų, Greta nutraukė savo karjerą ir vis rečiau rodėsi viešumoje.
Aktorė suvaidino 28 filmuose. Ji buvo nominuota „Oskarui“ kelis kartus, tačiau apdovanojimo sulaukė tik 1955 m., kai buvo apdovanota už visą kūrybinę veiklą.[1]
1990 m. balandžio 15 d. G. Garbo mirė Niujorke, kur ir pragyveno antrąją savo gyvenimo pusę. Urna su palaikais pargabenta į Švediją ir palaidota Stokholmo apylinkėse.
Žymiausi filmai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- „Saga apie Gestą Berlingą“ (1924 m.)
- „Kūnas ir šėtonas“ (1927 m.)
- „Mata Hari“ (1931 m.)
- „Žmonės viešbutyje“ (1932 m.)
- „Karalienė Kristina“ (1933 m.)
- „Ana Karenina“ (1935 m.)
- „Marija Valevska“ (1938 m.)
- „Ninočka“ (1939 m.)
- „Dviveidė moteris“ (1941 m.)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Rūta Birštonaitė. Greta Garbo. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
