Pereiti prie turinio

Irakas

Keisti nuorodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kitos reikšmės – Irakas (reikšmės).
Irako Respublika
  • arab. جمهورية العراق
  • Jumhūrīyat al-ʿIrāq
  • kurd. کۆماری عێراق
  • Komarî Êraq
Irako vėliava Irako herbas
Vėliava Herbas
Himnas: „Mano Tėvyne“

Irakas žemėlapyje
Valstybinė kalba arabų, kurdų
Sostinė Bagdadas
Didžiausias miestas Bagdadas
Valstybės vadovai
 • Prezidentas
 • Ministras pirmininkas
 • - 		 
Abdula Latifas Rašidas
Mohamedas Šia Al Sudanis
-
Plotas
 • Iš viso
 • % vandens 		 
438 317 km2 (58)
4,62 %[1]
Gyventojų
 • 2022
 • Tankis 		 
Didėjimas 44 222 503[2] (36)
82,7 žm./km2 (125)
BVP
 • Iš viso
 • BVP gyventojui 		2022
Didėjimas 297,341[3] mlrd. $ (47)
Didėjimas 7 038[3] $ (111)
Valiuta Irako dinaras (IQD)
Laiko juosta
 • Vasaros laikas		 UTC+3 (AST)
netaikomas
Nepriklausomybė
Paskelbta
 nuo Jungtinės Karalystės
1932 m. spalio 3 d.
Interneto kodas .iq
Šalies tel. kodas +964

Irakas (arab. الْعِرَاق‎ = al-ʿIrāq, kurd. عێراق‎ = Êraq), oficialiai Irako Respublika (arab. جُمْهُورِيَّة ٱلْعِرَاق‎ = Jumhūriīyah al-ʿIrāq, kurd. کۆماری عێراق = Komarî Êraq) – valstybė Vakarų Azijoje. Šiaurėje ribojasi su Turkija, rytuose – su Iranu, pietuose – su Saudo Arabija ir Kuveitu, vakaruose – su Sirija ir Jordanija. Pietryčiuose Irakas prieina prie Persijos įlankos. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Bagdadas. Irakui būdinga didelė tautų ir religijų įvairovė, taip pat biologinė ir geografinė įvairovė. Nors dauguma irakiečių yra musulmonai, šalyje nuo seno taip pat yra krikščionybės, jazidizmo, mandėjizmo, jarsajizmo ir zoroastrizmo išpažinėjų.[4] Šalyje yra dvi oficialios kalbos – arabų ir kurdų. Ttaip pat pripažįstamos šios regioninės kalbos: turkų (turkmėnų), chaldėjų (asirų) ir armėnų.[5]

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Irako istorija.
Apie priešislaminę Irako teritorijos istoriją: Mesopotamija.

Derlingoje Mesopotamijos žemėje tarp Tigro ir Eufrato upių gimė net kelios iš seniausių pasaulio civilizacijų – Šumeras, Akadas, Babilonija, Asirija. Ilgą laiką dabartinio Irako teritorija buvo Persijos (Achemenidų) ir Seleukidų valstybės sudėtyje.

665 m. užkariautas arabų, kurie atsinešė Islamą. 762 m. Bagdadas tapo Arabų Kalifato centru ir juo išliko iki mongolų įsiveržimo 1258 m.

1534–1914 m. priklausė Osmanų imperijai. Nuo 1914 m. gruodžio Britanija pradėjo Mesopotamijos okupaciją. 1932 m. gruodžio 14 d. Irakas tapo nepriklausoma valstybe.

Politinė sistema

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Irako politinė sistema.

Irakas – federalinė parlamentinė respublika. 2003 m. JAV vadovaujamos Tarptautinės pajėgos įsiveržė ir nuvertė diktatorių Sadamą Huseiną ir okupavo Iraką. Buvę Huseino šalininkai pradėjo partizaninį karą, užsitęsusį iki 2011 m. 2013–2017 m. Irake kilo pilietinis karas, kai Islamo valstybės smogikai bandė čia įkurti kalifatą, sugebėjo užimti Mosulą ir kitas teritorijas.

2005 m. spalio 15 d. daugiau nei 63 % pilnamečių Irako piliečių balsavo dėl naujos konstitucijos priėmimo. Spalio 25 d. balsavimas buvo patvirtintas ir 78 % balsavusiųjų pasisakė už konstitucijos priėmimą. Konstitucija susilaukė milžiniško palaikymo iš šiitų, bei kurdų bendruomenių. tačiau buvo atmesta sunitų. Trys sunitų daugumą turinčios provincijos balsavo prieš konstituciją[6]

Konstitucijos reikalavimu, gruodžio 15 d. buvo surengti šalies parlamentiniai rinkimai naujai valdžiai išrinkti. Visų trijų pagrindinų Irako etninių grupių dauguma balsavo už savo etninės grupės atstovą ir rinkimus pavertė savo etninės grupės atstovo palaikymo akcija.

Latvijos karys, tarnavęs Tarptautinių jungtinių pajėgų sudėtyje Irake 2006 m.

Irako politikams grėsmę kėlė politinės frakcijos, skatinančios žiaurumą ir naudojančios jį, kaip politinį ginklą. Nuolatinį žiaurumą Irake kurstė įvairūs religiniai ekstremistai, manantys, kad islamiškas kalifatas turėtų valdyti, seni Sadamo Huseino pavaldiniai, kurie nori buvusios politinės galios ir irakiečiai nacionalistai, kurie kovoja su JAV kariuomene.

Irake yra kelios mažosios etninės grupės: kurdai, asirai, Irako turkmėnai, šabakai ir romai. Šios grupės neturėjo lygių teisių su didžiosiomis etninėmis grupėmis per paskutinius 85-erius Irako istorijos metus. Įtvirtinus neskraidymo zonas ir po 1990–1991 m. Persijos įlankos karo, kurdų situacija pasikeitė, nes jie pripažino savo autonominį regioną. Kitos etninės grupės vis dar kenčia religinę ir etninę diskriminaciją.

2008 m. lapkričio 17 d. Jungtinės Amerikos Valstijos ir Irakas pasirašė karinių pajėgų sutartį, kuri įpareigojo JAV išvesti savo karius iš JAV teritorijos. 2011 m. Irako okupacija oficialiai baigėsi.[7]

Tarptautiniai santykiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tuomečio JAV prezidento Barako Obamos susitikimas su Irako premjeru Nuriu al Malikiu.
Pagrindiniai straipsniai – Irako diplomatiniai santykiai ir Irako ir Lietuvos santykiai.

Iraką valdant Sadamui Huseinui, šalis palaikė artimus ryšius su SSRS, taip pat su Prancūzija ir Vokietija. Santykiai su JAV nebuvo tvirti, tačiau pastaroji šalis tiekė karinę paramą Irakui šiam kariaujant su Iranu. Irakui užpuolus Kuveitą santykiai tiek su JAV, kitomis Vakarų valstybėmis, tiek su tokiomis arabų šalimis, kaip Egiptu, Saudo Arabija ir Sirija pašlijo. Pastarosios šalys parėmė JTO koaliciją, siekusią išlaisvinti Kuveitą, kuris 7 mėnesius išbuvo okupuotas Irako pajėgų. Kilo Persijos įlankos karas, kuriame nė viena šalis ginkluote nerėmė Irako.

2008 m. lapkričio 17 d. JAV ir Irakas susitarė dėl pajėgų statuso susitarimo, platesnio Strateginio pagrindų susitarimo dalies.[8][9] Šiame susitarime teigiama, kad „Irako vyriausybė prašo“ JAV pajėgų laikinai likti Irake, kad „palaikytų saugumą ir stabilumą“, ir kad Irakas turi jurisdikciją karinių rangovų ir JAV personalo atžvilgiu, kai jie nėra JAV bazėse ar nevykdo tarnybos.

2009 m. vasario 12 d. Irakas oficialiai tapo 186-ąja valstybe, prisijungusia prie Cheminio ginklo uždraudimo konvencijos. Pagal šios sutarties nuostatas Irakas laikomas šalimi, turinčia deklaruotas cheminių ginklų atsargas. Dėl vėlyvo prisijungimo Irakas yra vienintelė valstybė, prisijungusi prie Konvencijos, kuriai netaikomas esamas cheminių ginklų sunaikinimo terminas.[10]

Po Sadamo Huseino nuvertimo, nuo 2005 m. palankiai vystėsi santykiai tarp Irako ir Irano. Vis dėlto santykių gerėjimo laikotarpį nutraukė 2009 m. gruodžio mėn. įvykęs konfliktas, kai Irakas apkaltino Iraną užgrobus pasienyje esantį naftos gręžinį.[11]

Santykiai su Turkija įtempti, daugiausia dėl šiauriniame Irake įsikūrusios Kurdistano regioninės vyriausybės, nes tęsiasi susirėmimai tarp Turkijos ir Kurdistano darbininkų partijos kovotojų.[12] 2011 m. spalį Turkijos parlamentas atnaujino įstatymą, suteikiantį Turkijos pajėgoms teisę persekioti sukilėlius per Irako sieną[13]. Be to, tais pačių metų spalį Turkijos įvykdytas Didysis Anatolijos projektas sumažino Irako vandens tiekimą ir neigiamai paveikė žemės ūkį.[14][15]

Irakas vysto labai draugiškus santykius su Kinijos LR. 2019 m. liepą Irakas buvo vienas iš 50 valstybių, kurių ambasadoriai pasirašė bendrą laišką JT Žmogaus teisių tarybai, kuriame gynė Kinijos taikoma uigūrų ir kitų musulmonų mažumų perauklėjimo politiką Sindziango regione.[16] Taip pat Irakas buvo vienas iš 53 valstybių, 2020 m. birželį išreiškusių paramą Honkongo nacionalinio saugumo įstatymui Jungtinėse Tautose.[17] 2021 m. Kinija pasirašė susitarimą, pagal kurį įsipareigoja pastatyti 1000 mokyklų Irake mainais į irakietišką naftą.[18]

2020 m. sausio 5 d. Irako parlamentas balsavo už rezoliuciją, kurioje vyriausybė raginama siekti atsisakyti JAV karinių bazių Irake. Rezoliucija buvo priimta praėjus dviem dienoms po JAV bepiločio lėktuvo smūgio, per kurį buvo nužudytas Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso generolas majoras Kasemas Soleimanis, vad. Jeruzalės pajėgų vadas. Rezoliucijoje konkrečiai raginama nutraukti 2014 m. susitarimą, leidžiantį Vašingtonui padėti Irakui kovoti su Islamo valstybės grupuotėmis siunčiant karius.[19] 2020 m. rugsėjo 28 d. Vašingtonas ėmėsi pasirengimo išvesti diplomatus iš Irako, kai Irano remiami kovotojai apšaudė raketomis Amerikos ambasadą Bagdade. Pareigūnų teigimu, šis žingsnis vertinamas kaip Amerikos konfrontacijos su Iranu eskalavimas.[20] Iki 2021 m. gruodžio JAV išvedė didžiąją dalį savo pajėgų iš Irako. 2023 m. kovo 15 d. duomenimis, Irake, daugiausiai Bagdade ir šiaurinėje šalies dalyje, tebėra dislokuota 2500 JAV karių.[21]

Irakas neišreiškė pozicijos 2014 m. Rusijai aneksavus Krymą ir Rusijai pradėjus pilno masto invaziją į Ukrainą.[22]

Lietuva diplomatinių santykių su Iraku, kol jam vadovavo Sadamas Huseinas, užmezgusi nebuvo. Kita vertus, Lietuva nuo 2003 m. balandžio mėn. prisijungė prie JAV vadovaujamos valstybių koalicijos, išsiųsdama 8 logistikos specialistus, 4 karo medikus, 114 karių (53 karių būrį LITCON 4 Danijos batalione, 49 karių būrį LITDET 3 Lenkijos divizijoje).[23] Nors Irakas Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1992 m. sausio 2 d., dvišaliai diplomatiniai santykiai užmegzti 2006 m. sausio 19 d. Irakas yra akreditavęs ambasadorių Lietuvai (reziduoja Lenkijoje), santykiai vystomi ir daugiašaliu formatu, nes Lietuva yra akreditavusi savo ambasadorių Arabų Šalių Lygai, kurios narys yra Irakas. Dvišaliai santykiai itin suintensyvėjo, 2021 m. birželį Lietuvoje prasidėjus nelegalių migrantų krizei. Buvo nustatyta, kad didelė dalis migrantų – Irako piliečiai, daugiausiai kurdai, per Minską (Baltarusija) atvykstantys lėktuvais iš Irako sostinės Bagdado.[24] Dėl to įvyko ne vienas dvišalis susitikimas tarp Irako ir Lietuvos užsienio reikalų ministrų, kurio metu aptarta situacija Lietuvos pasienyje.[25][26] 2021 m. rugpjūčio 6 d., t. y., praėjus 2 mėnesiams nuo migrantų krizės, Irako Civilinės aviacijos administracija pranešė neterminuotam laikotarpiui stabdanti visus keleivinius skrydžius į Minską, o vietoje jų iš Bagdado į Minską skraidins tik tuščius lėktuvus, parsigabenančius Irako piliečius atgal.[27]

Irakas priklauso šioms tarptautinėms organizacijoms: Arabų ekonominės ir socialinės plėtros fondas, Arabų lyga, Arabų valiutos fondas, Arabų ekonominės vienybės taryba, Muitų bendradarbiavimo taryba, Vakarų Azijos ekonominė ir socialinė komisija, G-77, Tarptautinė atominės energijos agentūra, Tarptautinis valiutos fondas, Tarptautinė jūrų organizacija, Interpolas, Tarptautinė standartizacijos organizacija, Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga, Neprisijungimo judėjimas, Naftą eksportuojančių valstybių organizacija, Naftą eksportuojančių arabų šalių organizacija, Islamo bendradarbiavimo organizacija, Jungtinės Tautos, Pasaulinė pašto sąjunga, Pasaulio sveikatos organizacija ir Pasaulio bankas,

Administracinis suskirstymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Irako muchafazos
Pagrindinis straipsnis – Irako muchafazos.

Irakas suskirstytas į 19 muchafazų (gubernijų). Dabartinės gubernijos buvo įkurtos 1976 m.

Geografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Palydovinė nuotrauka
Pagrindinis straipsnis – Irako geografija.

Didžiąją Irako teritorijos dalį užima Mesopotamijos žemuma. Šiaurės vakaruose iškilusi neaukšta Džezirės plynaukštė, o vakaruose neaukšti Sirijos dykumos plokščiakalniai. Šiaurėje ir šiaurės rytuose iškilę Armėnijos kalnyno ir Irano kalnyno pakraščiai. Pastarajame, pasienyje su Iranu iškilęs aukščiausias Irako kalnas – Čichadaras (3607 m).

Aukščiausia viršukalnė šalyje – Čichadaras

Klimatas subtropinis, sausas. Mosule vidutinė sausio temperatūra 7 °C, liepos 33 °C. Šalies pietuose vasarą oras gali įkaisti iki 50 °C. Šiaurėje per metus iškrenta 300–700 mm kritulių (kalnuose – iki 1500 mm), pietuose – 50-100 mm.

Svarbiausios Irako upės yra Tigras ir Eufratas, pietryčiuose susiliejančios į Šat el Arabą ir įtekančios į Persų įlanką. Didesni šių upių intakai yra Didysis Zabas, Mažasis Zabas, Dijala. Dykumose yra vadžių, kuriomis vanduo teka tik po liūčių.

Būdinga pusdykumių ir stepių augalija, vakaruose ir pietuose – dykumos, upių pakrantėse – galeriniai miškai, datulių palmių giraitės. Miškai užima 2 % Irako teritorijos[28].

Ekonomika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Irako ekonomika.
Šalyje daugiausia verčiamasi žemės ūkio veikla

Irako ekonomikoje dominuoja naftos sektorius, tradiciškai užtikrinantis apie 95 proc. pajamų užsienio valiuta. Kadangi Irako ekonomikoje dominuojanti naftos eksporto pramonė sukuria labai mažai darbo vietų, šalyje gan aukštas nedarbo lygis (13 % 2017 m.)[29][30] Daugiausia darbo vietų ir didžiausią dalį BVP sukuria žemdirbystė (iki Persijos įlankos karo Irakas išaugindavo 80 proc. pasaulio datulių derliaus).

Iki JAV okupacijos Irako ekonomika buvo planinė. Buvo draudžiama užsienio kapitalui įsigyti Irako įmonių, dauguma stambių pramonės šakų veikė kaip valstybinės įmonės, aukšti tarifai ženkliai ribojo užsienio prekių įvežimą. Po 2003 m. invazijos Laikinoji koalicijos administracija greitai ėmėsi Irako įmonių privatizacijos ir šalies atvėrimo užsienio investicijoms politikos.[31]

2004 m. lapkričio 20 d. Paryžiaus šalių kreditorių klubas sutiko nurašyti 80 % Irako skolų minimo klubo valstybėms narėms (iš viso 33 mlrd. JAV dolerių). Bendra Irako užsienio skola 2003 m. invazijos metu siekė apie 120 mlrd. dolerių, o iki 2004 m. išaugo dar 5 mlrd. dolerių. Skolos nurašymas turėjo būti įgyvendintas trimis etapais.[32]

Demografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Irako demografija.
14 metų ir jaunesni žmonės sudaro net 38,8 % Irako populiacijos

Maždaug 75-80 % Irako populiacijos yra Arabai, 15-20 % – kurdai, 5 % – asirai, Irako turkmėnai ir kiti.[33] Kurdai ir kitos etninės mažumos daugiausiai gyvena Irako šiaurėje, o arabai – likusioje šalies dalyje. Teritorijoje palei pietinę valstybės sieną žmonių tankumas yra mažas.[34]

Irako populiacija, bendrai paėmus, yra labai jauna. 2009 m. duomenimis, 14 metų ir jaunesni žmonės sudaro net 38,8 % visų gyventojų. Palyginimui, Europos Sąjungos vidurkis yra 15,44 %[35]. 2009 m. apskaičiavimais, vidutinė gyvenimo trukmė šalyje yra 69,94 metų[33]. Vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas – 74,1 % (84,1 % vyrams, 64,2 % moterims) (2000 m. apsk.)[33]

Šalis turi dvi oficialias kalbas – arabų ir kurdų, bet iš tikrųjų labai mažai gyventojų kalba abejomis kalbomis.[36] Asirų ir turkmėnų kalbos yra oficialios teritorijose, kuriuose yra daug, atitinkamai, asirų ir Irako turkmėnų. Šalyje taip pat kalbama armėnų ir persų kalbomis, bet jos yra mažiau paplitusios. Populiariausia Europos kalba yra anglų.

Dėl temos jautrumo, oficialių duomenų apie Irako religinę sudėtį nėra. Apytiksliais apskaičiavimais, musulmonai sudaro 97 % populiacijos (šiitai – 60-65 %, sunitai – 32-37 %), krikščionys ir kiti – 3 %.[33] Didžiąją dalį krikščionių sudaro asirai ir armėnai, kurių šalyje yra apie 20 000. Krikščionių procentas šalyje mažėja – XX amžiaus viduryje jų buvo 8-10 %, 2000 m. – maždaug 5 %, o 2008 m. – 3 %.

Kultūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Irako kultūra.

Irako kultūra turi gilias ištakas, siekiančias senovės Mesopotamijos kultūrą. Irako architektūra, literatūra, muzika, šokis, tapyba, audimas, puodininkystė, kaligrafija, akmentašystė ir metalo apdirbimas turi vieną seniausių rašytinių tradicijų. Irako, arba Mesopotamijos, kultūra yra viena seniausių pasaulio kultūrų ir laikoma viena įtakingiausių pasaulyje. Mesopotamijos palikimas darė milžinišką įtaką ir įvairiais būdais formavo Senojo pasaulio civilizacijas, pavyzdžiui, pasauliui davė rašto sistemą, matematiką, laiko skaičiavimą, kalendorių, astrologiją ir teisyną.[37][38] Šalis garsėja savo poetais، architektais، dailininkais ir skulptoriais. Irakas garsėja puikiais rankdarbiais, įskaitant kilimus. Po Mesopotamijos užkariavimo šalyje išplatintas islamas, ši religija stipriai paveikė Irako kultūrą. Bagdadui tapus Abasidų kalifato sostine ir didžiausiu miestu patyrė islamo aukso amžių. Jo metu miestas tapo svarbiu kultūros ir švietimo centru, garsėjusiu savo akademinėmis institucijomis, tarp jų – Išminties rūmais.[39] Tačiau 1258 m. Bagdado apgulties metu miestas buvo kritiškai sugriautas Mongolų imperijos, dėl po to sekusių dažnų epidemijų ir politinio nestabilumo miestas patyrė nuosmukį, besitęsusį daugybę šimtmečių.

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ „Surface water and surface water change“. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Nuoroda tikrinta 2020-10-11.
  2. ↑ „Population, total – Iraq | Data“.
  3. ↑ 3,0 3,1 „World Economic Outlook Database, April 2022“.
  4. ↑ Office, Great Britain Foreign (1958). Documents on British Foreign Policy, 1919–1939 (anglų). H.M. Stationery Office.
  5. ↑ „Iraq's Constitution“ (PDF).
  6. ↑ Iraq Constitution Appears Likely to Pass Referendum (Voice of Asia)
  7. ↑ Basu, Moni (2011-12-18). „Deadly Iraq war ends with exit of last U.S. troops“. CNN.com. Nuoroda tikrinta 2011-12-18.
  8. ↑ „US-Iraq SOFA“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2009-08-25. Nuoroda tikrinta 2008-12-18.
  9. ↑ „Strategic Framework Agreement“ (PDF). p. 8. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2010-04-14. Nuoroda tikrinta 2015-11-16.
  10. ↑ „Iraq Joins the Chemical Weapons Convention“. The Organisation for the Prohibition of Chemical Weapons -Opcw.org. Nuoroda tikrinta 2011-06-19.
  11. ↑ Muhanad Mohammed (2012-12-19). „Iran, Iraq seek diplomatic end to border dispute“. Reuters. Nuoroda tikrinta 2012-08-18.
  12. ↑ „TURKEY:Relations with Iraq become explosive“. Ipsnews.net. 2007-10-30.
  13. ↑ „24 soldiers killed in attack in Turkey“. CNN. 2011-10-19.
  14. ↑ {{cite news |title=Why water is a growing faultline between Turkey and Iraq |url=https://www.ft.com/content/82ca2e3c-6369-11e8-90c2-9563a0613e56 |work=Financial Times |date=2018-07-04
  15. ↑ „'All the trees have died': Iraqis face intensifying water crisis“. Al Jazeera. 2021-11-05.
  16. ↑ „The Pro-Xinjiang Contingent“. Wired. 2019-07-28.
  17. ↑ Lawler, Dave (2020-07-02). „The 53 countries supporting China's crackdown on Hong Kong“. Axios (anglų). Nuoroda tikrinta 2020-07-03.
  18. ↑ „China signs deal to build 1,000 model schools in Iraq“. Global Construction Review. 2021-12-17.
  19. ↑ „Iraqi parliament votes to expel US troops“. Deutsche Welle. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.
  20. ↑ Wong, Edward; Jakes, Lara; Schmitt, Eric (2020-09-29). „Pompeo Threatens to Close U.S. Embassy in Iraq Unless Militias Halt Attacks“. The New York Times. Suarchyvuota iš originalo 2020-09-29. Nuoroda tikrinta 2020-09-29.
  21. ↑ Baldor, Lolita C. (Associated Press); Copp, Tara (Associated Press) (2023-03-15). „Why U.S. forces remain in Iraq 20 years after ‘shock and awe’“. PBS New Hour. Suarchyvuota iš originalo 2023-03-15.
  22. ↑ What does Russia’s war in Ukraine mean for Iraq? (MEI.EDU)
  23. ↑ Irako karas(parengė Marius Kazlauskas). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-12).
  24. ↑ „Pateikė išsamią neteisėtų migrantų Lietuvoje statistiką: iš kokių šalių, kokio amžiaus“. delfi.lt. Delfi. 2021-07-30. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  25. ↑ G. Landsbergis Irako užsienio reikalų ministrui: Minskas Irako žmones verčia savo kėslų įrankiu (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) Archyvuota kopija 2021-09-25 iš Wayback Machine projekto.
  26. ↑ Lietuva ir Irakas susitarė dėl glaudesnio bendradarbiavimo sprendžiant nelegalių migrantų krizę (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  27. ↑ Landsbergis: Irako sprendimas stabdyti skrydžius – rimtas žingsnis į krizės sprendimą (LRT.lt)
  28. ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 171
  29. ↑ „Unemployment, total (% of total labor force) (national estimate) - Iraq“. data.worldbank.org. Pasaulio bankas. Nuoroda tikrinta 2019-11-03.
  30. ↑ „Unemployment Threatens Democracy in Iraq“ (PDF). USAID Iraq. 2011 m. sausio mėn. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2013-05-11.
  31. ↑ „Iraq's economy: Past, present, future“. Reliefweb.int. 3 June 2003. Nuoroda tikrinta 2013-01-07.
  32. ↑ „G7, Paris Club Agree on Iraq Debt Relief“. 2004-11-21. Suarchyvuotas originalas 2004-11-21. Nuoroda tikrinta 2011-06-19.
  33. ↑ 33,0 33,1 33,2 33,3 CŽV faktų knyga: Irakas Archyvuota kopija 2018-12-24 iš Wayback Machine projekto.
  34. ↑ (Angliškai)Žemėlapis pagal etninę sudėtį Archyvuota kopija 2010-06-04 iš Wayback Machine projekto.
  35. ↑ (Angliškai)CŽV faktų knyga: šalių sąrašas pagal gyventojų amžiaus struktūra Archyvuota kopija 2009-07-26 iš Wayback Machine projekto.
  36. ↑ Arabic-Kurdish language divide in Iraq
  37. ↑ „Iraq | History, Map, Flag, Population, & Facts“. Encyclopædia Britannica (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-02-07.
  38. ↑ „Mesopotamian Inventions“. World History Encyclopedia (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-02-07.
  39. ↑ Gutas, Dimitri (1998). Greek Thought, Arabic Culture: The Graeco-Arabic Translation Movement in Baghdad and Early Abbasid Society (2nd/8th–10th Centuries). London: Routledge.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Irakas – kelionių gidai, susiję su straipsniu
Vikiteka: Irakas – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikižodynas
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Irakas

Bendros nuorodos:

Žemėlapiai:

Laikas ir oras:

Ž • A • R
Šalių sąrašas | Azija
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Irakas&oldid=7298127"