Jurgis Milančius
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Jurgis Milančius | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1869 m. balandžio 18 d. Navinykų kaime Punsko valsčiuje |
| Mirė | 1956 m. gegužės 9 d. (87 metai) Vievyje |
| Veikla | vaistininkas ir knygnešys, visuomenininkas ir lietuviškos savimonės puoselėtojas, poetas. |
Jurgis Milančius (1869 m. balandžio 18 d. Navinykų kaime, Punsko valsčiuje – 1956 m. gegužės 9 d. Vievyje) – vaistininkas ir knygnešys, visuomenininkas ir lietuviškos savimonės puoselėtojas, poetas.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokėsi Suvalkų gimnazijoje, vėliau – Seinų kunigų seminarijoje. Jos nebaigė, toliau studijavo Varšuvos universitete farmaciją. 1902 m. gavo vaistininko diplomą ir stažavosi įvairiose Lietuvos vaistinėse. 1903 m. nusipirko vaistinę Vievyje.
Apylinkės knygnešių Motiejaus Grybausko ir Petro Gudelio atvežtą spaudą platino savo vaistinėje, prisidėjo prie lietuvių kalbos įvedimo Vievio ir kitose Lietuvos bažnyčiose. Palaikė glaudžius ryšius su J. Basanavičiumi ir kitais lietuvybės puoselėtojais. Bendradarbiavo lietuviškuose laikraščiuose: „Vilniaus žiniose“, „Viltyje“, „Kovoje“ ir „Lietuvos ūkininke“. 1907–1910 m. J. Milančius suteikė prieglobstį rašytojai Sofijai Pšibiliauskienei – Lazdynų Pelėdai. Čia trejus metus ji dirbo vaistininko padėjėja, tvarkė jo ūkį ir laisvalaikiu rašė apysaką „Klaida”.
Per Pirmojo pasaulinio karo mūšius sudegė jo vaistinė, tada atidarė vaistinę Kietaviškėse. Nuo 1921 m. vėl tęsė vaistininko veiklą Vievyje. Čia įsteigė pirmąją miestelio lietuvišką mokyklą, taip pat įkūrė pradines mokyklas Rusakalnyje, Aliniškėje, Žebertonyse. Priklausė Šaulių sąjungai, su kitais jos nariais sodindavo medelius, skaitydavo paskaitas. Nuo 1940 m., nacionalizavus vaistnę, aktyvia veikla nebeužsiėmė.
Veikia jo vardu pavadinta Vievio Jurgio Milančiaus pradinė mokykla.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jurgio Dzūkelio vardu išleido du leidinius „Lietuvos žvaigždutė“, kuriuose paskelbė savo eiles ir vertimus. Išleido knygutę apie Margirį.