Vytautas Skripka
| Vytautas Skripka | |
|---|---|
| Gimė | 1943 m. gegužės 20 d. Laičiai, Alantos valsčius |
| Mirė | 2013 m. gegužės 16 d. (69 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Karveliškių kapinėse[1] |
| Veikla | poetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
Vytautas Skripka (1943 m. gegužės 20 d. Laičiuose, Alantos valsčiuje – 2013 m. gegužės 16 d. Vilniuje) – Lietuvos poetas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokėsi Alantos vidurinėje mokykloje, 1962 m. baigė Vilniaus miškų technikumą, dirbo miškininku. Vėliau Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką, dirbo „Literatūroje ir mene“. Palaidotas Karveliškių kapinėse.
Pirmieji eilėraščiai spaudoje pasirodė 1960 m. Nuo 1976 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Parašė ir išleido virš dvidešimties eilėraščių knygų suaugusiems ir vaikams.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]V. Skripka – produktyvus gamtovaizdžių poetas. Jo kūryboje vyrauja Rytų Aukštaitijos giedančių miškų, švedkapių tyloj dainuojančių bičių, sidabrinės beržo lingės metaforizuotas gamtovaizdis, persmelktas įstabumo lūkesčio. Lyriškai išskaidrintas gamtos aprašymas reflektuoja pakylėtą būseną.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Dangiškos eglės: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1969.
- Jūros klėtys: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1972.
- Medžio mokyklėlė: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1972.
- Saulės obuolys: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1975.
- Balandžio rytas: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1977.
- Kantrybės medis: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1977.
- Giedras mano rūpestėlis: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1980.
- Žinia: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1981.
- Pavasario skudutis: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1982.
- Tėviškės langas: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1984.
- Perveria: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1985.
- Žuvusių žvaigždės: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1985.
- Tėvų namai: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1988.
- Lenktas marių mėnulis: eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1988.
- Koplytėlė šiaurėje: eilėraščiai. – Vilnius, 1990.
- Nakties viduramžiai: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1996.
- Vigilijos: eilėraščiai. – Vilnius: Joružis, 1997.
- Rytas su senstančiu imperatoriumi: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1998.
- Vienas: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos geležinkeliai, 2002.
- Užmigo žemė: eilėraščiai. – Vilnius: Gelspa, 2002.
- Ramu kaip prieš mirtį: eilėraščiai. – Vilnius: Diemedis, 2005.
- Mažoji rinktinė: eilėraščiai. – Vilnius: Homo liber, 2007.
- Dešimt metų: eilėraščiai. – Vilnius: Homo liber, 2010.
- Nepareisiu: eilėraščiai. – Vilnius: Petro ofsetas, 2011.[2]
Poeto eilėraščiai patalpinti ir kituose poezijos rinkiniuose: „Po Juknėnų klevais" „Iš žemės žalumos„, „Tau, mamyte“, „Poezijos pavasaris. 2005„, „Ateini iš giesmės“, „Gamtos abėcėlė„, „Esi tik viena“, „Šen, vaikučiai pabiručiai" ir kt. V. Skripka yra ir trisdešimt septynių dainų žodžių autorius, kaip: „Aš nejutau„, „Aukštaitijos giesmė“, „Ąžuolai„, „Zuikių vestuvės“, „Gėlės„, „Kiekvienam po baltą beržą“ ir kitos.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Netikėtai mirė poetas Vytautas Skripka. 15min.lt. 2013-05-21. Nuoroda tikrinta 2024-10-16.
- ↑ Skripka Vytautas. Lietuvos rašytojų sąjunga. Nuoroda tikrinta 2024-10-15.
- ↑ http://www.moletai.rvb.lt/lt/kra%C5%A1tie%C4%8Diai/503-skripka-vytautas,-poetas,-kritikas Archyvuota kopija 2015-05-18 iš Wayback Machine projekto.