1968 metų JAV prezidento rinkimai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
← 1964  1972 →
| ||||
| 1968 metų JAV prezidento rinkimai | ||||
|---|---|---|---|---|
| 1968 m. lapkričio 5 d. | ||||
|
|
| ||
| Kandidatas | Ričardas Niksonas | Hubert Humphrey | Džordžas Volesas | |
| Partija | Respublikonai | Demokratai | Nepriklausomas kandidatas | |
| Valstija | Niujorkas | Minesota | Alabama | |
| Kandidatas į viceprezidentus | Spiro Agnew | Edmund Muskie | Curtis LeMay | |
| Rinkėjų kolegijos balsų | 301 | 191 | 46 | |
| Laimėta valstijose | 32 | 13 + Vašingtonas | 5 | |
| Rinkėjų balsų | 31 783 783 | 31 271 839 | 9 901 118 | |
| Santykis | 43,4 % | 42,7 % | 13,5 % | |
| ||||
| 1968 metų JAV prezidento rinkimų rezultatų žemėlapis. | ||||
Tuometinis prezidentas Išrinktasis prezidentas | ||||
1968 metų JAV prezidento rinkimai vyko 1968 metų lapkričio 5 dieną. Šiuose rinkimuose respublikonų partijos kandidatas, buvęs JAV viceprezidentas Ričardas Niksonas nugalėjo JAV demokratų partijos kandidatą, tuo metu pareigas ėjusį JAV viceprezidentą Hubert Humphrey. Analitikai teigia, kad šie rinkimai ir jų baigtis turėjo didelės reikšmės Naujojo kurso koalicijos, dominavusios prezidentinėje politikoje nuo 1932 metų, žlugimui.
JAV prezidento pareigas tuo metu ėjęs Lyndonas Džonsonas iš pradžių buvo aiškus pirminių rinkimų lyderis, tačiau po to kai per plauką laimėjo pirminius rinkimus Naujajame Hamšyre, pasitraukė iš kovos. Eugene McCarthy, Robert F. Kennedy ir Humphrey iškilo kaip trys pagrindiniai kandidatai JAV demokratų partijos pirminiuose rinkimuose. Tačiau po to kai Kenedis buvo nužudytas, pirminius rinkimus lengvai laimėjo Humphrey. Niksonas respublikonų partijos pirminiuose rinkimuose nugalėjo savo konkurentus Nelson Rockefeller ir Ronaldą Reiganą. Alabamos gubernatorius George Wallace dalyvavo rinkimuose kaip Amerikos nepriklausomos partijos kandidatas, rinkimų kampanijos metu pasisakė už rasinę segregaciją.
Rinkimų metai buvo pakankamai audringi – buvo nužudytas Martinas Liuteris Kingas, dėl to šalyje prasidėjo riaušės; buvo nužudytas Robertas Kenedis; šalies universitetų miesteliuose vyko masiniai protestai prieš Vietnamo karą. Niksonas savo kampanijos metu žadėjo atstatyti teisėtvarką šalies miestuose ir suteikti naują lyderystę Vietnamo karo klausimu. Po metų Niksonas išpopuliarino terminą „tylioji dauguma”, apibūdindamas savo tikslinius rinkėjus. Jis taip pat ėmėsi įgyvendinti „Pietinę strategiją”, sukurtą pritraukti baltųjų konservatyvių pietiečių balsus, kurie tradiciškai palaikė demokratus. Humphrey žadėjo tęsti Džonsono karą su skurdu, ir paramą pilietinių teisių judėjimui. Humprey ženkliai atsiliko apklausose, atliktose tų metų rugpjūčio antroje pusėje, tačiau sugriuvus Wallace‘o kampanijai, o Džonsonui laikinai sustabdžius bombardavimą Vietname kare, Humphrey ir Niksono atotrūkis apklausose sumažėjo.
Niksonas nežymiu balsų skirtumų laimėjo rinkėjų balsavime (angl. popular vote), tačiau Rinkikų kolegijos balsavimą laimėjo dideliu balsų skirtumu. Wallace laimėjo rinkimus 5 valstijoje Giliuosiuose Pietuose. Wallace vienas iš nedaugelio trečiųjų partijų kandidatų laimėjusių prezidento rinkimuose balsavimą valstijoje. Tai buvo pirmieji rinkimai po to kai buvo išleistas 1965 metų balsavimo teisių aktas lėmęs balsavimo teisių suteikimą rasinėms mažumoms visoje šalyje, ypač Pietuose. Niksono pergalė pažymėjo respublikonų dominavimo prezidento rinkimuose pradžią – respublikonai laimėjo 4 iš 5 artimiausių prezidento rinkimų.
| |||||||
