Pereiti prie turinio

2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą

Keisti nuorodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie šių dienų arba ateities aktualijas. Informacija gali greitai kisti.


   Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi.
Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą.
2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą
Priklauso: Rusijos–Ukrainos karas

Karinė padėtis 2024 m. lapkričio 17 d.
Teritorijos valdomos:              Ukrainos        Rusijos
Data 2022 m. vasario 24 d. (2022-02-24) – dabar
Vieta Ukraina, kai kuriais atvejais ir Rusija
Rezultatas Besitęsiantis konfliktas
Konflikto šalys
Palaikymas:
Vadovai ir kariniai vadai
Pajėgos
  • Ukrainos vėliava Ukraina:
  • 209 000 (karinės pajėgos)
  • 102 000 (sukarintos pajėgos)
  • 900 000 (rezervas)[11]
Nuostoliai
Rusija
Anot Rusijos:
žuvo 1351 kariai,[14] sudužo Su-25 naikintuvas[15] ir An-26 transportinis lėktuvas,[16] nuskendo kreiseris „Maskva“.
Anot Ukrainos:
žuvo 228 870 karių,[17] numušti 2 Il-76,[18]
sunaikinti 4042 tankai,
sunaikintos 7868 kovos mašinos, 4162 artilerijos sistemų
numušta 315 orlaivių, numušti 308 sraigtasparniai, nuskandintas kreiseris „Maskva“.
Anot JK:
žuvo 15 000 karių, prarasta 530 tankų ir 1090 kitokių kovos mašinų, 60 orlaivių.[19]


Anot JAV:
žuvo 7000 karių.[14]

Ukraina
Anot Ukrainos:
neskelbiama[20]
keliasdešimt sužeista,[21]
pašautas vienas orlaivis, penki keleiviai žuvę,[22]
sunaikintas vienas Su-27 naikintuvas.[23]
Anot Rusijos:
neutralizuotos Ukrainos karinės bazės ir oro gynybinės sistemos,[24]
150+ karių pasidavė,[25][26]
numušti 7 koviniai lėktuvai,[27][28]
numušti 7 koviniai sraigtasparniai,[29][30]
numušti 9 dronai,[31][32][33]
sunaikinti 67 tankai/kovos mašinos,[34]
sunaikinti 87 kariniai automobiliai,[35]
sunaikinti 8 jūrų pajėgų laivai.[36]
Anot JK:
žuvo 137 kariai.[37]
Anot JK: žuvo 57 Ukrainos civiliai,[38]
žuvo 194 ukrainiečiai.[39]
Anot Ukrainos:
137 ukrainiečiai žuvo, 316 sužeisti.[40]
Anot JT: 22 734 civilių aukų, 8 490 civiliai žuvo, 14 244 buvo sužeisti.[41]
1 100 000 pabėgelių,[42]
1 Turkijos laivas apgadintas,[43]
1 Moldavijos laivas apgadintas,[44]
1 Japonijos laivas apgadintas,[45]
1 Panamos laivas apgadintas.[46]

Rusijos invazija į Ukrainą – 2022 m. vasario 24 d. Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymu pradėta Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinė invazija į Ukrainą. Prasidėjo nuo konflikto 2014 m., ukrainiečiams nuvertus prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių.

Dar 2021 m. kovą prie sienos tarp Rusijos ir Ukrainos, Baltarusijoje (Gudijoje) ir 2014 m. Rusijos aneksuotame Kryme pradėtos telkti Rusijos ginkluotosios pajėgos. Situacija gerokai paaštrėjo 2022 m. vasario 21 d. Rusijai oficialiai įvedus savo karius į Donecko Liaudies Respubliką ir Luhansko (Lugansko) Liaudies Respubliką, kurias Rusija pripažino nepriklausomomis.[47][48]

Anot Pentagono, 2022 m. rugpjūčio 9 d. duomenimis, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko neutralizuoti iki 80 tūkst. Rusijos pajėgų karių. Tai apėmė žuvusius, sužeistus rusus. 2022 m. vasario 24 d. invazijos metu Rusijos armiją sudarė 145 tūkstančiai sausumos pajėgų žmonių.[49][50]

Tai didžiausias karinis konfliktas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.[51][52][53] Sukelta migracinė krizė taip pat yra didžiausia Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo – per pirmą savaitę Ukrainą paliko virš 1 milijono gyventojų.[54][55] Per dvi savaites šis skaičius viršijo 2 milijonus žmonių,[56][57] o per mėnesį – 3,67 mln.[58] 2022 m. kovo 20 d. duomenimis, daugiau nei 10 milijonų Ukrainos gyventojų paliko savo namus.[59] Nuo invazijos pradžios Rusiją paliko apie 800 000 Rusijos piliečių, Rusijoje kilo didžiausia emigracijos banga po 1917 m. bolševikų revoliucijos.[60]

Eiga

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2022 m.

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vasario 24 d. 5:50 Maskvos laiku (UTC+3) Vladimiras Putinas paskelbė apie plataus masto invaziją į Ukrainą, pavadindamas ją „specialiąja karine operacija“ su tikslu „demilitarizuoti ir denacifikuoti Ukrainą“. Jau po 10 minučių Rusijos karinės pajėgos raketomis atakavo oro uostus ir karinius objektus Kijeve, Charkove ir Dniepre[c] bei per Rusiją, Baltarusiją ir Krymo Respubliką įžengė į Ukrainą. Tuo pačiu metu prorusiški kovotojai Donecke ir Luhanske keliose vietose pradėjo puolimą. Ukrainos valdžios atstovai tai įvertino kaip mėginimus likviduoti Ukrainos valstybingumą.[61][62] Anot Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgybos, Rusija kovai paskyrė apie 75 % savo aktyvių sausumos pajėgų.[63] Baltarusija praleido Rusijos armiją pro savo teritoriją.[10] Pačios Baltarusijos ginkluotosios pajėgos Ukrainos nepuolė.[64]

Pirmąją puolimo dieną pasakytoje kalboje V. Putinas teigė, jog Ukraina yra žingsnis kelyje pasauliniam Amerikos dominavimui pakirsti ir grasino net ir branduoliniu ginklu visiems, kas mėgins tam sutrukdyti. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas, paskambinęs telefonu, mėgino siūlyti alternatyvias „saugumo architektūras“, tačiau V. Putinas neparodė susidomėjimo. Ukraina pareiškė nutraukianti diplomatinius santykius su Rusija.[65] Tą dieną V. Putinas jau teigė esąs pasirengęs deryboms dėl Ukrainos neutralumo ir demilitarizacijos (dar prieš dieną į Ukrainos prezidento pasiūlymą derėtis buvo neatsakyta).[66]

Vasario 24 d 22:00 Ukrainos prezidentas paskelbė visuotinę vyrų nuo 18 iki 60 metų amžiaus mobilizaciją. Tuo pagrindu jiems buvo uždrausta palikti valstybės teritoriją.[67] Tuo metu Rusija taip ir nepaskelbė visuotinės mobilizacijos, kuri leistų pašaukti kovai daug daugiau savo pusės kareivių.[68] Luhanske ir Donecke mobilizacija (kovai prieš Ukrainą) buvo paskelbta jau vasario 19 d.[69]

Vasario 28 d. ties Baltarusijos siena, kautynėms tebesitęsiant, prasidėjo pirmosios derybos. Ukrainos prezidento pasisakymu, vilčių, jog derybos ką nors išspręs, jis turėjo nedaug.[70]

Rizikuodamos konfliktu su Rusija, Europos šalys (Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Nyderlandai ir kitos) bei JAV kovo pradžioje ėmė rimtai remti Ukrainą ginklais. Ilgainiui ginklus pradėjo tiekti ir iš pradžių to vengusios valstybės, tokios kaip Švedija, Suomija ir Vokietija. Iš viso ginklus siuntė apie 20 valstybių, kurių dauguma (bet ne visos) priklausė NATO ir Europos Sąjunga. Ginklai buvo siunčiami kaip paskirų valstybių parama, tai nebuvo oficialūs NATO ar ES veiksmai. Kai kurios ginklų netiekusios šalys siūlė humanitarinę pagalbą ir kvietė pabėgėlius. Tuo pačiu metu NATO į su Rusija bei Baltarusija besiribojančias aljansui priklausančias valstybes įvedė apie 22 000 papildomų karių. Amerikos laikraštis „The New York Times“ rašė, jog bendra Rusijos grėsmė sutelkė Europos šalis „kaip niekad anksčiau“.[71] Tačiau dauguma tiekiamų ginklų visgi buvo labiau gynybiniai: priešlėktuvinė gynyba, bet ne lėktuvai, prieštankinės raketos, bet ne tankai ir pan. Jie tiko gintis mažomis grupėmis, bet ne rimtai užpulti kitą valstybę.[72] Kai galop buvo pasiūlyta tankų, jie buvo 1971 m sukurti pasenę T-72.[63]

Palydovų nuotraukose buvo pastebėta link Kijevo judanti apie 64 kilometrų ilgio ir vietomis net trijų eilių rusų armijos mašinų vilkstinė. Buvo manoma, jog ruošiama rimta ataka. Tačiau vilkstinė sustojo apie 30 km nuo Kijevo ir per vėlesnes dienas nepajudėjo iš vietos. Neaišku, ar mašinos sustojo dėl degalų trūkumo, gedimų, ukrainiečių pasipriešinimo ar pašlijusios drausmės. Savos konstrukcijos dronais atakavo ir daug mašinų sugadino Ukrainos karo inžinierių grupė „Aerorozvidka“.[73] JAV kariuomenės atstovas pasakė žurnalistams, jog Rusijos armija, kurioje daug šauktinių, turi drausmės problemų: „dalis jų netgi nežinojo, jog bus siunčiami į karą“.[74] Šaltinyje[75] rašoma, jog visi aplinkiniai plentai toje vietoje veda į Baltarusiją, todėl greičiausiai mašinos įvažiavo iš ten.

Kovo 3 d. Rusija užėmė Chersoną. Jis buvo pirmasis tuo metu Rusijos užimtas reikšmingas miestas. Pentagonas nurodė, jog Rusijos ataka prieš Kijevą „įstrigusi“.[76] Tą pačią dieną „The Times“ paskelbė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išvengęs trijų pasikėsinimų jį nužudyti. Du iš jų turėję įvykdyti „Vagner“ nariai, kitą – Ramzano Kadyrovo kariai kadyrovicai.[77] Kovo 12 d. Karo studijų institutas (angl. Institute for the Study of War) – ne pelno siekianti instutucija Vašingtone – persakė ir patvirtino Ukrainos karo vadovybės išvadą, jog nuo karo pradžios Rusija „nepasiekė savo teritorinių tikslų“ (failed its territorial objectives). V. Putinas atleido iš pareigų keletą savo generolų.

Rusija nuolat bandė į karą įtraukti Baltarusiją, kurios prezidentas Aliaksandras Lukašenka neatrodė tam nusiteikęs. Kovo 13 d. Rusijos karo lėktuvai iššovė apie 30 raketų ties Lenkijos siena. Ukrainos priešraketinė gynyba numušė 22 iš šių raketų, tačiau kitos pasiekė taikinį. Žuvo 35 žmonės, 134 sužeisti. Rusija perspėjo, jog bazės, kur tvarkomi ginklai Ukrainai, yra „teisėti taikiniai“.[78] Kovo 16 d Rusijos oro pajėgos patyrė iki tol rimčiausius nuostolius: oro bazėje netoli Chersono sunaikinta mažiausiai 16 sraigtasparnių, raketinė įranga ir keliasdešimt transporto priemonių. Šie padariniai ekspertų įvertinti pagal palydovines nuotraukas.[79] Kovo 24 d. Rusija perkėlė į savo teritoriją apie 15 000 Mariupolio gyventojų („The Guardian“ rašė, kad priverstinai). Jiems dvejiems metams uždrausta palikti Rusijos teritoriją. Neaišku, kur išvežti 2 000 vaikų.[80] Po Rusijos bombardavimų padėtis šiame mieste buvo visiškai katastrofiška.[81]

Balandžio 1 d. du Ukrainos sraigtasparniai (Mi-24)[82] įskrido į Rusijos teritoriją ir paleido raketų į naftos saugyklą Belgorode, apie 32 km nuo sienos. Saugykloje kilo gaisras. Tai buvo pirmas kartas, kai pačios Rusijos patvirtinimu Ukraina orlaiviais atakavo Rusijos teritorijoje.[83] Balandžio 2 d. Ukraina atsikovojo visą Kijevo regioną su prieš tai Rusijos rankose buvusiais smulkiais miestais (tokiais kaip Irpinė, Buča, Hostomelis).[84] Balandžio 12 d. invazijai Ukrainoje tęsti Rusija gavo ginklų iš Irano.[85] Balandžio 14 d. nuskandintas Rusijos kreiseris „Maskva“. Tai buvo rimtas praradimas, „Maskva“ buvo vienas iš tik trijų „Slava“ klasės kreiserių su maždaug 500 jūreivių įgula. Anot Ukrainos, kreiseris nuskandintas jų pačių gamybos žemai skrendančia raketa Neptun („Neptūnas“), prieš tai atitraukiant dėmesį dronų ataka. Rusija tvirtino, kad laivas tiesiog nuskendo pats.[86]

Pasitraukusi iš Kijevo, Rusijos pajėgos mėgino smarkiau pulti iš pietinės pusės, tačiau, anot Pentagono žvalgybos, pasiekimai ten buvo „daugų daugiausia minimalūs“. Kijevo kovose dalyvavę daliniai jau buvo išsekę. Karui užsitęsus bei aiškėjant Rusijos karo nusikaltimams, Vakarų valstybės ėmėsi veiksmų, kurie anksčiau būtų buvę atmesti: JAV Senatas ruošėsi svarstyti prezidento pasiūlytą 33 milijardų dolerių paramos Ukrainai paketą, įskaitant aprūpinimą sunkiaisiais ginklais. ES ėmė rimtai planuoti visišką Rusijos naftos atsisakymą.[87]

Birželio 2 d., šimtąją invazijos dieną, Rusija buvo okupavusi apie 20 % Ukrainos teritorijos. Fronto linijos ilgis siekė apie 1 000 km. Kasdien žūdavo apie 100 ukrainiečių karių.[88] Donbase Rusija turėjo persvarą, pamažu plėsdama užgrobtą teritoriją. Tačiau, kalbant apie pradinius karo tikslus, anot Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos, „jokių strateginių tikslų nebuvo pasiekta“.[89] Birželio 24 d. po ilgos ir daug aukų iš abiejų pusių pareikalavusios kovos Rusija užėmė Sjevjerodonecką (Severodonecką), ukrainiečiams pasitraukiant pasakius, jog „šio miesto tiesiog nebėra“: iš 160 000 gyventojų liko 12 000, 80 % pastatų sugriauti, visa infrastruktūra sunaikinta.[90]

Liepos 3 d. Rusija užėmė Lysyčanską, taip užvaldydama visą Luhansko srities teritoriją. Rusijos armija čia ryžtingiau naudojo jau Sjevjerodonecke pasiteisinusią taktiką artilerija griauti miesto pastatus iki pamatų, taip, kad priešininko pusei nebūtų kur dėtis. Lysyčansko pastatai stovėjo gerokai trumpiau nei Sjevjerodonecko. Kai kuriomis dienomis žūdavo iki 200 Ukrainos kareivių, ir jai teko pripažinti, kad Rusijos pusė turi gerokai daugiau artilerijos. Tačiau telkdama jėgas šiame regione, Rusija susilpnino gynybą kitur, ir Ukraina atsiėmė teritorijas aplink Chersoną bei strateginės reikšmės Gyvačių salą.[91] Liepos 12 d., reaguodamos į situaciją, Vakarų valstybės suteikė Ukrainai daug toliau nei iki tol siekiančius ginklus (M142 HIMARS ir kt.), kuriais Ukraina ėmėsi naikinti šaudmenų sandėlius ir kitą Rusijos artilerijai masiškai naudoti reikalingą infrastruktūrą.[92]

2022 m. rugsėjo 21 d. Rusijoje galiausiai paskelbta mobilizacija.[93][94]

2023–2024 m.

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.


Samdiniai iš kitų valstybių

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rusija pasisamdė apie 16 000 karių iš Sirijos.[95] V. Putinas iš pradžių teigė, jog Sirijos kovotojai išvis atlyginimo neprašys,[96] vėliau buvo rašoma, jog jie kovos už 200 $ per mėnesį[97] Pagal vėlesnius šaltinius, ta suma sieksianti apie 3000 $ – maždaug 50 kartų daugiau, nei jie uždirba Sirijoje.[96] Į kovą jie pasiųsti tik apie balandžio 18 d., kai Rusija pradėjo ypač aktyvią ataką iš pietinės Ukrainos pusės. „The Guardian“ rašė, jog samdiniai į karą siunčiami be rimto kovos mašinų palaikymo.[98]

Tarptautinės reakcijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
   Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų.
Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Renginys, skirtas Ukrainos palaikymui ir Rusijos agresijos pasmerkimui. Kaunas, Vienybės aikštė, 2022 m. vasario 24 d.

Jungtinių Tautų Organizacijos generalinis gekretorius Antonijas Guterešas pareikalavo iš Rusijos kuo greičiau išvesti savo karius iš Ukrainos. Jungtinių Tautų, JAV ir Prancūzijos ambasadoriai taip pat pranešė paruošę JTO Saugumo Tarybos rezoliucijos projektą, kurį pristatė JTO Saugumo taryboje 2022 m. vasario 25 d.[99][100]

Lenkija, Rumunija, Lietuva, Latvija ir Estija inicijavo saugumo konsultacijas (NATO 4 straipsnis).[101]

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad organizacija nusiųs papildomų karių į Lenkiją, atsižvelgdama į Rusijos karinius veiksmus.[102]

Pietryčių Azijos valstybių tarptautinė organizacija pareiškė susirūpinimą dėl Rusijos–Ukrainos karo ir pakvietė visas šalis laikytis ramybės ir imtis dialogo.[103]

Bendrame Karibų sandraugos narių pranešime buvo pasmerkti Rusijos karo veiksmai prieš Ukrainą.[104]

Šiaurės Tarybos prezidentas Erkis Tuomioja pavadino Rusijos invaziją „visiškai nesąžininga“ ir teigė, kad šie veiksmai „prieštarauja tarptautinei teisei bei Europos saugumui“.[105]

Tarptautinis olimpinis komitetas pasmerkė Rusijos veiksmus: „buvo pažeistas olimpinių paliaubų principas“.[106]

Gerhardas Šrėderis, buvęs Vokietijos kancleris, „Rosneft“ vadovas, paragino baigti karinius veiksmus.[107]

Kinija bene vienintelė išreiškė „santūrią“ (šaltinyje tacit) paramą Rusijai, iš dalies konfliktu apkaltindama Vašingtoną, tačiau pasiūlė V. Putinui, užuot kariavus, derėtis.[108]

2022 m. vasario 28 d. Turkija oficialiai pasakė, jog, jų požiūriu, „čia vyksta karas, o ne „konfliktas“. Pagal 1937 m. Montrė konvenciją, tokiu atveju Turkija turi teisę uždrausti abiejų kariaujančių pusių laivams praplaukti Dardanelų sąsiauriu tarp Viduržemio ir Juodosios jūrų. Vasario mėnesį sąsiauriu praplaukė ne mažiau kaip septyni rusų karo laivai (vienas povandeninis). Turkijos užsienio reikalų ministras Mevliutas Čavušohlu (Mevlüt Çavuşoğlu) pareiškė, kad sąsiauris bus blokuojamas.[109]

2022 m. kovo 2 d. JTO taryba, 141 narėms balsavus už ir 5 prieš, pasmerkė Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje ir paragino išvesti iš šios šalies savo pajėgas. Dar 35 šalys susilaikė.[110]

2022 m. kovo 7 d. Tarptautinis teisingumo teismas Hagoje pradėjo viešus posėdžius dėl Ukrainos kreipimosi ir kaltinimo Rusijai vykdant genocidą.[111]

2022 m. kovo 26 d., lankydamasis Europoje, JAV prezidentas Džo Baidenas Varšuvoje išrėžė ugningą kalbą, pasakydamas, jog „dabar vykstantis karas yra seno konflikto tarp demokratinio ir autoritarinio pasaulio tęsinys“ ir kad Rusija gali „negalvot nė colio žengti į NATO teritoriją“ bei užbaigė pasakydamas, kad V. Putinas, „Viešpatie apsaugok, neturi likti valdžioje“. JAV atstovybei paskui teko aiškintis, kad „neturi likti valdžioje“ nereiškia „JAV tuojau puls Rusiją“.[112] „Ši frazė pasakyta ne Amerikos vardu, tai tik mano asmeninis įniršis“, – papildė po kelių dienų prezidentas, – „atsiprašyti nesiruošiu.“ „Ne kitos šalies vadovui spręsti. Tai nutars tik Rusijos piliečiai per rinkimus“, – pakomentavo Rusijos atstovai.[113]

2022 m. balandžio 7 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja priėmė sprendimą susprenduoti Rusijos narystę JTO Žmogaus teisių taryboje.[114]

Nepaisant Rusijos grasinimų, iki tol NATO nepriklaususios Suomija bei Švedija apie balandžio vidurį pareiškė norą stoti į aljansą. Tai Rusijai labai nepageidautinos pasekmės: motyvas invazijai daugiausia buvo Ukrainos siekis tapti NATO nare, o dabar dar dvi valstybės stoja organizacijon.[115] Tačiau tam paprieštaravo Turkija, teigdama, jog Švedijoje ir Suomijoje toleruojami ar net ir remiami Turkijai priešiški kurdų judėjimai bei organizacijos (tokios kaip Kurdistano darbininkų partija), be to Suomija ir Švedija po 2019 m Turkijos įsiveržimo į Siriją Turkijai pritaikė ginklų pardavimo sankcijas. Tačiau Turkijos pozicija nebuvo labai palanki ir Rusijai: joje įsikūrusi svarbi JAV karinė bazė, kur laikomi branduoliniai ginklai. JAV tebesitikėjo ilgainiui susitarti.[116]

Religinių bendruomenių reakcijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stačiatikių bažnyčia nebuvo vieninga. 2022 m. vasario 23 d., dar prieš prasidedant karinei invazijai, patriarchas Kirilas teigė, jog V. Putino armijos veiksmai atspindi „evangelišką meilę artimui ir ištikimybę tiesos, bei Dievo idealams“, tačiau kiti patriarchai (Metropolitas Onufrijus, Patriarchas Epifanijus Dumenka) šį karą pavadino sunkia nuodėme ir teigė, jog „plečiama agresija, prisidengiant stačiatikių gynimo retorika“.[117]

Krymo musulmonų muftijus Aideras Rustemovas paragino bendratikius dezertyruoti iš rusų armijos, užuot kovojus prieš kitus musulmonus, ginančius Ukrainą bei savo „namus, šeimas bei garbę.“[117]

Romos popiežius Pranciškus pasmerkė karą Ukrainoje bei tuos kurie jį sukėlė, per kuriuos ten „upės ašarų bei kraujo teka“, tačiau niekur konkrečiai neįvardino Rusijos. Jis visgi pasakė, jog čia karas ir siūlymai vadinti tai tik „karine operacija“ nepriimtini.[118] Popiežius 40 minučių nuotoliniu būdu kalbėjo su patriarchu Kirilu. Anot popiežiaus, pirmąsias 20 minučių patriarchas skaitė iš kortelės karą teisinančias priežastis. Aš apie tai nieko nesuprantu, – atsakė popiežius, – mes ne valdiški dvasininkai, mes turime vartoti Jėzaus kalbą, ne politikos.[119] Popiežius kvietė patriarchą Kirilą nebūti V.Putino patarnautoju ir jo „altoriaus berneliu“, už ką Rusijos stačiatikų bažnyčia oficialiai išreiškė pasipiktimą dėl „netinkamo tono“ bet ne turinio.[120] Kita vertus, Popiežius Pranciškus apkaltino NATO, kurios „lojimas“ „prie Rusijos durų“ esą galėjęs paskatinti Rusijos į Ukrainą. Taip pat jis pasiūlė Vladimirui Putinui susitikti Maskvoje, tačiau atsakymo negavo.[121]

Rusijos karą Ukrainoje viešai pasmerkė ir dauguma religinių bendruomenių Lietuvoje, įskaitant Lietuvos stačiatikių bažnyčios, pavaldžią Maskvos patriarchatui; 2022 m. kovo 2 d. buvo surengtas maldos vakaras už Ukrainą, kuriame dalyvavo Lietuvos katalikų, liuteronų ir stačiatikių bažnyčių atstovai.[122] Vilniaus ir Lietuvos metropolitas, ortodoksų arkivyskupas Inokentijus laišku kreipėsi, tvirtindamas, kad Ortodoksų Bažnyčia Lietuvoje ryžtingai smerkia Rusijos karą prieš Ukrainą ir kad nesutinka su savo patriarcho Kirilo pasisakymais dėl vykstančio karo.[123] Kita vertus, arkivyskupas Inokentijus atleido tris stačiatikių kunigus, nenorėjusius minėti Maskvos patriarcho Kirilo, kaip Bažnyčios galvos, vardo pamaldose ir galimai svarsčiusius apie Lietuvos ortodoksų atsiskyrimą nuo Maskvos patriarchato ir prisjungimo prie Konstantinopolio. Iš viso buvo suspenduotos penkių kunigų (Gintaro Sungailos, Vitalijaus Mockaus, Vladimiro Seliavko, Georgijaus Ananjevo ir Vitalio Dauparo) pareigos.[124]

Maskvos žydų rabinas, Pinchas Goldschmidt, nepakluso oficialiam Rusijos spaudimui remti karą, po ko jam teko išvažiuoti iš šalies. „Turime melstis kad šis karas greičiau pasibaigtų ir neišsiplėstų į branduolinį konfliktą“, pasakė jis.[125]

Savanoriai užsieniečiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvairiose valstybėse atsirado Ukrainos pusėje kovoti norinčių karių-savanorių. Siekdamas užtikrinti jiems legalų statusą, Ukrainos prezidentas įsakė formuoti tarptautinį legioną. Jis teigia, jog jau yra apie 16 000 savanorių, nors šis skaičius gali būti padidintas. Bent jau iš Amerikos, Anglijos daugiausia siūlosi jau kariavę, Afganistane ir kitur daug patyrę veteranai.[126][127] Tokie dalykai nėra nauji, Antrojo pasaulinio karo metu 2000–3000 amerikiečių kariavo prieš fašistus Ispanijoje, savanoriškame Linkolno-Vašingtono batalione. Rusija perspėjo, jog tokie savanoriai bus laikomi ne kareiviais, o banditais. Pakliuvus nelaisvėn, su jais bus elgiamasi ne kaip su (kai kurias teises turinčiais) karo belaisviais bet kaip su nusikaltėliais.[128]

Pačios savanorių valstybės bando savo piliečius nuo tokių sumanymų atkalbėti, ypač nepatariama neturintiems patirties. Gruzija bandė apie 200 savo savanorių neleisti išvykti iš šalies.[129] Kanada pabrėžė, jog niekuo nebus atlyginta ir paragino kanadiečius verčiau stoti į savo pačių armiją.[130] Savanorių yra ir tarp albanų. Jie teigia, kad pinigų jiems nemokama ir jie nieko iš Ukrainos neprašo. Iš viso savanorių yra tarp 27 valstybių, įskaitant Vokietiją, Japoniją, Prancūziją ir pan.[131] Yra dargi pačios Rusijos piliečių, nors šiems galimybės grįžti atgal į Rusiją po to, matyt, nebus.[132] 2022 m. kovo 25 d. pirmieji amerikiečių veteranai pasiekė fronto liniją ir ėmėsi kovos.[133]

Karo pradžioje greitai priėmęs daug savanorių, vėliau šis legionas tapo reiklus, priimdamas tik jau turinčius kovos patirtį, po egzamino ir dargi po psichologinio bei pažiūrų patikrinimo nes atvyko šiek tiek tikrų, kraštutinių pažiūrų rasistų (šie į legioną nebuvo priimti). Dauguma pasisiūlymų vėliau buvo atmetama, tačiau kai kurie savanoriai vis viena pasirodė fronte, tikėdamiesi rasti kokią nors kitą juos priimsiančią grupę. Legione vyrauja JAV ir JK veteranai, kai kurie jų yra treniravę Ukrainos karius dar iki invazijai prasidedant. Jie pripažįsta jog čia kovoti sunkiau nei anksčiau Irake bei Afganistane.[134] Pirmaisiais mėnesiais kovojo keli tūkstančiai tokių savanorių, dauguma ne legiono sudėtyje. Tam kad formaliai visiškai priklausytų Ukrainos armijai, legiono savanoriai pasirašydavo sutartį ir gaudavo atlyginimą, tiek pat kiek ir ukrainiečiai.[135]

Rusija nuteisė mirties bausme kelis į nelaisvę pakliuvusius britų savanorius. Jie apkaltinti „vykdę nusikaltimą nusikalstamoje grupuotėje, prievartiniu valdžios paėmimu ar išlaikymu, buvę samdytais kareiviais bei teroristų (ukrainiečių armijos) treniravimu“.[136]

Ekonominės sankcijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

NATO valstybės yra pareiškę, jog ginklu Ukrainos negins, tačiau imsis tokių rimtų ekonominių sankcijų, kiek tik įmanoma.[137]

2022 m. vasario 24 d. Europos Komisijos vadovė Ursula fon der Lejen pasmerkė Rusijos veiksmus ir paskelbė, kad Europos Sąjunga įves masines sankcijas Rusijai.[138]

Rusija išreiškė didelį nepasitenkinimą bei grasinimus dėl Japonijos jai pritaikytų sankcijų.[139] Šveicarija laikėsi neutralumo, tačiau, jos žodžiais, „neutralumas nereiškia abejingumo“. Buvo apribojimai, kurie neleido Rusijai pasinaudoti Šveicarija kitų valstybių sankcijoms apeiti.[140] Vėliau Šveicarija visgi prisijungė prie ES sankcijų.[141]

Iki 2022 m. kovo 8 d. Vakarų bankai užblokavo juose saugomus Rusijos centrinio banko rezervus, siekiančius 630 milijardų dolerių. Daugelis Rusijos bankų buvo pašalinti iš „SWIFT“ mokėjimo sistemos, taip uždelsiant atsiskaitymus Rusijai už parduotą naftą. Europoje ir Amerikoje uždrausti bet kokie Rusijos lėktuvų skrydžiai. Atidėtas naujo Rusijos–Vokietijos dujotiekio po Baltijos jūra (Nord Stream 2) naudojimas (lygiagrečiai nutiestas Nord Stream 1 tebeveikia).[142] Rusijoje deramai nebeveikia „VISA“, „Mastercard“ kortelės.[d] V. Putinas prilygino visas šias sankcijas „karo paskelbimui“.[144]

2022 m. kovo 8 d. JAV visiškai nutraukė naftos importą iš Rusijos, kuris iki tol sudarė apie 10 % viso jos naftos importo. JAV prezidentas siūlė Europos valstybėms tai padaryti drauge, tačiau šioms tam buvo sunkiau pasiryžti, nes jų perkami iš Rusijos naftos kiekiai didesni (apie trečdalis visos importuojamos naftos).[145] Visgi Jungtinė Karalystė irgi pareiškė, jog iki metų galo pamažu tos naftos atsisakys. Nafta sudaro 44 % viso Rusijos eksporto.[146] Jungtinėse Valstijose smarkiai pakilo degalų kainos.[145]

Rusijai draugiška Kinija visgi taiko sankcijas įrangai, kurioje naudojamos amerikietiškos technologijos. JAV pagrasino, jog antraip sugebės uždaryti ištisas nuo šių technologijų priklausomas Kinijos firmas. 2020 m. nuo tokių JAV sankcijų nukentėjo Huawei.[147]

Nuo Rusijos atsiribojo apie 330 firmų, pradedant „Samsung“, „Volkswagen“ bei „Alphabet“ ir baigiant „McDonald's“ bei „Coca-Cola“.[148] Bandydama išvengti gamybos smukimo bei darbų praradimo, Rusija pradėjo nacionalizuoti pasitraukiančioms firmoms priklausančias įmones. Tarptautinių finansų institutas (būstinė Vašingtone) įvertino, jog Rusijos ekonomikai gresia apie 15 % smukimas atgal į 1999 m. lygį. Sankcijos didele dalimi panaikino 30 metų trukusią Rusijos integraciją į Europą.[149]

Nuo 2022 m. kovo 23 d. Rusijoje ėmė trūkti būtiniausių prekių, nuo cukraus ir grikių iki vaistų ir higieninių tamponų. Dėl to pirmiausia kaltos ne tiek sankcijos, kiek paniški pirkimai: trūko ir tų prekių, kurioms sankcijos netaikomos (vaistams) bei tų, kurių Rusijos teigimu ji sau pasigaminanti pakankamai. Saratove prie cukraus jau buvo stovima eilėse pusantros valandos.[150]

2022 m. kovo 31 d. V. Putinas pareikalavo, jog „nedraugiškos šalys“ nuo kito mėnesio už dujas mokėtų Rusijos rubliais, atidarydamos rublines saskaitas Rusijos bankuose. Antraip dujų tiekimas bus sustabdytas. JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Japonija ir Kanada rubliais mokėti kategoriškai atsisakė. Mokėjimas rubliais pakeltų ekonominių sankcijų nusmukdytą rublio kursą.[151] Pripažinusi, jog grėsmė likti visiškai be dujų bei naftos reali, Vokietija ėmėsi rengti planus šiai situacijai. Prioritetas bus teikiamas ligoninėms ir avarinėms tarnyboms, paskui gyvenamiesiems namams. Gamyba, vartojanti apie ketvirtį dujų, bus sustabdyta pirmoji. Bus ženklūs neigiami efektai ekonomikai, įskaitant prekių, paslaugų trūkumą bei nedarbą. Greitis Vokietijos automagistralėse bus apribotas iki 100 km/h. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasakė, jog Europai laikas sustabdyti bet kokią energetikos prekybą su Rusija.[152]

2022 m. balandžio 2 d. Lietuva tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, visiškai atsisakiusia Rusijos naftos bei dujų importo. The New York Times pacitavo Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos žodžius: jei mes tai galime, gali ir likusi Europa.[153]

2022 m. balandžio 8 d. ES šalys sutarė nebepirkti Rusijos anglies už kurią per metus buvo sumokama apie 4,4 milijardo eurų. Sutarta jog nauji kontraktai nebus sudaromi jau dabar, tačiau esantys bus palaipsniui nutraukti per 4 mėnesius. Sutarta taip pat jog ES uostuose nebebus priimami Rusijos vėliavą keliantys laivai, nors apie du trečdaliai Rusijos laivų plaukioja su kitos šalies vėliava (tokios kur mokesčiai mažesni). Šių sankcijų aptarimas truko ilgiau ir susitarti buvo sunkiau. Galimai jau buvo uždrausta viskas ką galima pakenčiamai sunkiai uždrausti, nors tuo metu Rusija už parduodamą naftą bei dujas vis dar kasdien gaudavo iš ES panašiai tiek pat, kiek buvo pagalbos pavidalu suteikta Ukrainai per visą invazijos laikotarpį – apie milijardą eurų.[154]

Nepaisant visų apribojimų, Rusijos pajamos iš parduodamos naftos bei dujų pirmuosius du mėnesius nuo invazijos pradžios ne tik nesumažėjo, bet dargi beveik dvigubai išaugo ir sieke 62 milijardus eurų. Buvo parduota mažiau, tačiau pakilo kainos. Kova sankcijomis irgi pasirodė nelengva, tačiau vakarų valstybės atsisakyti jos nesiruošė.[155]

Kitos reakcijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucija (Roskomnadzor) visoms Rusijos žiniasklaidos priemonėms leido naudoti tik oficialią Rusijos pateiktą informaciją, nušviečiant įvykius Ukrainoje.[156] Masinėms informacijos priemonėms Rusijoje draudžiama vadinti šiuos įvykius „puolimu, invazija ar karo paskelbimu“.[157]

2022 m. kovo 15 d., didėjant pasauliniam spaudimui, Rusija pareiškė, kad pradeda šalies išstojimo iš Europos Tarybos procedūrą. Dieną anksčiau Ukraina pareikalavo, kad Rusija nedelsiant būtų pašalinta iš Europos Tarybos, pareiškusi, kad ši šalis neturi teisės likti europinėje žmogaus teisių organizacijoje, kai įsiveržė į kaimyninę valstybę.[158] 2022 m. kovo 16 d. Europos Taryba priėmė beprecedentį sprendimą ir pašalino Rusiją iš šios organizacijos.[159]

Rusija paprašė pagalbos iš Kinijos: ginklų, maisto kareiviams ir įvairios ekonominės paramos, kuri palengvintų sankcijas. Kovo 18 d. įvyko ilgas telefoninis pokalbis tarp JAV ir Kinijos prezidentų. JAV prezidentas perspėjo, jog, jei Kinija suteiks Rusijai pagalbą kare prieš Ukrainą, jai pačiai bus taikomos rimtos sankcijos. Kinijos prezidentas pareiškė nepritariantis karui, ragino derėtis, pažadėjo, kad šalis siųs humanitarinę pagalbą.[160]

2022 m. kovo 27 d. V. Zelenskis surengė ilgą interviu su Rusijos žurnalistais, kurį Rusija savo pusės žiniasklaidai paviešinti uždraudė. Šiuo interviu buvo siekiama paneigti oficialų Rusijos požiūrį, pagal kurį Ukrainos ginkluotos pajėgos apšaudo ir griauna savo pačių miestus. V. Zelenskio požiūriu, Rusija nevertina nė vienos pusės gyvybių, taip pat ir su savo pusės žuvusiaisiais tvarkosi taip kaip „su šunimis ir katėmis nesielgiama“. Buvo pasakyta, jog V. Putinas greičiausiai gavo visiškai klaidingą informaciją apie vyraujantį ukrainiečių požiūrį ir kaip, tikėtina, jie sutiks Rusijos armiją. Jo teigimu, čia ne vien karas, bet ir blogiau: įvyko visuotinis istorinis bei kultūrinis skilimas. V. Zelenskis kalbėjo rusų kalba, kuri yra jam gimtoji.[80]

2022 m. balandžio 7 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 93 balsais prieš 24, 58 susilaikant, suspendavo Rusijos narystę Žmogaus Teisių Taryboje.[161]

2022 m. gegužės 10 d. LR Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kuria Lietuvos parlamentas pripažino Rusijos Federacijos vykdomą karą prieš Ukrainą ukrainiečių tautos genocidu.[162]

Sportas ir menas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

UEFA paskelbė perkelianti UEFA čempionų lygos finalą 2022 m. gegužės 28 d. iš Sankt Peterburgo į Paryžių.[163][164]

Grėsmė iškilo ir Formulės 1 lenktynėms Sočyje, numatytoms 2022 m. rugsėjo 25 d. Po to, kai abejonę ten surengti lenktynes išreiškė pilotai Sebastian Vettel ir tuometinis čempionas Max Verstappen, Formulės 1 komandų vadovai išreiškė planus peržvelgti galimybes lenktynes rengti Rusijoje.[165][166] Tą pačią dieną F1 pranešė, kad Sočio etapas atšaukiamas.[167]

Europos transliuotojų sąjunga (EBU) paskelbė, kad Rusija šalinama iš 2022 m. Eurovizijos dainų konkurso. Tai įvyko ne iškart, anksčiau EBU neplanavo šalinti Rusijos iš konkurso, tačiau sulaukė šalių-dalyvių transliuotųjų spaudimo priimti tokį sprendimą.[168]

2022 m. Pekino paralimpinių žaidynių išvakarėse, 2022 m. kovo 3 d., Tarptautinis paralimpinis komitetas pašalino Rusijos ir Baltarusijos sportininkus iš šių žaidynių.[169]

2022 m. liepos 8 d. Aleksejus Gorinovas, Maskvos Krasnoselskio rajono tarybos deputatas ir diplomuotas teisininkas, buvo nuteistas kalėti septyneriems metas už prieš pasisakymą prieš siūlymą surengti vaikų šokio ir piešimo konkursą, nepaisant karo Ukrainoje. Teismo metu jis laikė plakatą „Ar jums dar reikia šito karo?“ Tai pirmas ilgametis teismo nuosprendis pagal griežtus naujus įstatymus.[170]

Kosminių tyrimų programos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš pradžių NASA pranešė, kad šiuo metu vykstančios misijos Tarptautinėje kosminėje stotyje tęsis su planuotu Rusijos dalyvavimu.[171] Visgi „Roscosmos“ pagrasino, jog Rusija gali atsisakyti periodiškai pakelti stotį aukštyn savo Progress laivais, nors prireikus stotį gali iškelti ir amerikietiškieji „Cygnus“.[172] 2022 m. kovo 18 d. nauja rusų kosmonautų pamaina atvyko į stotį dėvėdama Ukrainos vėliavos spalvų (geltonos ir mėlynos) skrydžio kostiumus. Oficialiai kosmonautai tvirtino, jog spalvos „tik sutapimas“.[173] Balandžio 2 d. Rusija pareiškė pasitraukianti iš Tarptautinės kosminės stoties projekto („nutraukianti kooperaciją“).[174]

Sustabdyta taip pat 2022 m. ES planuota marsaeigio ExoMars misija (marsaeigis turėjo būti iškeltas į kosmosą rusiška raketa).[175]

Biologiniai ginklai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2022 m. kovo 18 d. JTO buvo apsvarstytas Rusijos pareiškimas dėl Ukrainoje neva vykstančio JAV finansuojamo biologinio ginklo kūrimo ir gamybos. Ukrainos mokslininkai dalyvauja tarptautiniuose mokslo tyrimų projektuose, kurių metu yra gavę ir tarptautinį finansavimą. Kai kurie medicinos tyrimai susiję su patogeniniais mikroorganizmais, apie kuriuos žinanti PSO paragino nedelsiant sunaikinti, kad per karo griovimus nepatektų į aplinką. Tačiau JAV prezidentas užtikrino, jog jokių jiems žinomų būtent ginklo kūrimo programų nėra, ir perspėjo, kad tokios kalbos gali reikšti, jog pati Rusija jau mąsto apie biologinio ginklo panaudojimą.[176]

Derybos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2022 m.

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vasario 28 d. Ukrainos ir Rusijos pusės pradėjo oficialias derybas dėl taikos sudarymo ir humanitarinių koridorių piliečiams sukūrimo. Iki kovo 8 d. įvyko 3 derybų etapai, tačiau jokių susitarimų priimta nebuvo.[177]

Kovo 5 d. Izraelio premjeras Naftalis Benetas atvyko į Maskvą ir 3 valandas kalbėjosi su V. Putinu, po to Vokietijoje tarėsi su šios šalies kancleriu Olafu Šolcu. N. Benetas prieš tai kalbėjosi su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu ir gavo jo pritarimą dalyvauti derybose dėl sprendimų. Šie pokalbiai buvo derinami su Prancūzijos ir JAV atstovais.[178] Kovo 7 d. Rusija iškėlė savas sąlygas kariniams veiksmams nutraukti – Ukrainos neutraliteto (pakeičiant jos konstituciją), Krymo pripažinimo Rusijai, bei Luhansko ir Donecko respublikų nepriklausomybės pripažinimo.[179] Kovo 10 d. Turkijoje įvyko dar viena derybų sesija. Tai buvo iki tol aukščiausio lygio pareigūnų susitikimas – jam vadovavo abiejų šalių užsienio reikalų ministrai. Iki to laiko abi pusės kiek sušvelnino savo pozicijas. V. Putinas nebesiekia keisti dar neseniai „fašistais ir narkomanais“ išvadintos ukrainiečių vyriausybės ir susitelkė į Ukrainos neutraliteto bei okupuotų sričių nepriklausomybės pripažinimo reikalavimus. Tuo pačiu metu V. Zelenskis pasiūlė peržiūrėti Ukrainos konstitucijoje įtvirtintą siekį stoti į NATO, nes NATO, šiaip ar taip, Ukrainos artimiausiu metu neketina priimti. Ukrainos atstovo D. Kulebos žodžiais, „durys jau šiek tiek prasivėrė“.[180] Po šio derybų etapo jokių susitarimų nebuvo pasiekta.[181]

Kovo 28 d. Ukrainos prezidentas pasiūlė naują derybų sesiją Turkijoje, siūlydamas „taiką nedelsiant“. Siūlomas neutralios, branduolinių ginklų nelaikančios Ukrainos statusas, kuris turi būti „patvirtintas referendumu ir papildomai garantuotas trečiųjų šalių“. Jis taip pat pabrėžė, jog nebus deramasi dėl teritorijų atidavimo, nusiginklavimo ir „denacifikacijos“ ir kad dabar jis susitelksiantis į naujų ekonominių sankcijų Rusijai siekimą.[182] Kovo 29 d. derybos buvo gana sėkmingos: Rusija sutiko susilpninti atakas šiaurės Ukrainoje, buvo parengtas taikos sutarties juodraštis, rimtai aptartas galimas V. Putino ir V. Zelenskio tiesioginis susitikimas, apsvarstytos galimos tarptautinės Ukrainos saugumo garantijos. Ukraina pasiūlė 15 metų derybinį laikotarpį dėl Krymo statuso ir atidėjo pokalbius dėl kitų ginčytinų sričių sekančiai derybų sesijai. Derybos truko tik vieną dieną, nors buvo planuojama prireikus tęsti ir ilgiau.[183] Tačiau vėliau pradėtą rengti taikos sutarties projektą Rusijos atstovai įvertino kaip „Ukrainos reikalavimus išdėstytus raštu“.

Balandžio 11 d. Maskvoje su V. Putinu susitiko Austrijos premjeras Karlas Nėhameris. Pasak jo, šis pokalbis buvo „labai tiesus, atviras ir sunkus“ ir nuteikė pesimistiškai dėl galimybės karą baigti taikiai.[184] Balandžio 26 d. Maskvoje lankėsi JTO generalinis sekretorius Antonijas Guterešas. Po šio vizito jis skeptiškai vertino galimybes karą baigti artimiausioje ateityje.[185]

Gegužės 22 d. Ukrainiečiai pareiškė nebesiderėsiantys paliaubų, kol Rusija nepasitrauksianti iš visų okupuotų Ukrainos teritorijų. Šią poziciją stipriai parėmė tuo metu Kijeve lankęsis Lenkijos prezidentas Andžejus Duda. Manyta, jog Rusija panaudotų paliaubas pasiruošti, po keleto metų vėl pultų ir būtų dar sunkiau įveikiama.[186]

2023–2024 m.

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.


Karo nusikaltimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Rusijos invazijos į Ukrainą metu padaryti kariniai nusikaltimai.

Tarp Rusijos pajėgų įvykdytų karo nusikaltimų – karinės agresijos pradėjimas, gyvenamųjų kvartalų, civilių slėptuvių ir ligoninių apšaudymas, humanitarinių koridorių civiliams gyventojams nesuteikimas, Ukrainos piliečių grobimas ir vežimas į Rusiją.[187]

Už invazijos metu padarytus karo nusikaltimus V. Putiną siekiama teisti Tarptautiname Baudžiamajame Teisme.[188]

Pabėgėliai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Ukrainos pabėgėlių krizė.

Nuo karo pradžios iš Ukrainos pasitraukė apie 3,8 mln. karo pabėgėlių. Didžioji dauguma jų persikėlė į Lenkiją. Žemiau pateikiamos šalys, kuriose apsigyveno gausiausias Ukrainos karo pabėgėlių skaičius:

Pabėgėlių skaičius pagal šalį
Šalis Pabėgėlių skaičius Populiacijos nuošimtis Data
Lenkija 2 405 703 >5,7 % 2022 m. balandžio 1 d.[189]
Rumunija 629 917 >3 % 2022 m. balandžio 1 d.[189]
Moldova 391 592 >14,5 % 2022 m. balandžio 1 d.[189]
Vengrija 379 988 >3,5 % 2022 m. balandžio 1 d.[189]
Čekija 300 000 2,8 % 2022 m. kovo 23 d.[190]
Rusija 350 632[e] 0,2 % 2022 m. kovo 23 d.[189]
Slovakija 294 885 5 % 2022 m. balandžio 1 d.[189]
Vokietija 239 000 0,29 % 2022 m. kovo 23 d.[190]
Bulgarija 136 412 2 % 2022 m. kovo 29 d.[191]
Italija 80 622 0,11 % 2022 m. balandžio 1 d.[192]
Turkija 58 000 0,07 % 2022 m. kovo 23 d.[193]
Prancūzija 45 000 0,04 % 2022 m. kovo 30 d.[194]
Lietuva 87 166 >2 % 2022 m. sausio 10 d.[195]
Izraelis 35 200 0,38 % 2022 m. kovo 26 d.[196]
Estija 25 720 2 % 2022 m. kovo 31 d.[197]
Portugalija 26 000 >0,3 % 2022 m. kovo 31 d.[198]
Ispanija 25 000 0,05 % 2022 m. kovo 21 d.[199]
Belgija 24 434 0,2 % 2022 m. kovo 30 d.[200]
Danija 24 000 0,4 % 2022 m. kovo 25 d.
Latvija 11 254 0,63 % 2022 m. balandžio 1 d.[201]

Daugiau nei 10 000 pabėgėlių iš Ukrainos yra Suomijoje, Kroatijoje ir Danijoje. Sienas pabėgėliams iš Ukrainos taip pat atvėrė Filipinai, Japonija, kitos valstybės.

Maždaug nuo 2022 m. balandžio 5 d. dalis pabėgėlių pradėjo grįžti atgal į Ukrainą. Tuo laiku iš Ukrainos per dieną išvažiuodavo apie 18 000 pabėgėlių ir tuo pat metu apie 9 000 įvažiuodavo priešinga kryptimi atgal. Dauguma mėgino grįžti į netoli Lenkijos esančius miestus kur karo veiksmai neintensyvūs. Jie teigia supratę, jog karas greičiausiai truks ilgai ir nutarę geriau jau taikstytis su jo pavojais, nei praleisti daugelį metų valstybėse, kuriose nežinant vietinės kalbos sunku pritapti. Pabėgėliams nėra paprasta rasti geresnį būstą, kvalifikuotą darbą pagal specialybę ir pan.[202]

Galerija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pastabos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ 1,0 1,1 Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikos – apsišaukėliškos respublikos,[1][2] 2014 m. gegužės mėn. paskelbusios nepriklausomybę nuo Ukrainos. Yra pripažintos tik viena kitos, Rusijos, Sirijos, Šiaurės Korėjos ir kelių nepripažintų valstybių.[3][4][5][6][7][8] 2022 m. rugsėjo 30 d. Rusijos Federacija paskelbė jas aneksavusi.[9]
  2. ↑ Kai kurios Rusijos pajėgos puolimą pradėjo iš Baltarusijos pusės
  3. ↑ Iš ukrainiečių kalbos adaptuoti lietuvių kalboje naujesni pavadinimai atitinkamai: Kyjivas, Charkivas, Dnipras.
  4. ↑ Nebeveikia tarptautiniai atsiskaitymai iš Rusijos bei užsienyje išduotos kortelės nebeveikia Rusijoje. Vidiniai mokėjimai Rusijoje ten išduotomis kortelėmis vis dar įmanomi kol pasibaigs šių kortelių galiojimo laikas[143]
  5. ↑ Ukrainos teigimu, apie 15 000 Ukrainos civilių Mariupolyje gali būti pagrobti ir išvežti į Rusiją.[187]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ [1]
  2. ↑ [2]
  3. ↑ Jack, Victor; Busvine, Douglas (2022 m. vasario 22 d.). „Putin recognizes separatist claims to Ukraine's entire Donbass region“. Politico. Nuoroda tikrinta 2022-11-12.
  4. ↑ Reuters (2022 m. vasario 22 d.). „Syria supports Putin's recognition of Ukraine breakaway regions -FM“. Reuters (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2022 m. vasario 22 d. Nuoroda tikrinta 2022-11-12. {{cite news}}: |last= turi bendrinį pavadinimą (pagalba)
  5. ↑ „N. Korea Recognizes Independence Breakaway Regions in Ukraine“. KBS News. 2022 m. liepos 14 d. Nuoroda tikrinta 2022-11-12.
  6. ↑ „South Ossetia recognizes independence of Donetsk People's Republic“. TASS. Suarchyvuota iš originalo 2021 m. kovo 3 d. Nuoroda tikrinta 2022-11-12.
  7. ↑ „Abkhazia recognises Ukraine's Donetsk and Luhansk“. OC Media (amerikiečių anglų). 2022 m. vasario 25 d. Nuoroda tikrinta 2022-11-12.
  8. ↑ „Right to self-determination a fundamental principle: Artsakh President welcomes recognition of Donetsk and Lugansk“. Viešasis Armėnijos radijas. 2022 m. vasario 22 d. Suarchyvuota iš originalo 2022 m. vasario 23 d. Nuoroda tikrinta 2022-11-12.
  9. ↑ Pjotr Sauer; Luke Harding (2022 m. rugsėjo 30 d.). „Putin annexes four regions of Ukraine in major escalation of Russia's war“. The Guardian (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2022 m. spalio 1 d. Nuoroda tikrinta 2022-11-12.
  10. ↑ 10,0 10,1 Murphy, Palu (2022 m. vasario 24 d.). „Troops and military vehicles have entered Ukraine from Belarus“. CNN. Suarchyvuota iš originalo 2022 m. vasario 23 d. Nuoroda tikrinta 2022 m. vasario 24 d..
  11. ↑ 11,0 11,1 11,2 11,3 The military balance 2021. Abingdon, Oxon: International Institute for Strategic Studies. 2021. ISBN 978-1032012278.
  12. ↑ Julian E., Barnes; Michael, Crowley; Eric, Schmitt (2022 m. sausio 10 d.). „Russia Positioning Helicopters, in Possible Sign of Ukraine Plans“. The New York Times (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2022 m. sausio 22 d. Nuoroda tikrinta 2022 m. sausio 20 d..
  13. ↑ Bengali, Shashank (2022 m. vasario 18 d.). „The U.S. says Russia's troop buildup could be as high as 190,000 in and near Ukraine“. The New York Times (amerikiečių anglų). Suarchyvuota iš originalo 2022 m. vasario 18 d. Nuoroda tikrinta 2022 m. vasario 18 d..
  14. ↑ 14,0 14,1 Russia admits 1,351 soldiers dead and 3,825 wounded - Interfax. theguardian.com
  15. ↑ https://www.themoscowtimes.com/2022/02/24/russia-says-destroyed-over-70-ukraine-military-targets-a76571
  16. ↑ https://www.reuters.com/world/europe/military-transport-aircraft-crashes-southern-russia-interfax-2022-02-24/
  17. ↑ Генеральний штаб ЗСУ. „Загальні бойові втрати противника з 24.02.2022 по 01.07.2023“.
  18. ↑ https://www.bbc.com/news/live/world-europe-60517447
  19. ↑ theguardian.com
  20. ↑ „Ukraine says more than 40 of its soldiers, 10 civilians killed“. www.timesofisrael.com. 2022 m. vasario 24 d. Suarchyvuota iš originalo 2022 m. vasario 24 d. Nuoroda tikrinta 2022 m. vasario 24 d..
  21. ↑ „Ukraine FM says Russia carrying out 'full-scale attack'“. Al Arabiya English (anglų). 2022 m. vasario 24 d. Suarchyvuota iš originalo 2022 m. vasario 24 d. Nuoroda tikrinta 2022 m. vasario 24 d..
  22. ↑ „Ukrainian military plane shot down, five killed - authorities“. Reuters (anglų). 2022 m. vasario 24 d. Suarchyvuota iš originalo 2022 m. vasario 24 d. Nuoroda tikrinta 2022 m. vasario 24 d..
  23. ↑ https://edition.cnn.com/2022/02/24/europe/ukraine-russia-invasion-friday-intl-hnk/index.html
  24. ↑ „Explosions heard across Ukraine as Russian military operation begins“. Al Arabiya English (anglų). 2022 m. vasario 24 d. Suarchyvuota iš originalo 2022 m. vasario 24 d. Nuoroda tikrinta 2022 m. vasario 24 d..
  25. ↑ https://edition.cnn.com/europe/live-news/ukraine-russia-news-02-25-22/h_7b91f6ad08bf5829abc44f2098f1c49d Archyvuota kopija 2022-02-26 iš Ghost Archive
  26. ↑ https://www.themoscowtimes.com/2022/02/24/russia-says-destroyed-over-70-ukraine-military-targets-a76571
  27. ↑ https://interfax.com/newsroom/top-stories/74432/
  28. ↑ https://t.me/rian_ru/148321
  29. ↑ https://interfax.com/newsroom/top-stories/74432/
  30. ↑ https://www.ndtv.com/world-news/russian-forces-break-into-north-of-kyiv-18-killed-in-ukraines-odessa-2787123
  31. ↑ https://interfax.com/newsroom/top-stories/74432/
  32. ↑ https://www.facebook.com/watch/?v=1263814700696492
  33. ↑ https://www.ndtv.com/world-news/russian-forces-break-into-north-of-kyiv-18-killed-in-ukraines-odessa-2787123
  34. ↑ https://www.facebook.com/watch/?v=1263814700696492
  35. ↑ https://www.facebook.com/watch/?v=1263814700696492
  36. ↑ https://interfax.com/newsroom/top-stories/74434/
  37. ↑ https://www.bbc.com/news/live/world-europe-60517447?ns_mchannel=social&ns_source=twitter&ns_campaign=bbc_live&ns_linkname=6218d8350ce87e491a0ecfc8%26What%20are%20the%20reported%20casualty%20figures%20so%20far%3F%262022-02-25T13%3A33%3A33.269Z&ns_fee=0&pinned_post_locator=urn:asset:408850ed-0ef2-42e2-8a1f-1bc26b8f07c8&pinned_post_asset_id=6218d8350ce87e491a0ecfc8&pinned_post_type=share
  38. ↑ https://www.bbc.com/news/live/world-europe-60517447?ns_mchannel=social&ns_source=twitter&ns_campaign=bbc_live&ns_linkname=6218d8350ce87e491a0ecfc8%26What%20are%20the%20reported%20casualty%20figures%20so%20far%3F%262022-02-25T13%3A33%3A33.269Z&ns_fee=0&pinned_post_locator=urn:asset:408850ed-0ef2-42e2-8a1f-1bc26b8f07c8&pinned_post_asset_id=6218d8350ce87e491a0ecfc8&pinned_post_type=share
  39. ↑ https://www.bbc.com/news/live/world-europe-60517447?ns_mchannel=social&ns_source=twitter&ns_campaign=bbc_live&ns_linkname=6218d8350ce87e491a0ecfc8%26What%20are%20the%20reported%20casualty%20figures%20so%20far%3F%262022-02-25T13%3A33%3A33.269Z&ns_fee=0&pinned_post_locator=urn:asset:408850ed-0ef2-42e2-8a1f-1bc26b8f07c8&pinned_post_asset_id=6218d8350ce87e491a0ecfc8&pinned_post_type=share
  40. ↑ https://www.theguardian.com/world/live/2022/feb/24/russia-invades-ukraine-declares-war-latest-news-live-updates-russian-invasion-vladimir-putin-explosions-bombing-kyiv-kharkiv?filterKeyEvents=false&page=with:block-62180f188f0814262e7ca863#block-62180f188f0814262e7ca863
  41. ↑ https://www.tv3.lt/naujiena/uzsienis/oficialus-skaiciai-jt-skelbia-kiek-civiliu-zuvo-ukrainoje-n1229658
  42. ↑ https://www.reuters.com/world/europe/some-100000-ukrainians-have-left-their-homes-several-thousand-flee-abroad-un-2022-02-24
  43. ↑ https://www.wsj.com/livecoverage/russia-ukraine-latest-news/card/sNvkBYqiINav8S5cDGaL
  44. ↑ https://www.romaniatv.net/alerta-in-marea-neagra-nava-a-republicii-moldova-atacata-de-rusi-anuntul-facut-de-ministerul-apararii-din-ucraina_6272918.html
  45. ↑ https://splash247.com/two-more-ships-hit-in-the-black-sea/
  46. ↑ https://splash247.com/two-more-ships-hit-in-the-black-sea/
  47. ↑ Rusija pripažino separatistines „respublikas“: į Donbasą atsiųsti rusų kariai
  48. ↑ „Путин: Россия признала «ДНР» и «ЛНР» в границах, закрепленных в их конституциях“. Новая газета (rusų). 1645547700000. Nuoroda tikrinta 2022-02-24. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  49. ↑ „Pentagonas: nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista iki 80 tūkst. rusų“. 15min.lt. Nuoroda tikrinta 2022-08-09.
  50. ↑ „Putino karas Ukrainoje: baigėsi trečiasis derybų raundas, Rusija metė beveik 100 proc. sutelktų pajėgų“. lrt.lt. 2022-03-07. Nuoroda tikrinta 2022-08-09.
  51. ↑ Herb, Jeremy; Starr, Barbara; Kaufman, Ellie (2022-02-24). „US orders 7,000 more troops to Europe following Russia's invasion of Ukraine“. Oren Liebermann and Michael Conte. CNN. Suarchyvuotas originalas 2022-02-27. Nuoroda tikrinta 2022-02-24. „Russia's invasion of its neighbor in Ukraine is the largest conventional military attack that's been seen since World War II, the senior defense official said Thursday outlining United States observations of the unfolding conflict“
  52. ↑ Karmanau, Yuras; Heintz, Jim; Isachenkov, Vladimir; Litvinova, Dasha (2022-02-24). „Russia presses invasion to outskirts of Ukrainian capital“. ABC News. Photograph by Evgeniy Maloletka (AP Photo). Kijevas: American Broadcasting Corporation. Associated Press. Suarchyvuota iš originalo 2022-02-27. Nuoroda tikrinta 2022-02-26. „... [a]mounts to the largest ground war in Europe since World War II.“
  53. ↑ Tsvetkova, Maria; Vasovic, Aleksandar; Zinets, Natalia; Charlish, Alan; Grulovic, Fedja (2022-02-27). „Putin puts nuclear 'deterrence' forces on alert“. Reuters. Writing by Robert Birsel and Frank Jack Daniel; Editing by William Mallard, Angus MacSwan and David Clarke. Kijevas: Thomson Corporation. Suarchyvuota iš originalo 2022-02-27. Nuoroda tikrinta 2022-02-27. „... [t]he biggest assault on a European state since World War Two.“
  54. ↑ Ukraine has fastest-growing refugee crisis since second world war, says UN
  55. ↑ March 2, 2022 Russia-Ukraine news
  56. ↑ Moscow accused of targeting civilians fleeing Ukrainian cities - as it happened
  57. ↑ Ukraine has fastest-growing refugee crisis since second world war, says UN
  58. ↑ „Situation Ukraine Refugee Situation“. Jungtinių Tautų Vyriausiasis pabėgėlių komisaras. Nuoroda tikrinta 2022 m. kovo 24 d..
  59. ↑ As it happened: Ukrainian resilience making Russia reassess - negotiator
  60. ↑ Boutsko, Anastassia (2022-04-05). „Who are the Russians leaving their country?“. Deutsche Welle. Nuoroda tikrinta 2022-04-11.
  61. ↑ „Конечная цель Путина – уничтожить Украину – Кулеба“. gordon.ua. 23.02.22. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  62. ↑ „Зеленский: Путин хочет уничтожить Украину, но украинские военные дают достойный отпор“. УНИАН. 24.02.22. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  63. ↑ 63,0 63,1 angl. Ukraine is now receiving T-72 battle tanks (...) from the West. nytimes.com
  64. ↑ „Лукашенко: белорусские войска не принимают никакого участия в российской спецоперации в Донбассе“. www.belta.by (rusų). 2022 m. vasario 24 d. Suarchyvuota iš originalo 2022 m. vasario 24 d. Nuoroda tikrinta 2022 m. vasario 24 d..
  65. ↑ „Ukraina nutraukia diplomatinius santykius su Rusija“. www.lrt.lt. Suarchyvuotas originalas 2022-02-24. Nuoroda tikrinta 2022-02-24.
  66. ↑ V.Jack (2022). Kremlin: Putin ready to negotiate deal over Ukraine’s neutrality, demilitarization . politico.eu
  67. ↑ „Zelensky signs decree declaring general mobilization“. Interfax-Ukraine (anglų). 25 February 2022. Suarchyvuota iš originalo 25 February 2022.
  68. ↑ UK MoD: Putin may announce general mobilization on May 9 – The Moscow Times. hindustannewshub.com Archyvuota kopija 2022-04-29 iš Wayback Machine projekto.
  69. ↑ Lugansk and Donetsk republics’ heads order general mobilization . tass.com
  70. ↑ nytimes.com
  71. ↑ Steven Erlanger (2022). NATO Countries Pour Weapons Into Ukraine, Risking Conflict With Russia. The New York Times nytimes.com
  72. ↑ Politics U.S. Adds ‘Kamikaze Drones’ as More Weapons Flow to Ukraine. nytimes.com
  73. ↑ The drone operators who halted Russian convoy headed for Kyiv theguardian.com
  74. ↑ Ukraine: Why has Russia's 64km convoy near Kyiv stopped moving? bbc.com
  75. ↑ Paul P. Murphy (2022). Analysis: All roads lead to Belarus — the origin of the 40+ mile long Russian convoy near Kyiv. edition.cnn.com
  76. ↑ What Happened on Day 7 of Russia’s Invasion of Ukraine. The New Yourk Times. nytimes.com
  77. ↑ Volodymyr Zelensky survives three assassination attempts in days
  78. ↑ What Happened on Day 17 of Russia’s Invasion of Ukraine nytimes.com
  79. ↑ Russlands Luftwaffe erleidet ihre bisher schwersten Verluste. Neue Zürcher Zeitung. nzz.ch
  80. ↑ 80,0 80,1 angl. Listen, even when a dog or a cat dies, people don’t do this. Anton Troianovski, Ivan Nechepurenko (2022). Zelensky Gives Interview to Russian Journalists. Moscow Orders It Quashed. nytimes.com
  81. ↑ theguardian.com
  82. ↑ Russia accuses Ukraine of helicopter attack on oil depot in Russian city theguardian.com
  83. ↑ Anton Troianovski (2022). Ukrainian helicopters strike an oil depot in Russia, an official there says. nytimes.com
  84. ↑ theguardian.com
  85. ↑ Russia ‘using weapons smuggled by Iran from Iraq against Ukraine’. theguardian.com/
  86. ↑ theguardian.com
  87. ↑ Michael Schwirtz, Michael Levenson. Painful stories emerge from Mariupol, while combat rages to the east. nytimes.com
  88. ↑ Russia now occupying 20% of Ukraine’s territory, says Zelenskiy. theguardian.com
  89. ↑ “none of the strategic objectives have been achieved”. theguardian.com
  90. ↑ Peter Beaumont (2022) angl. there was no city left there. Last Ukrainian forces in Sievierodonetsk ordered to withdraw. [The Guardian]
  91. ↑ Thomas Gibbons-Neff, Kamila Hrabchuk and Vivian Yee (2022). As City Falls, Ukraine’s Last Hope in Luhansk Falls With It. nytimes.com
  92. ↑ Peter Beaumont in Kyiv (2022). Ukrainian strike on Russian-held town attributed to US-supplied missile theguardian.com
  93. ↑ „Путин объявил частичную мобилизацию в России“. Meduza (rusų). Suarchyvuota iš originalo 21 September 2022. Nuoroda tikrinta 21 September 2022.
  94. ↑ „Указ "Об объявлении частичной мобилизации в Российской Федерации"“. Президент России (rusų). Suarchyvuota iš originalo 21 September 2022. Nuoroda tikrinta 21 September 2022.
  95. ↑ Karo Studijų Institutas[reikalingas šaltinis]
  96. ↑ 96,0 96,1 Syria recruiting troops from its military to fight with Russian forces in Ukraine. theguardian.com
  97. ↑ Putin pays Syrian mercenaries $200 per month to fight in Ukraine: Report. gazettengr.com
  98. ↑ Julian Borger in Washington (2022). Russia deploys up to 20,000 mercenaries in battle for Ukraine’s Donbas region. theguardian.com
  99. ↑ Russia faces 'unprecedented isolation' over Ukraine invasion, EU says
  100. ↑ U.S. Says Russia Will Face U.N. Security Council Resolution
  101. ↑ Poland and Baltic countries trigger consultations under NATO article 4
  102. ↑ Nato troops moving east to avert 'spillover' from Ukraine war
  103. ↑ ASEAN Urges Maximum Restraint, De-escalation of Russia-Ukraine Tensions - Draft Statement
  104. ↑ CARICOM issues statement on Ukraine
  105. ↑ President of the Nordic Council condemns Russia’s attack on Ukraine
  106. ↑ TOK pozicija dėl Ukrainos olimpinės bendruomenės saugumo
  107. ↑ Ex-Kanzler Schröder fordert Putin zum Beenden der Invasion auf
  108. ↑ China calls for talks on Ukraine but signals tacit support for Russia’s attack. MarketWatch.com
  109. ↑ Turkey to implement pact limiting Russian warships to Black Sea. reuters.com
  110. ↑ U.N. General Assembly in historic vote denounces Russia over Ukraine invasion
  111. ↑ THE HAGUE – The International Court of Justice (ICJ) holds public hearings in the case Ukraine v. Russian Federation Archyvuota kopija 2022-03-07 iš Wayback Machine projekto.
  112. ↑ Michael D. Shear, David E. Sanger and Michael Levenson (2022). In a Fiery Speech, Biden Warns of a Battle Between ‘Liberty and Repression’. angl. for God’s sake, this man cannot remain in power. theguardian.com
  113. ↑ I Make No Apologies’: Biden Says His Putin Comments Were an Expression of Moral Outrage nytimes.com
  114. ↑ Stabdoma Rusijos narystė JT Žmogaus teisių taryboje
  115. ↑ Despite Russian Warnings, Finland and Sweden Draw Closer to NATO nytimes.com
  116. ↑ Michael Crowley,Steven Erlanger (2022). For NATO, Turkey Is a Disruptive Ally. nytimes.com
  117. ↑ 117,0 117,1 Putin’s troops enter Ukraine, despite prayers for peace and threats of retaliation
  118. ↑ Philip Pullella (2022). Analysis: Naming and shaming Russia not part of pope's diplomatic playbook, experts say. reuters.com
  119. ↑ The Russian Orthodox Church has issued a statement criticising Pope Francis, saying that the Pope misrepresented the last conversation he had with Patriarch Kirill of Moscow. theguardian.com
  120. ↑ angl. incorrect tone to convey the content, angl. altar boy. Guy Faulconbridge (2022) Russian Orthodox Church scolds Pope Francis after 'Putin's altar boy' remark. swissinfo.ch Archyvuota kopija 2022-05-05 iš Wayback Machine projekto.
  121. ↑ Popiežius sako, kad NATO galėjo paskatinti Rusijos invaziją į Ukrainą (Verslo žinios)
  122. ↑ Lietuvos stačiatikių bažnyčia: smerkiame karą prieš Ukrainą (LRT.lt)
  123. ↑ Ortodoksų metropolitas: Nesutinkame su patriarcho Kirilo pasisakymais, sieksime didesnės nepriklausomybės (Voruta.lt)
  124. ↑ Ortodoksų vadovas perdavė atsiskirti nuo Maskvos siekiančio kunigo bylą Bažnyčios teismui (diena.lt)
  125. ↑ Andrew Roth (2022) Moscow’s chief rabbi ‘in exile’ after resisting Kremlin pressure over war. theguardian.com
  126. ↑ ‘It’s my duty to go’: the volunteers leaving the UK to help Ukraine theguardian.com
  127. ↑ American Veterans Volunteer to Fight in Ukraine voanews.com
  128. ↑ I Just Can’t Stand By’: American Veterans Join the Fight in Ukraine nytimes.com
  129. ↑ Georgia Blocked Hundreds of Foreign Fighters from Joining the Defence of Ukraine. vice.com
  130. ↑ Canadians urged to join Armed Forces rather than the 16,000 foreign fighters in Ukraine nationalpost.com
  131. ↑ Albanian soldiers among Ukrainian volunteers on border with with Russia. albaniandailynews.com
  132. ↑ Why a Russian Is Fighting for Ukraine. newsweek.com
  133. ↑ US volunteers reach the frontline of the war in Ukraine. theguardian.com
  134. ↑ For Foreign Fighters in Ukraine, a War Unlike Any They’ve Seen nytimes.com
  135. ↑ Jane Arraf (2022). Deaths of foreign fighters draw renewed attention to the military volunteers in Ukraine. nytimes.com
  136. ↑ Andrew Roth (2022). Britons sentenced to death after ‘show trial’ in Russian-occupied Ukraine. theguardian.com
  137. ↑ Beyond Ukraine, the Target Is What Putin Calls America’s ‘Empire of Lies’. The New York Times. [3]
  138. ↑ 'Massive' EU sanctions to target Putin's war chest
  139. ↑ Thisanka Siripala (2022). Amid Ukraine Crisis, Japan Toughens Stance on Russia. The Diplomat. [4]
  140. ↑ John Revill, Silke Koltrowitz (2022). Swiss sharpen measures targeting Russia. Reuters.com [5]
  141. ↑ Russia seizes Audemars Piguet watches in apparent retaliation for Swiss sanctions. theguardian.com
  142. ↑ Ukraine: What sanctions are being imposed on Russia? bbc.com
  143. ↑ Visa, Mastercard and American Express have announced they will suspend all operations in Russia in protest at its invasion of Ukraine. bbc.com
  144. ↑ Russian Forces Pound Civilians, as Putin Likens Sanctions to a ‘Declaration of War’ nytimes.com
  145. ↑ 145,0 145,1 Biden expected to ban Russian oil imports nytimes.com
  146. ↑ gov.uk
  147. ↑ Chinese companies that aid Russia could face U.S. repercussions, commerce secretary warns. nytimes.com
  148. ↑ investopedia.com
  149. ↑ Facing economic calamity, Putin talks of nationalizing Western businesses. nytimes.com
  150. ↑ Andrew Roth (2022) ‘We’re going back to a USSR’: long queues return for Russian shoppers as sanctions bite theguardian.com
  151. ↑ Putin signs order demanding gas payments in roubles from Friday. theguardian.com
  152. ↑ Germany braces for an end to reliance on Russian gas. theguardian.com
  153. ↑ Melissa Eddy (2022). Lithuania says it has stopped importing gas from Russia. nytimes.com
  154. ↑ Matina Stevis-Gridneff, Ivan Nechepurenko (2022). As Europe adds new Russia sanctions, fatigue may be setting in. nytimes.com
  155. ↑ Russia doubles fossil fuel revenues since invasion of Ukraine began theguardian.com
  156. ↑ Use Only Official Sources About Ukraine War, Russian Media Watchdog Tells Journalists
  157. ↑ Russia Bans Media Outlets From Using Words 'War,' 'Invasion' https://www.themoscowtimes.com/2022/02/26/russia-bans-media-outlets-from-using-words-war-invasion-a76605 themoscowtimes.com]
  158. ↑ Rusija pradėjo išstojimo iš Europos Tarybos procedūrą
  159. ↑ Rusija pašalinta iš Europos Tarybos iq.lt
  160. ↑ Biden Warns China of ‘Consequences’ if It Aids Russia in Ukraine War nytimes.com
  161. ↑ Farnaz Fassihi and Nick Cumming-Bruce (2022) U.N. members vote to suspend Russia from the body’s Rights Council. nytimes.com
  162. ↑ Seimas vienbalsiai pripažino Rusijos Federacijos vykdomą karą prieš Ukrainą ukrainiečių tautos genocidu
  163. ↑ Champions League final in Russia set to be moved by UEFA - sources
  164. ↑ Ukraine conflict: Champions League final moved from Russia to Paris
  165. ↑ VETTEL WON’T RACE IN RUSSIA EVEN IF THE RACE GOES AHEAD Archyvuota kopija 2022-02-25 iš Wayback Machine projekto.
  166. ↑ F1 ‘CLOSELY WATCHING’ UKRAINE CRISIS AMID RUSSIAN GP CALLS
  167. ↑ https://www.formula1.com/en/latest/article.formula-1-statement-on-the-russian-grand-prix.4S39V28GpAH5ESb8LksW0J.html
  168. ↑ EBU nusprendė: Rusija šalinama iš Eurovizijos dainų konkurso
  169. ↑ Russian, Belarusian athletes barred from Beijing Paralympics - IPC
  170. ↑ Moscow councillor jailed for seven years after criticising Ukraine war. theguardian.com
  171. ↑ International Space Station’s US and Russian astronauts will continue as normal despite outbreak of war, Nasa says
  172. ↑ Why Russia (Probably) Won't Crash the Space Station time.com
  173. ↑ Kenneth Chang (2022). Russia’s astronauts enter the space station in yellow and blue flight suits.. nytimes.com
  174. ↑ Russia to halt cooperation over International Space Station. theguardian.com
  175. ↑ Joey Roulette (2022). Mission to Mars with Russia this year is now ‘very unlikely,’ European Space Agency says. nytimes.com
  176. ↑ What are Russia’s biological weapons claims and what’s actually happening? theguardian.com
  177. ↑ Ukraine and Russia hold third round of talks
  178. ↑ Bennett concludes meeting with Putin, speaks with Zelensky
  179. ↑ Russia will stop 'in a moment' if Ukraine meets terms - Kremlin
  180. ↑ nytimes.com
  181. ↑ ‘No progress’ as top Russia, Ukraine diplomats talk in Turkey
  182. ↑ Russia-Ukraine war latest news: Zelenskiy ‘looking for peace without delay’ as talks to resume – live. theguardian.com
  183. ↑ Anton Troianovski, Megan Specia and Ivan Nechepurenko. nytimes.com
  184. ↑ Austria's leader says his face-to-face meeting with Putin was 'not a friendly visit'
  185. ↑ U.N. Secretary-General Antonio Guterres signals little hope for peace in Ukraine before meeting Putin in Moscow
  186. ↑ Lorenzo Tondo in Kyiv (2022). Ukraine rules out any ceasefire deal that involves ceding territory to Russia. theguardian.com
  187. ↑ 187,0 187,1 Rusijos karas prieš Ukrainą: įvyko pirmasis apsikeitimas karo belaisviais, Mariupolio gyventojai deportuojami į Rusiją (lrt.lt)
  188. ↑ Putin will be held responsible for war crimes at ICC, says Sajid Javid. theguardian.com
  189. ↑ 189,0 189,1 189,2 189,3 189,4 189,5 „Refugees fleeing Ukraine (since 24 February 2022)“. UNHCR. 2022. Suarchyvuota iš originalo 2022-03-10. Nuoroda tikrinta 2022 m. balandžio 2 d..
  190. ↑ 190,0 190,1 Koper, Anna; Hoske, Felix; Filipovic, Branko (2022 m. kovo 23 d.). „A tale of 'cruelty' as Ukraine refugee exodus exceeds 3.6 million“. Reuters (anglų). Suarchyvuota iš originalo 24 March 2022. Nuoroda tikrinta 2022 m. kovo 24 d..
  191. ↑ „Bulgaria has welcomed more than 78,000 Ukrainian refugees“. BNR. 2022 m. kovo 15 d. Suarchyvuota iš originalo 2022-03-15.
  192. ↑ Italian Government (2022-03-23). „Sono 65.350 i profughi giunti finora in Italia dall'Ucraina“. Ministry of the Interior of Italy (italų). Nuoroda tikrinta 2022-03-23.
  193. ↑ „Some 58,000 Ukrainians take shelter in Turkey, says minister“. Istanbul: Hurriyet daily news. 2022 m. kovo 23 d. Suarchyvuota iš originalo 2022 m. kovo 23 d. Nuoroda tikrinta 2022 m. kovo 23 d..
  194. ↑ „26 000 réfugiés Ukrainiens arrivés en France depuis le début de la guerre“. n/NouvelObs (prancūzų). 2022 m. kovo 25 d. Suarchyvuota iš originalo 2022 m. kovo 22 d. Nuoroda tikrinta 2022 m. kovo 22 d..
  195. ↑ „Karo pabėgėliai iš Ukrainos, balandžio 1 d.“.[neveikianti nuoroda]
  196. ↑ Kershner, Isabel (2022-03-23). „Ukraine War Ignites Israeli Debate Over Purpose of a Jewish State“. The New York Times (amerikiečių anglų). ISSN 0362-4331. Nuoroda tikrinta 2022-03-26.
  197. ↑ „More than 25,000 refugees have arrived in Estonia“. ERR. 2022 m. kovo 18 d. Suarchyvuota iš originalo 2022-03-19.
  198. ↑ Borges, Liliana (2022-03-22). „Portugal já recebeu 17.504 refugiados e há 600 crianças ucranianas nas escolas portuguesas“ [Portugal has already received 17,504 refugees and there are 600 Ukrainian children in Portuguese schools]. Público (portugalų). Suarchyvuota iš originalo 2022 m. kovo 22 d. Nuoroda tikrinta 2022-03-22.
  199. ↑ „About 25,000 Ukrainian refugees have reached Spain so far, says minister“. Yahoo news. Reuters. 2022 m. kovo 21 d. Suarchyvuota iš originalo 2022 m. kovo 21 d. Nuoroda tikrinta 21 March 2022.
  200. ↑ Près de 25.000 réfugiés ukrainiens ont obtenu une protection temporaire
  201. ↑ Latvijā 11 254 ukraiņu bēgļi saņēmuši uzturēšanās dokumentus ar tiesībām uz nodarbinātību (LSM.lv)
  202. ↑ Jane Arraf (2022). Some Ukrainian Refugees Are Returning Home, Despite the Risks. nytimes.com
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=2022_m._Rusijos_invazija_į_Ukrainą&oldid=7376006"