Algis Jurgis Kundrotas
Algis Jurgis Kundrotas | |
---|---|
Gimė | 1950 m. liepos 15 d. Užšuščiai, Šilutės raj. |
Veikla | Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. |
Žymūs apdovanojimai | |
|
Algis Jurgis Kundrotas (g. 1950 m. liepos 15 d. Užšuščiai, Šilutės raj.) – Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1972 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1999 m. habilituotas fizinių mokslų daktaras.
Nuo 1980 m. dirbo Puslaidininkių fizikos institute; nuo 2001 m. vyr. mokslo darbuotojas, nuo 2002 m. taip pat dėstė Vilniaus Gedimino technikos universitete prof. pareigose.
Mokslinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokslinių tyrimų sritys: puslaidininkių fizika, optinė elektronika ir spektroskopija, puslaidininkinių įvairialyčių darinių kvantiniai reiškiniai, puslaidininkinių darinių sąveika su branduolinėmis dalelėmis, fizikinių reiškinių kompiuterinis modeliavimas, trupmeninio matumo erdvės kvantinė fizika ir jos taikymas nanodariniams.[1]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
- B. Kundrotas, A.J. Kundrotas, Modern Car Handbook, Vilnius (2020), p.-242 ISBN 978-609-475-496-8[2]
- A. Dargys, J. Kundrotas, Handbook on Physical Properties of Ge, Si, GaAs and InP, Vilnius, Science and Encyclopedia Publishers (1994) p. 262
- J. Kundrotas, GaAs/AlGaAs technologija, Puslaidininkių fizikos institutas, Vilnius (1999) p. 114
- J. Kundrotas, GaAs/AlGaAs savybės, Puslaidininkių fizikos institutas, Vilnius (2001) p. 168
- Kai kurie moksliniai straipsniai:
- 1. J. Kundrotas, A. Čerškus, S. Ašmontas, G. Valušis, B. Sherliker, M. P. Halsall, M. J. Steer, E. Johannessen, and P. Harrison, Excitonic and impurity-related optical transitions in beryllium δ-doped GaAs/AlAs multiple quantum wells: Fractional-dimensional space approach, Phys. Rev. B, V. 72, No 23, 235322 (11) (2005).
- 2. J. Kundrotas, A. Čerškus, S.Ašmontas, G. Valušis, M. P. Halsall, E. Johannessen, P. Harison, Impurity-induced Huang-Rhys factor in beryllium δ-doped GaAs/AlAs multiple quantum wells: fractional-dimensional approach, Semicond. Sci. Technol., V. 22, No 9, p. 1070-1076 (2007).
- 3. J. Kundrotas, A. Čerškus, G. Valušis, L.H. Li, E.H. Linfield, A. Johannessen, E. Johannessen,. Light emission lifetimes in p-type δ-doped GaAs/AlAs multiple quantum wells near the Mott transition, J.Appl. Phys., V. 112, No 4, p. 043105-1-5 (2012).
- 4. J. Kundrotas, A. Čerškus, G. Valušis, E.H. Linfield, E. Johannessen, A. Johannessen, Dynamics of free carriers-neutral impurity related optical transitions in Be and Si δ-doped GaAs/AlAs multiple quantum wells: Fractional-dimensional space approach, Lithuanian J. Phys., Vol. 54, No 4, p. 233-243 (2014).
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2000 m. Lietuvos mokslo premija
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algis Jurgis Kundrotas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 262 psl.
- ↑ Lietuviai išleido modernaus automobilio žinyną: paaiškinta viskas apie automobilius nuo A iki Z, DELFI Auto, 2020-12-16. Nuoroda tikrinta 2020-12-20.
http://www.samogit.lt/KULTURA/J_Kundrotas.htm Archyvuota kopija 2016-03-03 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Puslaidininkių fizikos institutas
- https://www.ftmc.lt/
- https://scholar.google.com/citations?user=gyy-j2IAAAAJ&hl=en
- Lietuvos mokslininkų sąjunga Archyvuota kopija 2007-10-18 iš Wayback Machine projekto.