Pereiti prie turinio

Altajaus kraštas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Altajaus kraštas
Республика Алтай
Алтай Республика
Altajaus krašto vėliava Altajaus krašto herbas
(Išsamiau)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda Sibiro
Ekonominis regionas Vakarų Sibiras
Administracinis centras Barnaulas
Oficialios kalbos rusų
gubernatorius Viktoras Tomenko
Gyventojų (2008) 2 508 500 (20 vieta)
Plotas 167 850 km² (22 vieta)
  - vandens % 1,6 %
Tankumas (2008) 15 žm./km²
Vikiteka Altajaus kraštasVikiteka

Altajaus kraštas – federacinis kraštas pietų Rusijoje, prie sienos su Kazachija. Įkurtas 1937 m.

Kraštas įkurtas 1937 m. rugsėjo 28 d. Iki 1991 m. jam priklausė Kalnų Altajus.

Būdingas Altajaus krašto kraštovaizdis

Didžiąją teritorijos dalį užima pietinis Vakarų Sibiro lygumos pakraštys (daugiausia Kulundos lyguma). Pietuose ir rytuose paviršius kyla į Altajaus priekalnes (pvz., Salajiro kalvagūbrį) ir pačius kalnus. Klimatas vidutinių platumų, ryškiai žemyninis. Vidutinė sausio temperatūra -19 °C, liepos +19 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis svyruoja nuo 250 mm kalnų slėniuose, lygumoje iki 600–700 mm kalnų pašlaitėse. Altajaus krašte susiliejus Bijos ir Katūnės upėms prasideda Obė. Svarbesni jos intakai čia yra Alėjus, Čaryšas, Čumyšas. Vakaruose teka Kulundos upė, priklausanti nenuotakiam Kulundos stepės ežerų baseinui (Kulundos, Kučiuko, Kartusis ežerai). Didžiąją teritorijos dalį užima išdirbtos stepės. Yra miškastepės plotų su pušų ir beržų giraitėmis.

Tautinė sudėtis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiausi miestai:

  1. Barnaulas
  2. Bijskas
  3. Rubcovskas
  4. Belokuricha
  5. Novoaltaiskas
  6. Zarinskas
  7. Kamenis prie Obės
  8. Aleiskas
  9. Slavgorodas


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos Flag of Russia
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas