Digambarai
Digambarai (skr. दिगंबर = IAST: digambara-, „dangumi apsigerbę“) – didžiosios džainistų sektos nariai; jie pasekė Mahavyrą, patikėję, kad nuogumas – didi dorybė. Jų gausu šiltuose Indijos pietuose, bet viešumoje jie dėvi drabužius.
Vienuoliai nedėvi drabužių, papuošalų, gali turėti tik šluotelę ir plunksną keliui pasišluoti, kad nesumindžiotų įvairių gyvių. Nepripažįsta moterų vienuolystės (kad nebūtų pažeistas nuogumo principas). Digambarai šventyklose garbina tyrthankarų (dvasinių mokytojų, pasiekusių išsilaisvinimą) atvaizdus. Iš džainų kanono pripažįsta tik 2 tekstus – Šešių dalių agamą ir Traktatą apie aistras.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kazimieras Seibutis. Digambarai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
|
Šis su religija susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |