Pereiti prie turinio

Indėnų kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Indėnų kalbos – pirmųjų Amerikos žemyno gyventojų (indėnų) kalbos, paplitusios nuo Aliaskos iki Patagonijos. Daugelis šių kalbų nyksta arba jau išnyko. Dominuojančios visose Amerikos valstybėse dabar yra indoeuropiečių anglų, ispanų ir portugalų kalbos. Indėnų kalbos dažniausiai turi žemesnį visuomeninį statusą.

Indėnų kalbos nesudaro vienos kalbų šeimos ir nebūtinai yra tarpusavyje giminingos. Į „indėnų kalbas“ jos apjungiamos tik geografiniu principu. Išskiriama keliasdešimt skirtingų kalbų šeimų ir daugybė izoliuotų ar nesuklasifikuotų kalbų.

Kalbų padėtis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Archeologiniai ir genetiniai tyrimai rodo, kad Amerikos žemynas buvo apgyvendintas atėjūnų iš Sibiro maždaug prieš 10-17 tūkstančių metų. Persikėlę iš Azijos į Aliaską, šie migrantai vėliau paplito po visą žemyną. Kokia kalba kalbėjo šie pirmieji migntai ir kaip paaiškinti kalbų įvairovę žemyne, tebesiginčijama. Yra įrodymų, kad žmonių, kalbančių eskimų-aleutų ir Na-dene kalbomis protėviai į žemyną atvyko vėliau.

Kelios indėnų kalbos sukūrė savitą raštą, tarp jų majų kalbos bei nahuatlių kalba (taip pat žinoma kaip actekų kalba). Šios ir daugelis kitų indėnų kalbų vėliau perėmė lotynų abėcėlę.

Po 1492 metų, europiečiams atradus Ameriką, ispanų, portugalų, anglų, prancūzų ir olandų kalbos užkariautojų buvo naudojamos kaip oficialios, jos tapo ir naujai susikūrusių nepriklausomų respublikų valstybinėmis kalbomis (tik Bolivija, Paragvajus ir Peru vienai ar kelioms indėnų kalboms suteikė oficialų statusą). Amerikos žemyne iš europiečių kalbų susidarė ir daug kreolų kalbų.

Užkariautojų požiūris į indėnų kalbas kito nuo abejingumo iki aktyvaus naikinimo. Kita vertus, ispanų katalikų dvasininkai vartojo vietines kalbas tam, kad skleistų Dievo žodį indėnams – būtent misionieriai išplatino kečujų kalbą už jos natūralių geografinių ribų.

Indėnų kalbomis kalba įvairus žmonių skaičius. Keletas kalbų – kečujų kalba, aimarų kalba, gvaranių kalba, nahuatlių (actekų) kalba – turi po kelis milijonus kalbančiųjų. Daugelis indėnų kalbų nyksta, kai kuriomis kalba vos po kelis senyvo amžiaus žmones. Daug indėnų kalbų jau išnyko.

(skliausteliuose nurodomas kalbų skaičius)

Indėnų kalbų šeimos JAV ir Kanados teritorijose prieš europiečių atvykimą

Kalbų šeimos:

  1. Algonkinų-ritvanų kalbos (30)
  2. Alsėjų kalbos (2; priskiriamos penučių kalboms; išnykusios)
  3. Cimšų kalbos (2)
  4. Čimakų kalbos (2)
  5. Činukų kalbos (3; priskiriamos penučių kalboms)
  6. Čumašų kalbos (6; išnykusios)
  7. Eskimai-Aleutai
  8. Irokėzų kalbos (11)
  9. Jokutsų kalbos (3; priskiriamos penučių kalboms)
  10. Jukių kalbos (2)
  11. Jumanų-kočimių kalbos (11)
  12. Jutų kalbos (12; priskiriamos penučių kalboms)
  13. Kadų kalbos (5)
  14. Kalapujų kalbos (3; priskiriamos penučių kalboms)
  15. Kajovų-tanų kalbos (7)
  16. Keres
  17. Komekrudų kalbos (3; išnykusios)
  18. Kusanų kalbos (2; priskiriamos penučių kalboms; išnykusios)
  19. Maidų kalbos (4; priskiriamos penučių kalboms)
  20. Muskogų kalbos (6)
  21. Na-dene kalbos (40)
  22. Palaihnihų kalbos (2)
  23. Plynaukštės penučių kalbos
  24. Pomų kalbos (7)
  25. Sališų kalbos (23)
  26. Sijų kalbos (16)
  27. Šastų kalbos (4; išnykusios)
  28. Uto-actekų kalbos (31)
  29. Vakašų kalbos (6)
  30. Vintų kalbos (4)

Kalbų šeimos:

  1. Čibčių kalbos (22)
  2. Komekrudų kalbos (3; išnykusios)
  3. Chikakų kalbos
  4. Lenkų kalbos
  5. Majų kalbos (31)
  6. Miskitų-matagalpų kalbos (kitaip – misumalpų kalbos)
  7. Misių-sokių kalbos
  8. Na-dene kalbos (40)
  9. Otomių-mistekų-sapotekų kalbos (27)
  10. Tekistlatekų kalbos (3)
  11. Totonakų kalbos (2)
  12. Uto-actekų kalbos (31)
  13. Šinkų kalbos
  14. Jumanų-kočimių kalbos (11)
  1. Alakalufų kalbos (2)
  2. Aravų kalbos (8)
  3. Araukanų kalbos (2)
  4. Aravakų kalbos (60)
  5. Arutanų-sapių kalbos (2)
  6. Aimarų kalbos (3)
  7. Barbakoa kalbos (6)
  8. Kahuapanų kalbos (2)
  9. Karibų kalbos (29)
  10. Katakao kalbos
  11. Čapakurų-vanjamų kalbos (9)
  12. Čarujų kalbos
  13. Čibčių kalbos (22)
  14. Čimų kalbos
  15. Čipajų-urų kalbos
  16. Čoko kalbos (10)
  17. Gvachibų kalbos
  18. Matakų-gvajkurų kalbos
  19. Mura kalbos
  20. Panų kalbos
  21. Samukoanų kalbos
  22. Saparų kalbos
  23. Takanų kalbos
  24. Tukanų kalbos
  25. Tupių-gvaranių kalbos
  26. Že kalbos
  27. kitos kalbos

Tolesni grupavimo bandymai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugelis hipotetinių (neįrodytų) indėnų kalbų grupavimų populiariojoje literatūroje pateikiami kaip iš tikro egzistuojantys (įrodyti). Kai kurie iš šių pasiūlymų specialistų vertinami palankiai (t. y. tikimasi, kad artimiausiu metu pavyks įrodyti tų kalbų genetinius ryšius, pvz., penučių kalbų grupės), kiti vertinami kaip neįrodyti (pvz., hokų kalbos). Kai kurie pasiūlymai beveik vieningai atmetami (pvz., amerindėnų kalbos- angl. pavad. Amerind, Amerindian).

Žemiau pateikiamas žinomiausių pasiūlytų grupių sąrašas: