Ingušų kalba
Ingušų kalba ГӀалгӀай мотт | |
Kalbama | Rusija (Ingušija) |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | 305 868 |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | į šimtuką nepatenka |
Kilmė | Šiaurės rytų Kaukazo vainachų ingušų |
Rašto sistemos | kirilica |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | Ingušija |
Kalbos kodai | |
ISO 639-2 | inh |
ISO 639-3 | inh |
Ingušų kalba (sav. ГӀалгӀай мотт) – kalba, priklausanti šiaurės rytų Kaukazo kalbų šeimai, vainachų pošeimiui ir vartojama ingušų, gyvenančių daugiausia Rusijai priklausančioje Ingušijos Respublikoje, taip pat aplinkiniuose Čečėnijos rajonuose. Kalbančiųjų skaičius – 305 tūkst. žmonių. Ingušų kalba yra oficiali Ingušijos kalba (sykiu su rusų kalba).
Ingušų kalba artima čečėnų kalbai. Galainų-čažų tarmė yra tarpinė tarp šių kalbų. Daug skolinių iš rusų kalbos.
Ingušų kalba nuo XX a. pr. buvo užrašoma arabiškais rašmenimis, 1923–1938 m. naudotas lotyniškas raidynas (nuo 1928 m. – bendras su čečėnų). Nuo 1938 m. iki šiol naudojamas kirilicos raidynas. Ingušų kalba leidžiama keletas laikraščių (svarbiausias – „Serdalo“, nuo 1923 m.).
Kalba turi 8 linksnius (vardininkas, ergatyvas, kilmininkas, naudininkas, aliatyvas, įnagininkas, latyvas, komparatyvas), sudėtingą laikų ir nuosakų sistemą.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]inh
Duomenys apie kodu „inh“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com- Ingušų–rusų k. žodynas Archyvuota kopija 2016-11-24 iš Wayback Machine projekto.
- Rusų–ingušų k. žodynas Archyvuota kopija 2016-12-06 iš Wayback Machine projekto.
|