Juozapas Arimatietis
Juozapas Arimatietis – Naujojo Testamento personažas, slaptas Jėzaus mokinys. Minimas visose keturiose evangelijose.[1][2]
Anot evangelijų, buvęs turtingas žmogus, garbingas teismo tarybos narys, kilęs iš žydų miesto Arimatėjos. Pasakojama, kad nuėjęs pas Poncijų Pilotą, Juozapas Arimatietis paprašęs Jėzaus kūno. Piloto paliepimu kūnas jam atiduotas, Juozapas jį pasiėmęs, nuėmęs nuo kryžiaus, įvyniojęs į švarią drobulę ir paguldęs jam priklausiusiame naujame kapo rūsyje, iškaldintame uoloje. Prieš nueidamas, ant rūsio angos jis užritęs didelį akmenį.
Apokrifinėje Petro evangelijoje, datuojamoje II m. e. a., Juozapas Arimatietis – Jėzaus ir Poncijaus Piloto bičiulis. Kitame apokrife, Nikodemo evangelijoje (kitaip Piloto darbuose), datuojamoje IV–V a., pasakojama, kad Jėzų palaidojus, žydai Juozapą įkalina, tačiau prisikėlęs Jėzus jį išlaisvina ir Juozapas Arimatietis tampa pirmuoju jo prisikėlimo liudininku.[1]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 St. Joseph of Arimathea. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2023-04-27.
- ↑ Juozapas Arimatietis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-01-06.