Michailas Kalašnikovas
Michailas Kalašnikovas | |
---|---|
Michailas Kalašnikovas | |
Gimė | 1919 m. lapkričio 10 d. Kurja, Altajaus gubernija, Rusija |
Mirė | 2013 m. gruodžio 23 d. (94 metai) Iževskas, Udmurtija, Rusija |
Tautybė | rusas |
Veikla | rusų ginklų konstruktorius |
Vikiteka | Michailas Kalašnikovas |
Michailas Kalašnikovas (Михаил Тимофеевич Калашников; 1919 m. lapkričio 10 d. Kurjoje, Altajaus gubernija – 2013 m. gruodžio 23 d.) – rusų ginklų konstruktorius, technikos mokslų daktaras, Generolas leitenantas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė daugiavaikėje valstiečių šeimoje Kurjos kaime, Altajuje. 1930 m. tėvo Timofėjaus Kalašnikovo, pripažinto buože, šeima iš Altajaus krašto buvo išsiųsta į Sibirą. 1936 m. Michailas Kalašnikovas išvyko į Kazachstaną ir dirbo geležinkelio darbuotoju. 1938 m. pašauktas į Raudonąją Armiją, kurioje tarnavo iki 1949 m. Buvo tanko vairuotoju-mechaniku, pradėjo konstruoti ir modifikuoti patrankas, šautuvus. Už išradimus apdovanotas Georgijaus Žukovo. Baigęs tankistų mokyklą išsiųstas į Leningrado Vorošilovo vardo gamyklą toliau tobulinti savo prietaisą.
1941 m. Vokietijos–TSRS karo metu prie Briansko Kalašnikovas buvo sunkiai sužeistas. 6 mėnesių trukmės gydymosi atostogų metu vyresnysis seržantas sukonstravo savo pirmąjį pistoletą-kulkosvaidį, o 1942 m. jį patobulino. Dirbo artilerijos skyriuje. 1944 m. sukonstravo automato prototipą. 1945 m. pradėjo savo garsiojo automato AK-47 konstrukciją, o 1947 m. bandymuose jis pripažintas veiksmingiausiu. Nuo 1949 m. „Ižmaš“ gamykla pradėjo serijinę Kalašnikovo automatų gamybą.
Po demobilizacijos Michailas Kalašnikovas persikėlė į Iževską ir dirbo vyriausiuoju konstruktoriumi „Ižmaš“ gamykloje 1950–1970 m. jo vadovaujamame konstruktorių biure sukurti unifikuoti automatai AKM, AK-74, kulkosvaidžiai – RPK (rankinis), PK[1].
Michailas Kalašnikovas, atsakydamas į klausimus apie savo automato populiarumą, yra pasakęs: Aš didžiuojuosi savo išradimu, bet man liūdna, kad jis naudojamas teroristų. Geriau būčiau sukūręs mašiną, kurią žmonės galėtų naudoti ūkyje, kuri padėtų žemdirbiams – tarkim, žoliapjovę.[2]
Apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Už nuopelnus ginklų gamyboje Michailas Kalašnikovas apdovanotas daugybe TSRS bei Rusijos apdovanojimų (taip pat Baltarusijos, Kazachstano, Venesuelos ordinais):
- Socialistinio darbo didvyris, 1958, 1976 m.
- Lenino ordinas, 1958, 1969, 1976 m.
- Spalio revoliucijos ordinas, 1974 m.
- Raudonosios Žvaigždės ordinas, 1949 m.
- Ordinas „Už nuopelnus Tėvynei“, 1994 m.
- Ordinas „Už karinius nuopelnus“, 2004 m.
- Stalino, Lenino, Rusijos premijų laureatas.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Michailas Kalašnikovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 165 psl.
- ↑ http://www.guardian.co.uk/world/2002/jul/30/russia.kateconnolly
|