Persepolis

Persepolis تخت جمشيد


Persepolis
Koordinatės	29°56′04″ š. pl. 52°53′29″ r. ilg. / 29.93444°š. pl. 52.89139°r. ilg. / 29.93444; 52.89139
Vieta	Farsas, Iranas
Istorija
Statytojas	Darijus I
Pastatytas	VI a. pr. m. e.
Laikotarpis	geležies amžius
Informacija
Kasinėjimų datos	nuo XIX a.
Vikiteka	VikitekaVikiteka
UNESCO	(angl.) (pranc.): 114

Persepolis (gr. Περσέπολις – „persų miestas“) buvo senovės Persijos sostinė, maždaug 70 km nuo dabartinio Širazo miesto Irane, netoli nuo Pulvaro (Pulwar) įtekėjimo į Kurą vietos.

Garsiausi Irano griuvėsiai yra prie Ishafano – Širazo kelio. Įspudingą kompleksą 518 m. pr. m. e. pradėjo statyti Darijas I. Tada kitapus Kuh-I Rahmatu vadinamos uolų virtinės ėmė kilti terasa, apadanas (t. y. priėmimų salė) ir haremas. Darijo I sūnus ir įpėdinis Kserksas I (486 – 465 m. pr. m. e.) užbaigė apadaną ir haremą, pastatė hadišą (valdovo rezidenciją) ir įeigas, pradėjo statyti Šimto kolonų salę, kurią baigė Artakserksas I (465 – 424 m. pr. m. e.). Artakserksas III Ochus (358 – 338) pasirūpino rūmais, tačiau 330 m. pr. m. e. jie taip ir liko stovėti nebaigti, nes Persepolį sudegino Aleksandro Makedoniečio (356 – 323 m. pr. m. e.) kariai.

Miestą juosianti siena suręsta iš stambių, kvadratinių kregždės uodegos pavidalo kalkakmenio luitų. didingi, Kserkso I pastatyti įeigos portalai sudaro kvadratinį portiką (atviras prieangis su kolonomis) su keturiomis kolonomis. Jis atviras iš visų keturių pusių. Abipus vakarinių vartų stovi po milžinišką, aukštesnį nei 5 m sparnuotą jautį. Rytinius vartus saugo sparnuoti jaučiai su žmogaus galvomis. Virš jaučių matome po keturis įrašus elemitų, senąja persų ir babiloniečių kalbomis.

Kitapus vakarinių vartų matomas Darijaus I pradėtas ir Kserkso I baigtas apadanas. Kvadratinė centrinė salė kadaise turėjo 36 kolonas, bet išliko tik trejetas. Pastato šonuose yra trys 6 kolonų portikai ir keletas prieigų. Į apadaną yra patenkama dvejais monumentaliais laiptais, kuriuos puošia stambūs ritualiniai reljefai. Čia galima perskaityti tris įrašus ir išvysti procesijas – persų, medų ir elamikų didikus, kurie, lydimi pėstininkų, raitelių ir lankininkų, žygiuoja pas duoklės mokėtojus

Tripilonas (pasitarimų salė) – kvadrato formos patalpa su keturiomis kolonomis. Į jį patenkama aukštais laiptais. Iš išorės sienas puošia reljefai – sfinksai, jaučius puolantys liūtai ir lotosų žiedus nešantys didikai bei dvariškiai.

Duris puošia negilus Darijaus ir Kserkso reljefas – juos soste, švęsdami triumfą, neša 28 imperatoriaus pavaldiniai. Čia matomas ir zoroastrų aukščiausiasis viešpats Ahūra Mazda (faravaharas).

Pro pietinius vartus patenkama į laiptus, kuriais kopiama į Kserkso I įsakymu aukščiausioje terasos vietoje pastatytą hadišą. Spėjama, kad jo kolonos buvo medinės dengtos tinku, tačiau iki mūsų dienų išliko tik pagrindai.

Panašiai suprojektuota ir Darijaus pradėta, o Kserkso baigta statyti trachara (priėmimų salė). Duris puošiantys reljefai vaizduoja į rūmus žengiantį ir juos paliekantį, taip pat su liūtu, jaučiu ir sparnuota pabaisa besigalinėjantį karalių.

Pagrindinė salė įgijo kitą vardą – dėl sienas dengusio akmens glotnumo ji pavadinta Veidrodžių sale. Kserksas I terasos šiaurės rytuose pradėjo statyti Šimto kolonų salę. Ją pabaigė Artakserksas I.

Kvadrato formos pagrindinėje patalpoje buvo 100 kolonų, tačiau po to, kai Persepolį užgrobė Aleksandro Makedoniečio pulkai, liko tik jų dalis prie pat grindų. Ir čia duris puošia negilūs reljefai, vaizduojantys dvariškių procesijas ir su laukiniais žvėrimis besigalinėjantį karalių.

Galerija