Rugpjūčio 11
Išvaizda
Lie – Rugpjūtis – Rgs | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | |||
5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 |
12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 |
19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 |
26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | |
2024 |
Rugpjūčio 11 yra 223-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 224-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 142 dienos.
Informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šventės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tarptautinės dienos diena.
Vardadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Butenis – Filomena – Klara – Severas – Zuzana – Visgaldas – Visvilė – Ligija
Šią dieną Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1935 – Kaune prasidėjo pirmasis Pasaulio lietuvių kongresas;
- 1940 – Sovietų Sąjungos vyriausybė informavo kitas valstybes, kad Lietuvos tarptautinis atstovavimas pereina į Sovietų Sąjungos kompetenciją.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1873 m. – Domininkas Bukantas, Lietuvos gydytojas, antropologas (m. 1919 m.).
- 1897 m. – Antanas Šerėnas, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (m. 1948 m.).
- 1911 m. – Alfonsas Žiurlys, teisėtyrininkas civilistas (m. 1971 m.).
- 1926 m. – Aronas Kliugas, mokslininkas, Nobelio premijos laureatas.
- 1927 m. – Juozas Leonavičius, Lietuvos sociologas, filosofas, istorikas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (m. 2008 m.).
- 1933 m. – Romanas Plečkaitis, lietuvių filosofas, logikas, filosofijos istorijos tyrinėtojas, habilituotas daktaras, profesorius (m. 2009 m.).
- 1938 m. – Leonas Povilas Lingaitis, Lietuvos inžinierius mechanikas, transporto specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
- 1939 m. – Jonas Čepulis, Lietuvos boksininkas (m. 2015 m.).
- 1940 m. – Vytenis Albertas Zabukas, pedagogas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, Seimo (1996–2000 m.) narys (m. 2021 m.).
- 1942 m. – Irena Teresė Daukšaitė-Guobienė, Lietuvos grafikė, dizainerė (m. 2024 m.).
- 1943 m. – Regina Vintienė, mokytoja, Lietuvos ir Prienų rajono politinė veikėja.
- 1947 m. – Natalija Afanasjeva, choro dirigentė ir pedagogė.
- 1950 m. – Viktoras Pivrikas, gydytojas, mokslininkas, habilituotas daktaras, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas.
- 1955 m. – Edmantas Rėkus, pedagogas, Lietuvos ir Kalvarijos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1958 m. – Vaidutis Laurėnas, Lietuvos sociologas, politologas, socialinių mokslų daktaras, profesorius, politinis veikėjas.
- 1959 m.:
- Viktoras Lebedžinskas, gydytojas, Lietuvos ir Šakių rajono visuomenės ir politinis veikėjas.
- Zenonas Ramonas, Lietuvos ir Mažeikių rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1960 m. – Stasys Skauminas, gydytojas, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1961 m. – Vytas Rukšėnas, Lietuvos ir Trakų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1964 m. – Kęstutis Krasnickas, Lietuvos ir Kalvarijos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1965 m. – Irena Vaicekavičienė, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1969 m. – Violeta Gembicka, Lietuvos ir Trakų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1988 m. – Giedrius Butkus, Lietuvos futbolo žaidėjas, žaidžiantis vartininko pozicijoje.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1748 m. – Fabijonas Kalau, evangelikų kunigas, religinių raštų rengėjas[1] (g. 1691 m.).
- 1794 m. – Jokūbas Azulevičius, Lietuvos Didžiosios unigaikštystės karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1738 m.).
- 1866 m. – Benediktas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (g. 1801 m.).
- 1924 m. – Franz Heinrich Schwechten, vokiečių architektas, profesorius, karališkasis architektas ir Kaizerio architektūros patarėjas. Vienas garsiausių savo laikmečio vokiečių architektų. 1897 m. grafas Feliksas Tiškevičius užsisakė iš Švechteno Palangos dvaro rūmų projektą (g. 1841 m.).
- 1932 m. – Mikalojus (Mykolas) Kuprevičius, gydytojas, aušrininkas, publicistas, tautosakos rinkėjas, visuomenės veikėjas (g. 1864 m.).
- 1941 m. – Pranas Augustaitis, literatūros tyrinėtojas, filosofijos daktaras (g. 1883 m.).
- 1974 m. – Kazimieras Čibiras, Lietuvos žurnalistas, visuomenės veikėjas (g. 1911 m.).
- 1978 m. – Vincas Laurynaitis, Lietuvos literatūrologas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1904 m.).
- 1989 m. – Stasys Vaitkus, Lietuvos dailininkas skulptorius, fotografas, muziejininkas (g. 1907 m.).
- 1994 m. – Andrius Bendžius, LTSR istorikas, pedagogas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (g. 1917 m.).
- 1995 m. – Leonidas Jacinevičius, Lietuvos rašytojas (g. 1944 m.).
- 1997 m. – Raimundas Leonas Rajeckas, ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, profesorius, akademikas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1937 m.).
- 2010 m. – Sigutė Meškytė, Lietuvos ir Akmenės rajono politinė bei visuomenės veikėja (g. 1963 m.).
- 2024 m. – Sigutis Obelevičius, pedagogas, Lietuvos ir Anykščių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1959 m.).[2]
Šią dieną pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 480 m. pr. m. e. – Termopilų mūšis tarp graikų polių sąjungos ir persų;
- 1919 – Vokietijoje priimta Veimaro respublikos konstitucija;
- 2003 – NATO karinių veiksmų Afganistane pradžia.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1086 m. – Henrikas IV, 1111–1125 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, 1099–1125 m. Vokietijos karalius, 1098–1125 m. Italijos karalius (m. 1125 m.).
- 1858 m. – Christiaan Eijkman, 1929 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[3] (m. 1930 m.).
- 1906 m. – Rudolfas Grabis, latvių kalbininkas (m. 1996 m.).
- 1939 m. – Anatolijus Michailovičius Kašpirovskis, medikas hipnotizuotojas, tapęs populiarus po 1989 metais per televiziją transliuotų hipnozės seansų.
- 1940 m. – Michailas Nikolajevičius Marčenko, rusų teisininkas teisėtyrininkas, teisės teoretikas, Maskvos universiteto (MGU) profesorius.
- 1957 m. – Ian Stuart Donaldson, RAC grupės Skrewdriver įkūrėjas (m. 1993 m.).
- 1970 m. – Andrew Piran Bell, velsiečių muzikas, dainų kūrėjas, dainininkas, prodiuseris, didžėjus.
- 1976 m. – Iván Córdoba, Kolumbijos futbolininkas, gynėjo pozicijoje žaidžiantis Internazionale klube. Iki tol rungtyniavo Kolumbijos ir Argentinos klubuose.
- 1979 m. – Walter Ayoví, Ekvadoro futbolininkas, nacionalinės rinktinės ir Meksikos CF Monterrey klubo saugas.
- 1980 m. – Lee Suggs, amerikiečių futbolininkas.
- 1984 m. – Lucas Tucci Di Grassi, autosporto lenktynininkas iš Brazilijos. 2010 m. jis lenktyniaus Formulės 1 Virgin Racing ekipoje.
- 1988 m. – Petas Milsas, australų krepšininkas[4].
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 480 m. pr. m. e. – Leonidas, Spartos karalius 488–480 m. pr. m. e., septintasis iš Agiadų giminės (g. 540 m. pr. m. e.).
- 1464 m. – Nikolajus Kuzietis, vokiečių mokslininkas universalas (filosofas, matematikas, astronomas), aukšto rango katalikų dvasininkas (kardinolas) (g. 1401 m.).
- 1699 m. – Frydrichas Rudolfas Liudvigas fon Kanitcas, vokiečių diplomatas, rašytojas, poetas (g. 1654 m.).
- 1956 m. – Jackson Pollock, įtakingas JAV menininkas, didžiausia abstraktaus ekspresionizmo judėjimo figūra (g. 1912 m.).
- 1972 m. – Max Theiler, 1951 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[3] (g. 1899 m.).
- 1987 m. – Clara Peller, amerikiečių aktorė[5] (g. 1902 m.).
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Fabijonas Kala Archyvuota kopija 2012-01-21 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ Mirė Sigutis Obelevičius. Anykšta. 2024-08-12. Nuoroda tikrinta 2024-08-13.
- ↑ 3,0 3,1 (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ Petas Milsas.
- ↑ Clara Peller. Informacija.