Socialinė nelygybė
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Socialinė nelygybė – hierarchiniai visuomenės grupių padėties skirtumai, nelygus ekonominių, politinių, kultūrinių ir kitų resursų pasiskirstymas. [1]
Visos visuomenės yra stratifikuotos. Konkreti stratifikacijos schema kiekvienoje šalyje ar istorijos bėgyje yra skirtinga. Konkretus stratų įvardinimas yra kiekvienos šalies analizės rezultatas. Grubiausias yra visuomenės skirstymas į tris klases.
Skirtumai ir nelygybė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Visi visuomenės nariai ir jų grupės vienu ar kitu būdu yra skirtingi. Šiuos skirtumus Jean Jacque Rousseau (Žanas Žakas Ruso) vadino „natūraliais skirtumais“. Tačiau šie skirtumai didele dalimi yra lemiami visuomenės. Tai lemia, kad socialinė nelygybė yra priklausoma ne nuo atskirų individų, bet nuo visuomenės.
Atitrauktai vertinant socialiniai skirtumai nėra vien negatyvus reiškinys. Problemos atsiranda tuomet, kai įvedama jų kategorizacija ir klasifikacija (moralinė, ekonominė ir pan.), t. y. kai skirtumai išdėstomi tam tikroje „vertybių skalėje“. Taip pat problematiška situacija gali susidaryti socialinio teisumo požiūriu, kai socialinė nelygybė pasireiškia tokiose srityse kaip mažamečių vaikų švietimas.
Valstybės vaidmuo
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Egzistuoja keletas nelygybės aiškinimo modelių, kurių svarbiausi yra:
- Funkcionalistinis modelis. Pagal jį nelygybė yra natūralus visuomenės išgyvenimo būdas. Svarbias funkcijas atlieka gabiausi žmonės.
- Konfliktologinis modelis. Nelygybės problemas reikia išspręsti.
Nelygybę galima naikinti arba kompensuoti jos padarinius. Liberalai socialinės lygybės siekimo principą mato lygiose starto sąlygose, nors finišuoti galima ir skirtingai. Konservatyvi versija lygaus starto versiją neigia.
Vadinamoji „socialinė valstybė“ siekia sumažinti socialinę nelygybę kiek tai leidžia valstybės įstatymai (pvz., gerbiant nuosavybės teisę). Socialinė valstybė bando pasiekti, kad ekonominis augimas turėtų poveikį visoms socialinėms grupėms ar, kad socialinė nelygybė visuomenėje nedidėtų.
Marksistiniu požiūriu valstybė palaiko socialinę nelygybę tarp skirtingų klasių, nes tai atitinka valdančiosios klasės interesus.
Klasikinio liberalizmo požiūriu socialinė nelygybė yra teisėta ir prasminga. Socialinė nelygybė yra žmonių prigimtinės lygybės padarinys ir tai natūralu, neišvengiama.
Poveikis ekonomikai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Požiūriai į nelygybės poveikį ekonomikai yra labai skirtingi. Dažnai nurodomos teigiamos socialinės nelygybės funkcijos kaip skatinančios asmenis tobulėti ir siekti didesnės asmeninės gerovės, taip darant teigiamą poveikį ekonomikos augimui. Kitos teorijos nurodo, kad didelė socialinė nelygybė mažina vidaus paklausą taip stabdydama ekonomikos raidą.
Lyginamieji tyrimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Socialinės nelygybės palyginimas tarp skirtingų valstybių paprastai daromas naudojantis indeksu gaunamu lyginant 10 % didžiausias pajamas gaunančių šeimų su 10 % mažiausias pajamas gaunančių šeimų (gali būti taikomos ir kitokios imtys – 5 %, 2 % ir pan.). Gaunamas pajamų skirtumas (paprastai kartais) rodo socialinės nelygybės mastą šalyje.
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Grusky, D., & Szelényi, S. (Eds.). (2011). The inequality reader: Contemporary and foundational readings in race, class, and gender. Westview Press.