SpaceX Dragon
| SpaceX Dragon | |
|---|---|
| |
| Šalis: |  Jungtinės Amerikos Valstijos
|
| Organizacija: | „SpaceX“ |
| Misijos tikslas: | Tarptautinė kosminė stotis |
| Programa: | Krovinių transportavimas |
| Misijos tipas: | Daugkartinio naudojimo |
| Paleidimo data: | 2010 m. gruodžio 8 d.[1] |
| Paleidimo įrenginys: | Falcon 9 |
| Masė: | 4200 kg [2] |
| Misijos rezultatas: | Paskutinis skrydis įvyko 2020 m. kovo 7 d. |
„Dragon“ (liet. drakonas) – daugkartinio naudojimo bepilotis kosminis laivas, sukurtas JAV privačios įmonės „SpaceX“ pagal NASA programą „Komercinės orbitinio transporto paslaugos“ (angl. Commercial Orbital Transportation Services, COTS). Skirtas naudingų krovinių pristatymui ir grąžinimui iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS), o perspektyvoje – ir žmonių skraidinimui.
Naujų krovininių kosminių aparatų poreikis JAV kilo nutraukus daugkartinių erdvėlaivių „Space Shuttle“ skrydžius. 2017 m. duomenimis, nuo 2012 m. „Dragon“ buvo vienintelis pasaulyje veikiantis krovininis laivas, galintis saugiai sugrįžti į Žemę.[3]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2006 m. buvo pasirašyta „SpaceX“ ir NASA bendradarbiavimo pagal COTS programą sutartis. 2010 m. rugpjūčio 12 d. Moro įlankoje JAV Ramiojo vandenyno pakrantėje buvo sėkmingai išbandyta „Dragon“ leidimosi parašiutinė sistema. Kapsulė buvo pakelta sraigtasparniu į 4,2 km aukštį ir numesta žemyn. Stabdžiai ir pagrindiniai parašiutai suveikė tinkamai, sklandžiai nuleidę aparatą ant vandenyno paviršiaus. 2010 m. gruodžio 8 d. sėkmingai atliktas orbitinis skrydis su grįžimu į Žemę.[1]
2012 m. gegužės 25 d. su raketa „Falcon 9“ iškeltas „Dragon“ buvo prijungtas prie Tarptautinės kosminės stoties „Harmony“ modulio kaip demonstracinės misijos dalis.[4] „Dragon“ tapo pirmuoju privačiu erdvėlaiviu, prijungtu prie TKS. Tų pačių metų spalio 8 d. „Dragon“ buvo pirmą kartą nusiųstas į orbitoje veikiančią stotį su komercine aprūpinimo misija SpaceX CRS-1 (Commercial Resupply Services, CRC).
2014 m. gegužės 30 d. Elon Musk pristatė pilotuojamą kosminio laivo versiją „Dragon 2“.
Pagal pirminį susitarimą su NASA, „SpaceX“ turėjo įvykdyti 12 krovinių tiekimo misijų į TKS, tačiau 2015 m. ir vėliau NASA pratęsė kontraktą papildomoms misijoms iki 2019 m.[5].
2011 m. liepos mėn. tapo žinoma apie Eimso tyrimų centro kuriamą „Red Dragon“, skirtą misijai į Marsą, panaudojant raketą nešėją „Falcon Heavy“ ir erdvėlaivį „SpaceX Dragon“.[6]
2020 m. kovo 7 d. įvyko paskutinis „Dragon“ skrydis (22-as sėkmingas šio erdvėlaivio skrydis). Vėliau skrydžiai buvo vykdomi „Dragon 2“ erdvėlaiviu.[7]
Konstrukcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]„Dragon“ erdvėlaivis yra 6,1 m aukščio, 3,7 m skersmens.[2] Susideda iš kūgio formos komandinio agregatų skyriaus ir jungiamosios sekcijos su raketos nešėjos antrąja pakopa. Jungiamasis adapteris tarnauja kaip nehermetiškas konteineris talpinti kroviniams ir vienkartiniams prietaisams – Saulės baterijoms ir termoreguliacijos sistemoms. Energija laivas aprūpinamas iš saulės baterijų ir akumuliatorių, panašiai kaip rusų „Sojuz“. Skirtingai nuo kitų į Žemę sugrąžinamų erdvėlaivių („Apollo“, „Sojuz“, „Orion“, „CST-100 Starliner“, „Federacija“), „Dragon“ praktiškai yra vieno bloko laivas. Variklių sistema, kuro bakai, akumuliatoriai ir kita agregatų skyriaus įranga grįžta kartu su laivu, o tai yra unikali konstrukcija.
Krovininė laivo versija neturi autonominės švartavimosi sistemos, o prisiartinusi prie TKS „pagriebiama“ astronauto valdomu manipuliatoriumi „Canadarm2“, panašiai kaip ir jungiantis japonų „H-II Transfer Vehicle“. Kitos erdvėlaivio versijos:
- pilotuojama („Dragon 2“ ekipažas iki 7 žmonių),
- krovininė-keleivinė (4 žmonių ekipažas + 2,5 t krovinys), kai maksimali laivo masė su kroviniu prie TKS gali siekti 7,5 t,
- autonominių skrydžių modifikacija („DragonLab“).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Bates, Daniel (9 December 2010). „Mission accomplished! SpaceX Dragon becomes the first privately funded spaceship launched into orbit and guided back to Earth“. Daily Mail. London. Nuoroda tikrinta 9 December 2010.
- ↑ 2,0 2,1 „SpaceX Brochure – 2008“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 20 kovo 2012. Nuoroda tikrinta 9 gruodžio 2010.
- ↑ SpaceX cargo ship departs station, returns to Earth
- ↑ Amos, Jonathan (2012-05-25). „Station grabs SpaceX Dragon ship“. bbc.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2015-04-07.
- ↑ „SpaceX wins 5 new space station cargo missions in NASA contract estimated at $700 million“. spacenews.com. 2016-02-24.
- ↑ "Red Dragon" (PDF), Feasibility of a Dragon-derived Mars lander for scientific and human-precursor investigations, 8m.net, October 31, 2011 Archyvuota kopija 2012-06-16 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Falcon 9 launches final first-generation Dragon
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Oficiali svetainė (spacex.com/dragon) Archyvuota kopija 2017-04-12 iš Wayback Machine projekto.