Tarptautinė darbo organizacija
| Tarptautinė darbo organizacija International Labour Organization | |
 | |
| Santrumpa | TDO, ILO |
|---|---|
| Įkurta | 1919 m. balandžio 11 d. |
| Tipas | Specializuotoji Jungtinių Tautų institucija |
| Būstinė | Ženeva, Šveicarija |
| Generalinis direktorius | Gilbert Houngbo |
| Holdingas | Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja Jungtinių Tautų Ekonominė ir Socialinė Taryba |
| Tinklalapis | www.ilo.org |
Tarptautinė darbo organizacija (TDO; angl. International Labour Organization, ILO) – Jungtinių Tautų agentūra, reguliuojanti darbo santykių klausimus.[1] Įkurta 1919 m. Tautų Sąjungos, tai pirmoji ir seniausia specializuota JT agentūra. TDO priklauso 187 valstybės narės: 186 iš 193 JT narių ir Kuko salos. Būstinė įsikūrusi Ženevoje.[2]
Funkcijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]TDO siekia visame pasaulyje didinti socialinį teisingumą dirbančių žmonių atžvilgiu. Organizacijos veikla planuojama įgyvendinant keturis strateginius tikslus: pagrindinius principus ir teises darbe; didesnes užimtumo ir uždarbio galimybes vienodai vyrams ir moterims; socialinę apsaugą; socialinį dialogą ir trišalį bendradarbiavimą. Organizacija numato tarptautinę politiką ir programas, siekdama gerinti darbo ir gyvenimo sąlygas, kuria tarptautinius darbo standartus, kurių turėtų laikytis valstybės narės, vykdo plačią techninio bendradarbiavimo programą, siekdama padėti vyriausybėms įgyvendinti atitinkamą politiką, dalyvauja mokymo, švietimo ir tyrimo veikloje.[3]
Struktūra ir valdymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]TDO darbo standartais siekiama užtikrinti prieinamą, produktyvų ir darnų darbą visame pasaulyje laisvės, teisingumo, saugumo ir orumo sąlygomis.[4][5] Jie išdėstyti 189 konvencijose ir sutartyse, iš kurių aštuonios yra klasifikuojamos kaip pagrindinės pagal 1998 m. Pagrindinių principų ir teisių darbe deklaraciją. Joje paskelbti šie pagrindiniai principai: darbuotojų teisė laisvai vienytis ir bendrai derėtis, priverstinio, vaikų darbo, darbuotojų diskriminacijos panaikinimas.[6] TDO labai prisideda prie tarptautinės darbo teisės.
JT sistemoje organizacija turi unikalią trišalę struktūrą – socialiniai partneriai yra šalių vyriausybės, darbuotojai ir darbdaviai. Šią sistemą palaiko trys pagrindiniai TDO organai: Tarptautinė darbo konferencija, kuri kasmet renkasi, kad nustatytų tarptautinius darbo standartus; Valdymo taryba, kuris veikia kaip vykdomoji taryba ir priima sprendimus dėl agentūros politikos ir biudžeto; ir Tarptautinis darbo biuras – nuolatinis sekretoriatas, administruojantis organizaciją ir įgyvendinantis veiklą. Sekretoriatui vadovauja generalinis direktorius Gajus Raideris iš Jungtinės Karalystės, kurį 2012 m. išrinko Valdymo taryba.
TDO generaliniai direktoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Generalinis direktorius | Valstybė | Metai |
|---|---|---|
| Albert Thomas |  Prancūzija |
1919–1932 |
| Harold Butler | .svg){kind=small} Jungtinė Karalystė |
1932–1938 |
| John G. Winant |  JAV |
1939–1941 |
| Edward J. Phelan |  Airija |
1941–1948 |
| David A. Morse | JAV |
1948–1970 |
| Clarence Wilfred Jenks | Jungtinė Karalystė |
1970–1973 |
| Francis Blanchard | Prancūzija |
1974–1989 |
| Michel Hansenne | .svg){kind=small} Belgija |
1989–1999 |
| Juan Somavía |  Čilė |
1999–2012 |
| Guy Ryder | Jungtinė Karalystė |
2012–2022 |
| Gilbert Houngbo | .svg){kind=small} Togas |
2022–2027 |
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1969 m. TDO gavo Nobelio taikos premiją už brolybės ir taikos tarp tautų gerinimą, padoraus darbo ir teisingumo darbuotojams siekimą bei techninės pagalbos teikimą kitoms besivystančioms šalims.[7] 1998 m. Tarptautinė darbo organizacija priėmė Pagrindinių principų ir teisių darbe deklaraciją. 2019 m. organizacija subūrė Pasaulinę darbo ateities komisiją, kurios ataskaitoje buvo pateikta dešimt rekomendacijų vyriausybėms, kaip įveikti XXI amžiaus darbo aplinkos iššūkius; tai apima visuotinę darbo garantiją, socialinę apsaugą nuo gimimo iki senatvės ir teisę mokytis visą gyvenimą.[8][9] Daugiausia dėmesio skiriant tarptautinei plėtrai, ji yra Jungtinių Tautų plėtros grupės, JT organizacijos koalicijos, siekiančios padėti įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus, narė.
TDO ir Lietuva
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuva yra Tarptautinės darbo organizacijos narė nuo 1921 m. Narystė atnaujinta 1991 m spalio 4 d. Lietuvos interesams atstovauja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Iki 2021 m. Lietuva ratifikavo 44 TDO konvencijas ir 1 protokolą.[10]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Mission and impact of the ILO“. ilo.org.
- ↑ „Departments and offices“. www.ilo.org (anglų). Nuoroda tikrinta 2021-07-15.
- ↑ „TDO“[neveikianti nuoroda]. socmin.lrv.lt. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Nuoroda tikrinta 2022-04-22.
- ↑ St, International Labour; Switzerl, ards DepartmentRoute des Morillons 4 CH-1211 Geneva 22. „Labour standards“. www.ilo.org (anglų). Nuoroda tikrinta 2020-04-27.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link) - ↑ „Introduction to International Labour Standards“. ilo.org.
- ↑ „Tarptautinė darbo organizacija“. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-04-22.
- ↑ „The Nobel Peace Prize 1969“. Nobelprize.org. Nuoroda tikrinta 5 July 2006.
- ↑ „Global Commission on the Future of Work“. www.ilo.org (anglų). 2017-08-14. Nuoroda tikrinta 2019-03-21.
- ↑ „A human-centred agenda needed for a decent future of work“. www.ilo.org (anglų). 2019-01-22. Nuoroda tikrinta 2019-03-21.
- ↑ „Tarptautinė darbo organizacija“. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-04-22.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
