Viesturo ordinas

Viesturo ordinas latv. Viestura ordenis
Valstybė  Latvija
Būklė	apdovanojama (atkurtas 2004 m. kovo 24 d.)
Aprašas	5 laipsnių ordinas, su trijų laipsnių garbės ženklais
Statistika
Įsteigtas	1938 m. rugpjūčio 11 d. (atkurtas 1994 m.)
Pirmas apdovanojimas	1938 m. lapkričio 17 d.
Paskutinis apdovanojimas	1940 m. birželio 13 d.
Iš viso apdovanota	iki 1940 m. birželio 17 d.: ordinu – 1251, garbės ženklu – 1970
Vyresnumo tvarka
Vyresnis	Trijų žvaigždžių ordinas)
Jaunesnis	Pripažinimo ordinas

Viesturo ordinas (latv. Viestura ordenis) – Latvijos Respublikos valstybės apdovanojimas, įsteigtas 1938 m., atkurtas 2004 m.

Istorija

1938 m. liepos 12 d. įstatymu, patvirtintu Latvijos prezidento Karlio Ulmanio, 1938 m. rugpjūčio 11 d. buvo įsteigti du valstybiniai apdovanojimai – Viesturo ordinas ir Pripažinimo kryžius.

Viesturo ordinas pavadintas legendinio žiemgalių vado Viesturo garbei ir buvo skirtas apdovanoti vien kariškiams.

Įsteigtas ordinas egzistavo 20 mėnesių. Pirmas apdovanojimas buvo 1938 m. lapkričio 17 d., paskutinis – 1940 m. birželio 13 d. Latviją prijungus prie TSRS ordinas buvo panaikintas. Per 20 mėnesių buvo apdovanoti 3221 žmogus:

• I laipsnio – 6 žmonės (generolai Janis Balodis, Krišjanis Berkis, Janis Kurelis, Andrejus Krustinis, Fricis Virsaitis ir Hugas Rozenšteinas),

II laipsnio – 28 žmonės,

III laipsnio – 126 žmonės,

IV laipsnio – 390 žmonės,

V laipsnio – 701 žmogus,

I laipsnio garbės ženklas – 578 žmonės,

II laipsnio garbės ženklas – 1 022 žmonės,

laipsnio garbės ženklas – 370 žmonių.

2004 m. kovo 24 d. Viesturo ordinas atkurtas kaip Latvijos Respublikos apdovanojimas. Pagal naują ordino statutą juo galima apdovanoti ne tik kariškius, bet ir civilius.

Dabartiniai reikalavimai

Viesturo ordinas skirtas apdovanoti kariškius ir civilius: „už ypatingus karinius nuopelnus, taip pat už ypatingus nuopelnus nacionalinio pasipriešinimo judėjime bei ginant valstybės nepriklausomybę, valstybės saugumo bei viešosios tvarkos palaikymą ir stiprinimą , valstybės sienos gynimą, valstybės ginkluotųjų pajėgų formavimą ir piliečių pilietinės sąmonės ugdymą ruošiant juos tarnavimui savo valstybei bei savo krašto nepalenkiamai gynybai“.

I laipsnio Viesturo ordinu gali apdovanoti po mirties.

Viesturo ordinu gali būti apdovanojami užsienio kariškiai „už nuopelnus apmokant ir ugdant Latvijos ginkluotųjų pajėgų jarius, valstybės saugumo bei viešosios tvarkos palaikymą ir stiprinimą“. Taip pat Viesturo ordinu gali būti apdovanoti kitų valstybių lyderiai, oficialių užsienio valstybių delegacijų nariai bei užsienio valstybių pasiuntiniai „už ypatingus nuopelnus vystant tarpvalstybinius santykius“.

Aprašas

Viesturo ordinas turi:

• 5 ordino laipsnius:
  • I laipsnio apdovanotasis vadinamas didžiojo kryžiaus komandoru
  • II laipsnio apdovanotasis – vyresniuoju karininku
  • III laipsnio apdovanotasis – komandoru
  • IV laipsnio apdovanotasis – karininku
  • V laipsnio apdovanotasis – kavalieriumi
• 3 pasižymėjimo ženklo laipsnius:
  • I laipsnio pasižymėjimo ženklas
  • II laipsnio pasižymėjimo ženklas
  • III laipsnio pasižymėjimo ženklas

Ordino ženklai

Vaizdas:Viestura ordenis (civil).jpg

I laipsnio Viesturo ordino ženklas, už civilius nuopelnus

• Ordino ženklas – auksinis kryžius tiesiais skersiniais, padengtas baltu emaliu. Skersinių galai turi baigiasi diskais, kurių šonuose yra po mažą diskelį auksiniais apvadais. Diskelių viduriai padengti raudonu emaliu. Didžiųjų diskelių laisvieji kraštai turi po auksinį rutuliuką. Kryžiaus centras uždengtas apskritu balto emalio medalionu su plačiu dvigubu auksiniu apvadu. Medaliono emaliniame centre dvi užklotos raudono emalio raidės V ir R, reiškiančios lot. Vesthardus Rex 'valdovas Viesturas'. Antrojoje kryžiaus pusėje irgi apvalus medalionas be emalio su plačiu apvadu. Šio medaliono centre įrašyta data – „1219“. Tai metais Viesturo vadovaujami žiemgaliai ėmė kovoti su kalavijuočiais. Apvade ordino devizas – „CONFORTAMINI ET PUGNATE“ (Būk tvirtas ir kovok).

Iki 1940 m. Viesturo ordinu apdovanodavo tik už karinius nuopelnus, tad kryžius buvo papildytas įstrižai sukryžiuotais auksiniais kalavijais rankenomis žemyn. Civilinis ordino variantas, skirtas apdovanoti už civilius nuopelnus vietoje kalavijų papildytas balto emalio įstrižu Maltos kryžiumi. Ši ordino versija atsirado atkūrus ordiną.

Kryžius mažu auksiniu žiedu tvirtinamas prie Latvijos Didžiojo valstybės herbo pavidalo pakabo. Pakabas žiedu virtinamas prie ordino kaspino.

Ženklo be herbo dydis: I laipsnio – 58 mm (iki 1940 m. – 54 mm), II ir III laipsnių – 52 mm (iki 1940 m. – 49 mm), IV ir V laipsnių– 40 mm.

• Ordino žvaigždė – keturkampė, sidabrinė. Žvaigždės centre ordino ženklas. Žvaigždės skersmuo: I laipsnio – 87 mm , II laipsnio – 80 mm .
• Ordino kaspinas – raudonas iš šilkinio muaro. Kaspino plotis: I laipsnio – 110 mm (damoms – 75 mm ), II–V laipsnių – 32 mm .
• Pasižymėjimo ženklas – apvalus 30 mm skersmens medalis. Priekinėje pusėje pavaizduotas ordino ženklas, užpakalinėje – ordino devizas 3 eilutėse: „CONFORTAMINI / ET / PUGNATE“ (pirmas žodis parašytas lanku), po devizu – ąžuolo lapų pusvainikis. I laipsnio ženklas paauksuotas, II – sidabrinis, III - bronzinis.

Kasdien nešiojamos ordino ženklo miniatiūros, rozetės ir juostelės. Jos vienodos visų laipsnių ordinams. Ordino ženklo miniatiūros skersmuo 15 mm, kaspino plotis 13 mm. Pasižymėjimo ženklo miniatiūros skersmuo 12 mm, kaspino plotis 13 m.

Ant civilių drabužių segima rozetė su 12 mm skersmens ordino ženklu. Ant munduro segima juostelė iš ordino kaspino (32×9 mm). Apdovanojus už karinius nuopelnus ant juostelės prisegami sukryžiuoti kalavijai (18 mm ilgio). Ant apdovanotojo pasižymėjimo ženklu juostelės prisegta žvaigždutė (paauksuotsa, sidsabrtinė ar bronzinė), 4 mm skersmens.

1-o laipsnio ordinas su kalavijais	1-o laipsnio ordinas	1-o laipsnio ordinas su kalavijais, moterims	1-o laipsnio ordinas, moterims
2-o laipsnio ordinas su kalavijais	2-o laipsnio ordinas	2-o laipsnio ordinas su kalavijais, moterims	2-o laipsnio ordinas, moterims
3-o laipsnio ordinas su kalavijais	3-o laipsnio ordinas	3-o laipsnio ordinas su kalavijais, moterims	3-o laipsnio ordinas, moterims
4-o laipsnio ordinas	5-o laipsnio ordinas

Nešiojimo taisyklės

• I laipsnio ordino kavalieriai ordino ženklą nešioja ant plataus kaspino per dešinįjį petį, o kairėje krūtinės pusėje – I laipsnio ordino žvaigždę.
• II laipsnio ordino kavalieriai ordino ženklą nešioja ant ordino kaspino ant kaklo (damos ant ordino kaspinėlio kairėje krūtinės pusėje), o dešinėje krūtinės pusėje – II laipsnio ordino žvaigždę.
• III laipsnio ordino kavalieriai ordino ženklą nešioja ant ordino kaspino ant kaklo (damos ant ordino kaspinėlio kairėje krūtinės pusėje).
• IV laipsnio ordino kavalierius ordino ženklą nešioja ant ordino kaspinėlio kairėje krūtinės pusėje, prie ordino kaspino prisegta apvali rozetė iš ordino kaspino.
• V laipsnio ordino kavalierius ordino ženklą nešioja ant ordino kaspinėlio kairėje krūtinės pusėje.

• I, II, III laipsnių pasižymėjimo ženklai segimi ant ordino kaspino kairėje krūtinės pusėje.

Kavalieriai

Kai kurie apdovanotieji Viesturo ordinu:

• Karlis Aperatas – Latvijos ir SS karininkas, SS štandartenfiureris
• Jazepas Baško – Rusijos imperijos, Raudonosios Armijos, Latvijos Respublikos karo lakūnas, Latvijos karinių oro pajėgų vadas (1939 m.).
• Vaira Vykė-Freiberga – Latvijos Respublikos prezidentė 1999–2007 m. (2007 m.)
• Valdis Zatleris – Latvijos Respublikos prezidentas 2007-2011 m. (2008 m.).
• Andris Znotinis – policininkas (apdovanotas po mirties).
• Janis Kipuras – Latvijos bobslėjistas, 1988 m. olimpinis čempionas.
• Afanasijus Kuzminas – Latvijos šaulys, 1988 m. olimpinis čempionas (2007 m.).
• Karlis Lobė – Rusijos imperijos, Latvijos respublikos, SS karininkas, Latvių SS savanorių legiono štandartenfiureris.
• Jurijus Maklakovas – Latvijos ginkluotųjų pajėgų vadas, vėliau - diplomatas.
• Karlis Ulmanis – Latvijos Respublikos prezidentas 1936–1940 m.