Gigantai
Gigantai (angl. Gigantes) graikų mitologijoje – milžinai su gyvačių kojomis. Gigantus pagimdė Gaja, kadangi Motina Žemė, pavydėjo viešpataujantiems olimpiečiams ir keršydama už savo vaikus titanus, kurie jiems pralaimėjo.[1] Visi gigantai mirė kovoje su Olimpo dievais.
Gigantai prisidėjo prie to, jog būtų nuversti titanai, valdę pasaulį. Dzeuso ir jo brolių bei seserų vedami Gigantai kartu su kiklopais ir hekatonkheirais sukilo prieš titanus. Per dešimt metų titanai buvo nugalėti ir sumesti į Tartarą, kur juos saugojo šimtarankiai. Taip baigėsi titanų ir prasidėjo Olimpo dievų valdymas. (Pagal šią versiją Gigantai buvo gimę prieš Dzeusą ir jo brolius, seseris.)
Gigantai[1]:
- Agrijus, nors jis kartu su Toontu mušėsi geležinėmis kuokomis, buvo nukautas Moirų.
- Alkionėjas buvo nemirtingas tol, kol kovojo savo žemėje, bet, Atėnei patarus, Heraklis išviliojo Alkionėją iš Palenės. Gigantui netekus nemirtingumo, Heraklis jį užmušė.
- Echiotas mirė persmeigtas Atėnės ieties.
- Efialtas mirė sušaudydas strėlių. Jam po akį peršovė Apolonas ir Heraklis.
- Euritas mirė nuo Dionizo tirsto (lazdos).
- Grationą nukovė Artemidė.
- Hipolitas neatsilaikė prieš Hermį, kuris buvo užsidėjęs Hado šalmą, dėl to buvęs nematomas.
- Klitijus buvo Hekatės užmėtytas įkaitusiais akmenimis.
- Palantas suakmenėjo, kai pažvelgė į Atėnės skydą su Gorgonės Medūzos galva.
- Palas mirė žiauriai, Atėnė jam nuplėšė odą.
- Peloras mirė pirmasis, kai Arėjas jį perkirto pusiau vienu smūgiu.
- Polibotas buvo nukautas Poseidono, kuris metė į jį Koso salos gabalą.
- Porfirioną užmušė Apolonas, šiam atskubėjus gelbėti Delo salos ir jos nimfų.
- Toontas mirė kartu su Agrijumi nuo Moirų.
- Visi kiti mirė nuo taiklių Dzeuso žaibų ir Heraklio strėlių.
Plačiau apie gigantų kovą su olimpiečiais: Gigantomachija
