Pereiti prie turinio

Jan Timman

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jan Timman

Janas Timanas Salonikų šachmatų olimpiadoje, 1984 m.
Pilnas vardasJanas Hendrikas Timanas
ŠalisNyderlandų vėliava Nyderlandai
Gimė1951 m. gruodžio 14 d. (73 metai)
Amsterdamas, Nyderlandai
TitulasDidmeistris (1974 m.)
FIDE reitingas2581 (2013 m. gegužė)
Aukščiausias reitingas2680 (1990 m. sausis)

Janas Timanas (ol. Jan Timman; g. 1951 m. gruodžio 14 d.) – Nyderlandų šachmatų didmeistris. Nuo 8-ojo dešimtmečio pabaigos iki 10 dešimtmečio pradžios – vienas iš stipriausiųjų pasaulio šachmatininkų.[1] 1982 m. pagal reitingą buvo antras pasaulyje.[2][3] Nuo 1984 m. liepos[4] iki 1986 m. sausio – trečias.[5] Po 1975 m. Roberto Fišerio pasitraukimo iš šachmatų, jis buvo laikomas vienu geriausių Vakarų pasaulio šachmatininkų.[6] Tris kartus žaidė pasaulio šachmatų čempionato Kandidatų mačuose. Du kartus pasiekė šių mačų finalus. Žaidė mačą dėl FIDE pasaulio čempiono vardo su A. Karpovu, bet pralaimėjo. Devynis kartus laimėjo Olandijos šachmatų čempionatą. Šachmatų kompozitorius (etiudai). Šachmatų žurnalistas (nuo 1984 m. „New in chess“ vyr. red.) ir knygų bei straipsnių apie šachmatus autorius.[7]

Vaikystė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Matematikos profesoriaus Rein Timano ir jo žmonos Annekės sūnus. Tėvas mėgo šachmatus, ir kai jam buvo aštuoneri, išmokė žaisti šachmatais. Tėvas pamokydavo, kaip reiktų žaisti, bet daug negalėjo padėti, nes buvo užsiėmęs darbu. Janas mokėsi iš tėvo sukauptų šachmatų knygų, o jų buvo daug, be to, žaisdavo su vyresniuoju broliu, kuris irgi mėgo šachmatus. Vėliau, kai brolis nustojo su juo žaisti, pradėjo lankyti šachmatų klubą. Kai buvo 12-os metų, žaidė simultane prieš Maksą Euvę, kuris buvo tėvo pažįstamas, pasiekė lygiąsias. M. Euvė, supratęs, kad vaikas šachmatuose gali daug pasiekti, tam, kad Janas galėtų sėkmingai studijuoti šachmatus, pasirūpino finansine parama (įkūrė Timano fondą).

Jaunystė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 15 metų imdavo šachmatų pamokas pas tarptautinį meistrą Hansą Baumeisterį, pas kurį analizuodavo M. Botviniko ir V. Smyslovo partijas, o treneris aiškindavo kodėl taip, o ne kitaip. Vėliau J. Timanas atsimena: „Aš manau, kad dėl manęs tai buvo geriausias meistras: jis visapusiškai mokė … taktikos, strategijos, pabaigų žaidimo – visas šachmatų žaidimo puses… jo dėka labai pagerinau žaidimą“.[8] Treniruotės davė vaisių – 1967 m. žaisdamas Jeruzalėje vykusiame pasaulio jauniu čempionate užėmė trečiąją vietą.

Ankstyvoji karjera

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarptautinio meistro vardą iškovojo 1971 m., o didmeistrio – 1974 m.[9] Tais pat metais pirmą karta laimėjo Olandijos šachmatų čempionatą (1972 m. buvo antras). Vėliau dar aštuonis kartus (1975, 1976, 1978, 1980, 1981, 1983, 1987 ir 1996 m.) laimėjo Olandijos čempionatus.[10] Pirma tarptautinė sėkmė – Heistingso turnyras (1973/1974) m., kur jis pasidalijo 1–4 vietas su M. Taliu, G. Kuzminu, P. Sabo.[11] Toliau sekė pergalės: Somboras 1974 m. (kartu su Borisu Gulko), Netanija (1975), Reikjavikas 1976 m. (kartu su Fridriku Olafsonu) Amsterdamas IBM (1978) Nikšičius (1978) (4) ir Bledas/Portorožas (1979).

Pasaulio šachmatų čempionato varžybos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aukštumų pasiekti iš karto nepavyko, tačiau įdėtas triūsas atnešė savo vaisių.

Zoniniai turnyrai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1972 m. Helsinkio zoniniame turnyre buvo aštuntas 7½ taško iš 15 ir nepateko.[12] 1975 m. Reikjaviko zoniniame buvo 7–9-as (7½ taško iš 14) ir nepateko.[13]

1978 m. Amsterdamo zoniniame pasidalijo 1-2-as vietas (7½ taško iš 14) ir pateko į tarpzoninį turnyrą[14]

Tarpzoniniai turnyrai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1979 m. tarpzoniniame turnyre Rio de Žaneire, atsilikęs pustaškiu nuo nugalėtojų: L. Portišo, T. Petrosiano ir R. Hiubnerio, buvo ketvirtas (10½ iš 17) ir į Kandidatų mačus nepateko.[15]

Las Palme 1982 m. liepos mėn. vykusiame 1982 m. tarpzoniniame turnyre iš kurio Kandidatų mačus pateko du (Z. Ribli ir V. Smyslovas) žaidėjai, J Timanas buvo šeštas (6½ iš 13).[16]

Užėmė pirmą vietą 1985 m. birželio 10–liepos 2 d. Takske vykusiame tarpzoniniame turnyre ir pirmą kartą pateko į kandidatų turnyrą.[17]

Kandidatų mačai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1985–87 m. ciklas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1985 m. po ilgos pertraukos buvo surengtas kandidatų turnyras, kurio 4 dalyviai galėjo patekti į kandidatų mačus. Monpelje vykusiame turnyre pasidalijo su M. Taliu 4-5 vietas (8½ iš 15).

Dėl 4-tos vietos, suteikiančios teisę žaisti kandidatų mačų pusfinalyje, teko žaisti su M. Taliu papildomą 6-ių partijų mačą. Jis baigėsi lygiosiomis 3:3, bet, 4-toji vieta buvo pripažinta J. Timanui dėl turnyre daugiau laimėtų partijų.[18]

1986 m. Tilburge sausio–vasario mėn. vykusiame pusfinalio mače susitiko su Artūru Jusupovu. Mačas J. Timanui baigėsi nesėkmingai: po keturių partijų pirmavęs 2½:1½ per likusias 4 partijas surinko tik pustaškį ir pralaimėjo 3:6.[19]

1988–90 m. ciklas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į 1988/90 m. Kandidatų mačus pateko 4 – ankstesniojo ciklo žaidėjai (Sokolovas, Timanas, Vaganianas ir Yusupovas) ir devyni trijų tarpzoninių turnyrų nugalėtojai bei turnyro organizatorių kviestas šachmatininkas.

Mačai prasidėjo nuo aštuntfinalio, kuriame startavo 14 dalyvių. J. Timanas Sent Džone 1988 m. sausio–vasario mėn. žaidė šešių partijų mačą su V. Salovu. Jis buvo atkaklus: penkios partijos pasibaigė lygiosiomis ir, tik šeštąją partiją laimėjęs, J. Timanas pateko į ketvirtfinalį.[20]

Ketvirtfinalyje, kuris vyko Antverpene 1989 m. sausio mėn, žaisdamas su L. Portišu, po keturių partijų buvo atsilikęs 1½:2½, bet, laimėjęs penktąją ir šeštąją partijas, persvėrė mačo rezultatą ir pateko į pusfinalį.[21]

1989 m. spalio mėn. Londone vykusiame pusfinalyje žaidė aštuonių partijų mačą su J. Spilmenu ir nuo 2-os iki 7-os partijos pirmavo 3½:2½, tačiau pralaimėjo septintąją ir, likus vienai partijai, mačo rezultatas tapo lygus. Tačiau pratęsimo neprireikė: J. Timanas, nugalėjęs paskutinėje partijoje juodosiomis figūromis, laimėjo mačą 4½:3½ ir pateko į finalą.[22]

1990 m. kovo mėn. finaliniame 12-os partijų mače Kvala Lumpūre susitiko su A. Karpovu. Šis mačas J. Timanui buvo nesėkmingas: pralaimėjęs pirmąją partiją, jis taip ir neatsigavo ir pralaimėjo mačą 2½:6½.[23]

1991–93 m. ciklas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėl pasiekimų 1988/90 m. Kandidatų mačuose be atrankos pateko į 1991/93 m. Kandidatų mačus.

1991 m. sausio–vasario mėn. Sarajeve žaidė 8 partijų aštuntfinalio mačą su R. Hiubneriu ir nugalėjo 4½:2½ (+2 =5 -0). [24]

Ketvirtfinalio mače, kuris vyko Briuselyje 1991 m. rugpjūčio mėn. 4½:2½ (+2 =5 -0) įveikė Viktorą Korčnojų.[25]

1992 m. balandžio mėn. Linarese vykusiame pusfinalyje įveikė A. Jusupovą 6:4 (+4 =4 -2) ir pateko į finalą.[26]

14-kos partijų finaliniame mače vyko 1993 m. sausio mėn. San Lorenzo del Escoriale pralaimėjo N. Šortui. Mačas vyko permainingai: kai J. Timanas laimėjo antrąją partiją, N. Šortas atsakė dviem pergalėmis iš eilės ir iki 7-osios partijos pirmavo vienu tašku 3½:2½, tačiau J. Timanas, laimėjęs 7-ąją partiją, išlygino rezultatą. Lygu buvo ir po aštuonių partijų, bet vėliau J. Timanas telaimėjo tik vieną partiją, kai N. Šortas – tris. Tad Timanas finalinį mačą N. Šortui pralaimėjo santykiu 5½:7½ (+3 =5 -5).[27]

Mačas dėl FIDE pasaulio čempiono vardo

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po to, kai Garis Kasparovas ir Naidželas Šortas 1993 m. įkūrė Profesionalių šachmatų asociaciją ir jos remiami įvykdė pasaulio čempionato finalo mačą, FIDE atėmė iš G. Kasparovo pasaulio čempiono titulą ir pravedė FIDE mačą dėl pasaulio čempiono vardo tarp A. Karpovo ir J. Timano. Dvidešimt keturių partijų mačas vyko 1993 m. rugsėjo–lapkričio mėn. keturiuose miestuose: Zvolėje, Arnheme, Amsterdame, Džakartoje Jį J. Timanas pralaimėjo 8½:12½ (+2 =13 -6). Pirmąją partiją laimėjo A. Karpovas, bet antrojoje J. Timanas atsirevanšavo ir išlygino mačo rezultatą. Po to sekė trys lygiosios, bet kai šeštojoje partijoje A. Karpovas vėl laimėjo, J. Timanas nebepavijo jo iki mačo pabaigos.[28]

Turnyrai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nugalėtojas ir prizininkas tarptautinių šachmatų varžybų: Stokholmas (1971[29] ir /1972[30]) – 1-a vieta; Amsterdamas (1980 – 2-a,[31] 1981 – 1-a,[32] 1984 1-a,[33] 1985 – 2-a,[34] 1986 – 4-5–a,[35] 1987 – 1–2-a[36]); Somboras (1972) – 2–3-ia; Londonas (1973 – 1-a,[37] 1975 – 2–3-ia,[38] 1984 – 4-a)[39]; Sočis (1973) – 5–6-a;[40] Skopjė (1976) – 3-ia;[41] Veik an Zėjė (1977 – 3-ia,[42] 1981 – 1–2-a,[43] 1985 – 1-a[44]); Las Palmas (1977 – 3-ia,[45] 1981 – 1-a[46]); Bad Lauterbergas (1977) – 2-a;[47] Tilburgas – (1977 – 3–6-a,[48] 1978[49] 1981 – 3-4-a,[50] 1982 – 2-a,[51] 1986 – 4–6, [52] 1987 – 1-a[53]); Bugoinas (1978[54] ir 1980 – 3-ia,[55] 1984 – 1-a[56]); Mar del Plata (1982) - 1a;[57] Luganas (1983) – 2–5-a;[58] Sarajevas (1984);[59] Emilijos Redžas (1984/1985) – 2–3-ia;[60] Zagrebas (1985) – 1-a;[61] Briuselis (1986 – 3–5-a,[62] 1987 – 4–5-a[63]); Belgradas (1987) – 2-a vieta.[1][64]

Komandinės varžybos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šachmatų olimpiados

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Janas Timanas už Olandijos rinktinę (11 olimpiadų prie 1-os lentos) žaidė nuo 1972 m. iki 2000 m. trylikoje šachmatų olimpiadų, kur 1976 m. laimėjo: komandinį sidabro, o už individualų žaidimą prie 1-os lentos (8½ iš 11; +6 =5 -0) – aukso medalį.

Iš viso olimpiadose sužaidė 169 partijas ir surinko 101 tašką (+58 =86 -25), o tai sudaro 59,8 % galimų taškų.[65]

Europos komandiniai čempionatai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Janas Timanas už Olandijos komandą žaidė trijuose (1983, 1997 prie 1-os lentos, o 2005 m. – prie 4-os lentos) Europos komandinių šachmatų čempionatuose, kuriuose laimėjo du aukso medaliusː komandinį (2005 m.) ir už individualų žaidimą prie 1-os lentos (4½ iš 7; +2 =5 -0, 1983 m.). Dalyvaudamas Europos komandiniuose čempionatuose, surinko 14½ taško iš 23 galimų (+8 =13 -2), kas sudaro 60,2 % galimų taškų.[66]

Vėlesnioji karjera

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
JanasTimanas, 2013 m.

J. Timanas aktyviai žaidė ir toliau. Vienas iš žymesnių vėlyvojo laikotarpio pasiekimų buvo 2-asis Immoparo greitųjų šachmatų (po 25 min) turnyras 1991 m. Šiame atkrintamųjų mačų turnyre jis nugalėjo: Gatą Kamskį 1½–½, Anatolijų Karpovą 2–0, Višvanataną Anandą 1½–½, ir finale pasaulio čempioną Garį Kasparovą 1½–½[67] ir laimėjo pirmąjį prizą.[68] Jo pasirodymo turnyre reitingas buvo 2950.

1996 m. buvo antras Groningene.[69] 2004 m. pasidalijo 1-7 vietas Reikjavike atvirajame turnyre[70][71] ir buvo trečias Amsterdame.[72] 2006 m. laimėjo turnyrą Malmėje[73] ir buvo 2-3-ias Hovardo Stauntono atminimo turnyre Londone.[74]

Etiudai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

J. Timanas kuria šachmatų etiudus[75]. „Ypatingai mane traukia paprastos pozicijos … kompozicijoj išryškinamas šachmatų sąsajos su menu, tikrasis jų grožis“, – sako J. Timanas.[1] Visą karjerą J. Timanas buvo sužavėtas šachmatų etiudų paslaptingumu ir grožiu. Net ir pačiais sėkmingiausiais ir užimčiausiais metais jis grožėjosi kitų sukurtais ir pats kūrė etiudus. Jam nekildavo abejonių, kad kelionės po magišką etiudų pasaulį padėjo jam tobulėti ir kaip žaidėjui.[76]

Stilius

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aktyvaus stiliaus šachmatininkas. „plati debiutų erudicija … puikiai jaučiasi sudėtingose ir painiose situacijose“. (M. Talis).[1] Raimondas Kynas apie R. Timano stilių: „Kovotojas – Emanuelio Laskerio antrininkas“. Žaisdamas tiek baltaisiais, tiek juodaisiais, naudoja platų ir įvairų partijų pradžių repertuarą. Tuo metu, kai 1970 m. pasiekė pasaulinį lygį, tai buvo neįprasta, nes dauguma elitinių didmeistrių naudodavo daug siauresnį partijų pradžių ratą.[77]

Knygos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1984 m. J. Timanas yra žurnalo „New in Chess“ redaktorius. Šachmatų knygų autorius. Didžioji dalis knygų išversta į kitas kalbas.

  1. Studies and Games. (1996). (en)
  2. Timman’s Selected Games: Chess the Adventurous Way (1996). (en)
  3. The Art of Chess Analysis. (1997). (en)
  4. Timman, Jan; Euwe, Max Fischer World Champion!.(2002). (en)
  5. Power Chess with Pieces. The Ultimate Guide to the Bishop Pair & Strong Knights (2004) (en)
  6. Curaçao 1962: The Battle of Minds that Shook the Chess World. (2005). (en)
  7. Botvinnik’s Secret Games. 97 Hidden Games Played Between 1937 and 1970 (2005). (en)
  8. On the Attack: The Art of Attacking. Chess According to the Modern Masters (2006) (en)
  9. Die Kraft der Leichtfiguren. Erfolgreichen Einsatz des Laüferpaars & Starker Springer (2006) (vok.)
  10. The Art of the Endgame. My Journeys in the Magical World of Endgame Studies (2011)
  11. Schakers Portretten. 2012 (oland.)
  12. 64+1. De ontdekking van de hemel in 65 velden (2012) (oland.)

Asmeninis gyvenimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

J. Timanas du kartus vedęs. Su pirmąja sutuoktine turi sūnų ir dukterį.

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Шахматы. Энциклопедический словарь / Гл. ред. А. Карпов, M: Советская энциклопедия, 1990. С. 399–400 ISBN 5-85270-005-3.
  2. ↑ „1982 m. sausio 1 d. FIDE reitingų sąrašas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 22 d..
  3. ↑ „Amsterdamo šachmatų turnyre“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 22 d..
  4. ↑ „1984 m. liepos 1 d. FIDE reitingų sąrašas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 22 d..
  5. ↑ „1986 m. sausio 1 d. FIDE reitingų sąrašas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 22 d..
  6. ↑ „Timanas grįžta“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 22 d..
  7. ↑ „Jano Timano straipsniai apie šachmatus“ (anglų). Suarchyvuotas originalas 2020-07-22. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 22 d..
  8. ↑ „Eugenijus Desi. Interviu su DM J. Timanu“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-02-12. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 22 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  9. ↑ „Janas Timanas. FIDE profilis“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 22 d..
  10. ↑ „Nyderlandų šachmatų čempionai“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2010-02-01. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 22 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  11. ↑ „1973/74 m. Heistingso turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 29 d..
  12. ↑ „1972 m. Helsinkio zoninis šachmatų turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. spalio 18 d..
  13. ↑ „1975 m. Reikjaviko zoninis turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 30 d..
  14. ↑ „1978 m. Amsterdamo zoninis turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 30 d..
  15. ↑ „1979 m. Rio de Žaneiro tarpzoninis turnyras“. Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 12 d..
  16. ↑ „1982 m. Las Palmos tarpzoninis turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 30 d..
  17. ↑ „1985 m. Taksko tarpzoninis turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 30 d..
  18. ↑ „1985 m. Monpelje kandidatų turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 30 d..
  19. ↑ „1986 m. Jusupovo - Timano mačas Tilburge“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 30 d..
  20. ↑ „1988 m. Salovo - Timano aštuntfinalio mačas Sent Džone“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 30 d..
  21. ↑ „1989 m. Timano - Portišo letvirtfinalio mačas Antverpene“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 30 d..
  22. ↑ „1989 m. Timano - Spilmeno pusfinalio mačas Londone“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 30 d..
  23. ↑ „1990 m. Karpov - Timano kandidatų finalo mačas Kvalo Lumpūre“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 30 d..
  24. ↑ „1991 m. Timano - Hiubnerio kandidatų aštuntfinalio mačas Sarajeve“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 30 d..
  25. ↑ „1991 m. Timano - Korčnojaus kandidatų ketvirtfinalio mačas Briuselyje“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 30 d..
  26. ↑ „1992 m. Timano - Jusupovo kandidatų pusfinalio mačas Linarese“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 30 d..
  27. ↑ „1993 m. Šorto - Timano kandidatų finalo mačas San Lorenzo del Escoriale“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 30 d..
  28. ↑ „1993 m. FIDE pasaulio čempionato finalas. Karpovo - Timano mačas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 2 d..
  29. ↑ „1971 m. Turnyras Stokholme“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 2 d..
  30. ↑ „1972 m. turnyras Stokholme“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 2 d..
  31. ↑ „1980 m. IBM turnyras Amsterdame“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 2 d..
  32. ↑ „1981 m. turnyras Amsterdame“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 2 d..
  33. ↑ „1984 m.OHRA turnyras Amsterdame“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 2 d..
  34. ↑ „1985 m.OHRA turnyras Amsterdame“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 2 d..
  35. ↑ „1986 m.OHRA turnyras Amsterdame“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 2 d..
  36. ↑ „1987 m.OHRA turnyras Amsterdame“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 2 d..
  37. ↑ „1973 m. turnyras Londone“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 2 d..
  38. ↑ „1975 m. turnyras Londone“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 2 d..
  39. ↑ „1984 m. turnyras Londone“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 2 d..
  40. ↑ „1973 m. Čigorino atminimo turnyras Sočyje“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 2 d..
  41. ↑ „1976 m. turnyras Skopjėje“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 2 d..
  42. ↑ „1977 m. turnyras Vijk an Zėjėje“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 2 d..
  43. ↑ „1981 m. turnyras vijk an Zėjėje“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 2 d..
  44. ↑ „1985 m. turnyras vijk an Zėjėje“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 2 d..
  45. ↑ „1977 m. Las Palmos turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 3 d..
  46. ↑ „1977 m. Las Palmos turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 3 d..
  47. ↑ „1977 m. Bad Lautenbergas turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 3 d..
  48. ↑ „1977 m. Tilburgo turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 22 d..
  49. ↑ „1978 m. Tilburgo turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 22 d..
  50. ↑ „1981 m. Interpolio turnyras Tilburge“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 3 d..
  51. ↑ „1982 m. turnyras Tilburge“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 3 d..
  52. ↑ „1986 m. turnyras Tilburge“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 3 d..
  53. ↑ „1987 m. 11-as Interpolio turnyras Tilburge“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 3 d..
  54. ↑ „1978 m. turnyras Bugoine“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 6 d..
  55. ↑ „1980 m. Bugojno turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 3 d..
  56. ↑ „1984 m. Bugojno turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 22 d..
  57. ↑ „1984 m. Bugojno turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 22 d..
  58. ↑ „R. Birnas. Seiravanas užima pirmąją vietą 1983 m. Lugano turnyre. (NY Times)“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 3 d..
  59. ↑ „1984 m. Sarajevo turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 3 d..
  60. ↑ „1984 m. Emilijos Redžo turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 3 d..
  61. ↑ „1985 m. Zagrebo turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 3 d..
  62. ↑ „1986 m. Briuselio SWIFT turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 3 d..
  63. ↑ „1987 m. Briuselio SWIFT turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 3 d..
  64. ↑ „1987 m. Belgrado turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 3 d..
  65. ↑ „Janas Timanas šachmatų olimpiadose“ (anglų). Suarchyvuotas originalas 2015-09-24. Nuoroda tikrinta 2017 m. rugpjūčio 9 d..
  66. ↑ „Janas Timanas Europos komandiniuose čempionatuose“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2017 m. rugpjūčio 9 d..
  67. ↑ „R. Birnas. Šachmatai. (NY Times)“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 3 d..
  68. ↑ „1991 m. Imoparo greitųjų šachmatų turnyras Paryžiuje“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 3 d..
  69. ↑ „1996 m. Groningeno šachmatų turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugpjūčio 6 d..
  70. ↑ „21-as Reikjaviko atvirasis turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 3 d..
  71. ↑ „Reikjaviko atvirojo turnyro istorija“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 3 d..
  72. ↑ „2004 m. Amsterdamo atvirasis turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 3 d..
  73. ↑ „2006 m. turnyras Malmėje“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 3 d..
  74. ↑ „2006 m. Stauntono atminimo turnyras Londone“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 3 d..
  75. ↑ „Janas Timanas olandų kompozitorius“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2017 m. rugpjūčio 9 d..
  76. ↑ „Janas Timanas. Šachmatų pabaigų menas: mano kelionės į pasakišką etiudų pasaulį“ (anglų). Suarchyvuotas originalas 2022-03-17. Nuoroda tikrinta 2017 m. rugpjūčio 9 d..
  77. ↑ Giddens, Steve (2003). How to Build Your Chess Opening Repertoire. Gambit Publications. p. 28. ISBN 1-901983-89-7.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Jan_Timman&oldid=7344450"