Leskyno dėsnis
Leskyno dėsnis – lietuvių kalboje besireiškiantis akcentologinis dėsnis, pavadintas jį atradusio kalbininko A. Leskyno (vok. A.Leskien) vardu.[1]
Šis dėsnis teigia, kad lietuvių kalboje istoriškai sutrumpėjo ilgieji žodžio galo skiemenys, jeigu jų priegaidė buvo akūtinė (tvirtapradė): *rãnkā́ns > rankàs, *rãnkā́ > rankà. Neakūtiniai skiemenys ilgumą išlaikė: *rãnkā͂s > rañkos, kur o – ilgasis balsis, kilęs iš baltų prokalbės ilgojo balsio *ā.[1] Vienskiemeniuose žodžiuose įvyko metatonija – ilgųjų balsių akūtinė priegaidė virto cirkumfleksine: *tṓ, tṓns > tuõ, tuõs. Jeigu žodžio gale buvo akūtinis dvibalsis (dvigarsis), taip pat įvyko metatonija – akūtinė dvibalsio (dvigarsio) priegaidė virto cirkumfleksine: *lãikā́u, *lãikā́i, *lãikḗu, *lãikḗi > laikaũ, laikaĩ, laikiaũ, laikeĩ.[2]
Leskyno dėsnį gerai atskleidžia įvardžiuotiniai būdvardžiai, mat priaugęs įvardis galūnes nuo trumpėjimo apsaugojo:[3]
| Akūtiniai skiemenys | Neakūtiniai skiemenys | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| Linksnis | Įvardžiuotinė forma | Neįvardžiuotinė forma | Linksnis | Įvardžiuotinė forma | Neįvardžiuotinė forma |
| Vyr. g. | |||||
| Vns. įnag. | gerúoju | gerù | Vns. kilm. | gẽrojo | gẽro |
| Dgs. vard. | geriéji | gerì | Vns. gal. | gẽrąjį | gẽrą |
| Dgs. gal. | gerúosius | gerùs | Dgs. kilm. | gerų̃jų | gerų̃ |
| Dvs. vard.–gal. | gerúoju | gerù | Dgs. įnag. | geraĩsiais | geraĩs |
| Mot. g. | |||||
| Vns. vard. | geróji | gerà | Vns. kilm. | gerõsios | gerõs |
| Vns. įnag. | gerą́ja | gerà | Vns. gal. | gẽrąją | gẽrą |
| Dgs. gal. | gerą́sias | geràs | Dgs. vard. | gẽrosios | gẽros |
| Dvs. vard.–gal. | geriéji | gerì | Dgs. kilm. | gerų̃jų | gerų̃ |
Akūtinės veiksmažodžių galūnės *-ṓ > -úo, *-eí > *-ḗ > -íe, *-mḗ > -mė, *-tḗ > -tė nesutrumpėjo, jeigu jas apsaugojo iš sangrąžinio įvardžio kilusi sangrąžinė dalelytė -si: sukù – sukúosi, sukì – sukíesi (tarm. suksiù > b. k. sùksiu – tarm. suksiúosi > b. k. sùksiuosi, tarm. suksì > b. k. sùksi – tarm. suksíesi > b. k. sùksiesi), sùkame – sùkamės, sùkate – sùkatės.
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Priegaidė
- Sosiūro-Fortunatovo dėsnis
- Semerenio dėsnis
- Hirto dėsnis
- Lietuvių kalbos kirčiavimas
- Kirčiuotė
- Redukcija (kalbotyra)
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Collinge N. E. The Laws of Indo-European. — Amsterdam — Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 1985. — P. 115–116.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Collinge, N. E. (1985). The Laws of Indo-European. Amsterdam — Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. pp. 115.
- ↑ Kardelis, V. (2015). Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. pp. 80–81. ISBN 978-609-459-472-4.
- ↑ Дыбо, В. А. (1981). Славянская акцентология. М.: Наука. p. 12.