Paprastasis žalčialunkis

Paprastasis žalčialunkis

Paprastasis žalčialunkis (Daphne mezereum)

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Poklasis:	Dilenijažiedžiai ( Dilleniidae)
Šeima:	Timelėjiniai ( Thymelaeaceae)
Gentis:	Žalčialunkis ( Daphne)
Rūšis:	Paprastasis žalčialunkis ( Daphne mezereum)

Binomas

Daphne mezereum
L., 1753

Paprastasis žalčialunkis (Daphne mezereum) – timelėjinių (Thymelaeaceae) šeimos žalčialunkių (Daphne) genties krūmas.

Paplitimas

Paplitęs didžiojoje Europos dalyje ir vakarų Azijoje. Gana dažnas visoje Lietuvoje.

Augavietės

Lietuvoje auga ūksmėtuose, apydrėgniuose lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmais apaugusiuose upių ir ežerų šlaituose.

Morfologija

Nelabai šakotas, 40-150 cm aukščio krūmas. Žievė gelsvai pilka. Šakos plikos. Lapai tik šakučių galuose, pražanginiai, viršutinė pusė ryškiai žalia, apatinė pilkšvai žalia. Žiedai kvapnūs. Apyžiedį sudaro 4 violetiškai rausvi, bekočiai taurėlapiai, po 3 (rečiau daugiau ar mažiau) susitelkę pernykščių nukritusių lapų pažastyse. Vaisius – raudonas, sultingas kaulavaisis.

Žydi kovo – balandžio mėn., dar prieš skleidžiantis medžių lapams. Kartais, esant ilgiems atlydžiams, pražysta net vasario mėn.

Pavojai

Visas augalas labai nuodingas. Paliesti jį nėra pavojinga, bet tik reikia vengti, kad ant odos nepatektų jo sulčių. Pakramčius augalo šakutę, sutinsta lūpos, burnos ertmė atrodo lyg išdeginta, gali iškristi dantys. Ypač nuodingi vaisiai – 10-12 uogų yra mirtina dozė. Ypač sunkiai apsinuodija vaikai.