Riksdagas
Šis straipsnis apie Švedijos riksdagą. Apie Suomijos riksdagą skaitykite straipsnyje Suomijos parlamentas.
Riksdagas Sveriges riksdag | |
 | |
| Tipas | |
|---|---|
| Tipas | |
| Istorija | |
| Įkurta | 1866 m.[a] |
| Vadovybė | |
Pirmininkas | Andreas Norlén (M) |
Vice- pirmininkai | |
| Struktūra | |
| Vietos | 349 |
.svg) | |
Politinės grupės | Vyriausybė (103)
Parama (73)
Opozicija (173)
|
| Rinkimai | |
| 349 deputatai renkami pagal proporcinio atstovavimo sistemą. 310 išrenkami rinkimų apygardose, 39 – pagal partijų sąrašus.[b] | |
Paskutiniai rinkimai | 2022 m. rugsėjo 11 d. |
| Posėdžių vieta | |
 | |
| Parlamento rūmai, Stokholmas | |
| Svetainė | |
| www | |
Riksdagas (šved. Riksdag < rike – ‘valstybė’ + dag – ‘susirinkimas’) – aukščiausioji Švedijos įstatymų leidžiamoji institucija. Nuo 1971 m. Riksdagas – vienerių rūmų parlamentas, sudarytas iš 349 deputatų, renkamų 4 metams pagal proporcinio atstovavimo sistemą.[1]
Riksdago konstituciniai įgaliojimai išvardyti 1975 m. Valdymo formos įstatyme (Regeringsformen),[2] o jo vidinė veikla išsamiau išdėstyta Riksdago akte (Riksdagsordningen).[3][4] Riksdago posėdžių vieta – Parlamento rūmai, įsikūrę Helgeandsholmeno saloje, Stokholme.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Riksdago pradžia laikomas 1435 m. Arbogoje susirinkęs bajorų, dvasininkų ir miestiečių suvažiavimas.[5][6] 1527 m. Riksdagui formalią struktūrą suteikė pirmasis šiuolaikinės Švedijos karalius Gustavas I Vaza, įtraukdamas atstovus iš visų keturių luomų: bajorų, dvasininkų, miestiečių ir valstiečių. Luominį pobūdį Riksdagas išlaikė iki 1866 m., kai buvo įkurtas modernus dvejų rūmų parlamentas. Nuo 1970 m. Riksdagą sudaro vieneri rūmai.[1]
Funkcijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Riksdagas atlieka įprastas parlamentinės demokratijos įstatymų leidžiamosios valdžios funkcijas. Jis skiria vyriausybės vadovą (vyriausybė yra atsakinga Riksdagui), turi išimtinę teisę keisti konstituciją.[1] Daugumoje parlamentinių demokratijų valstybės vadovas paveda politikui suformuoti vyriausybę. Pagal naująjį 1974 m. Valdymo formos įstatymą (vieną iš keturių pagrindinių Konstitucijos įstatymų), šis įgaliojimas atimtas iš Švedijos monarcho ir patikėtas Riksdago pirmininkui.[7]
Sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Riksdago sudėtis po 2022 m. rugsėjo 11 d. vykusių rinkimų.
| Partija | Pirmininkas | Vietos | |
|---|---|---|---|
| Socialdemokratų partija | Magdalena Andersson | 107 | |
| Švedijos demokratai | Jimmie Åkesson | 73 | |
| Nuosaikiųjų partija | Ulf Kristersson | 68 | |
| Kairioji partija | Nooshi Dadgostar | 24 | |
| Centro partija | Muharrem Demirok | 24 | |
| Krikščionys demokratai | Ebba Busch | 19 | |
| Žaliųjų partija | Märta Stenevi / Per Bolund | 18 | |
| Liberalai | Johan Pehrson | 16 | |
| Iš viso | 349 | ||
Rinkimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Riksdagą sudaro 349 deputatai, renkami 4 metams tiesioginiais visuotiniais rinkimais pagal proporcinio atstovavimo sistemą. 310 deputatų išrenkami rinkimų apygardose, 39 – pagal partijų sąrašus.[2] Aktyviąją ir pasyviąją rinkimų teisę turi visi Švedijos piliečiai, sulaukę 18 metų.[1]
2022 m. rinkimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||||
| Partija | Balsai | % | Vietos | +/− | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Švedijos socialdemokratų partija | 1 964 474 | 30,33 | 107 | +7 | |||||
| Švedijos demokratai | 1 330 325 | 20,54 | 73 | +11 | |||||
| Nuosaikiųjų partija | 1 237 428 | 19,10 | 68 | −2 | |||||
| Kairioji partija | 437 050 | 6,75 | 24 | −4 | |||||
| Centro partija | 434 945 | 6,71 | 24 | −7 | |||||
| Krikščionys demokratai | 345 712 | 5,34 | 19 | −3 | |||||
| Žaliųjų partija | 329 242 | 5,08 | 18 | +2 | |||||
| Liberalai | 298 542 | 4,61 | 16 | −4 | |||||
| Niuansų partija | 28 352 | 0,44 | 0 | Nauja | |||||
| Alternatyva Švedijai | 16 646 | 0,26 | 0 | 0 | |||||
| Piliečių koalicija | 12 882 | 0,20 | 0 | 0 | |||||
| Piratų partija | 9 135 | 0,14 | 0 | 0 | |||||
| Kitos partijos | 33 237 | 0,50 | 0 | 0 | |||||
| Iš viso | 6 477 970 | 100 | 349 | — | |||||
| Galiojantys balsai | 6 477 970 | 98,93 | |||||||
| Negaliojantys balsai | 69 831 | 1,07 | |||||||
| Iš viso balsų | 6 547 801 | 100 | |||||||
| Nedalyvavę | 1 227 589 | 15,79 | |||||||
| Turintys balsavimo teisę / aktyvumas | 7 775 390 | 84,21 | |||||||
| Šaltinis: Švedijos rinkimų komisija[9] | |||||||||
| |||||||||
| Partija | Balsai | % | Vietos | +/− | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| U. Kristersono blokas (M+SD+KD+L) | 3 212 007 | 49,58 | 176 | +2 | |||||
| M. Anderson blokas (S+MP+V+C) | 3 165 711 | 48,87 | 173 | −2 | |||||
| Kitos partijos | 100 252 | 1,55 | 0 | — | |||||
| Iš viso | 6 477 970 | 100 | 349 | — | |||||
| Galiojantys balsai | 6 477 970 | 98,93 | |||||||
| Negaliojantys balsai | 69 831 | 1,07 | |||||||
| Iš viso balsų | 6 547 801 | 100 | |||||||
| Nedalyvavę | 1 227 589 | 15,79 | |||||||
| Turintys balsavimo teisę / aktyvumas | 7 775 390 | 84,21 | |||||||
| Šaltinis: Švedijos rinkimų komisija[9] | |||||||||
Pastabos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Dabartinė forma nuo 1970 m.
- ↑ Galioja 4 % rinkimų slenkstis.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Riksdagas(parengė MELC). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-06-09).
- ↑ 2,0 2,1 Švedijos konstitucinė santvarka(parengė MELC). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-06-09).
- ↑ Instrument of Government, as of 2012. Nuoroda tikrinta on 16 November 2012. Archyvuota kopija 8 spalio 2014 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ The Riksdag Act, as of 2012. Nuoroda tikrinta on 16 November 2012. Archyvuota kopija 1 vasario 2013 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ riksdagen.se Archyvuota kopija 2023-04-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Bellquist, Eric Cyril (1935). „The Five Hundredth Anniversary of the Swedish Riksdag“. American Political Science Review (anglų). 29 (5): 857–865. doi:10.2307/1947230. ISSN 0003-0554. JSTOR 1947230. S2CID 147534635.
- ↑ The Swedish Constitution, Riksdagen Archyvuota kopija 10 sausio 2011 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Ledamöter & partier“. riksdagen.se (švedų). Riksdag. Nuoroda tikrinta 17 October 2022.
- ↑ 9,0 9,1 „Val till riksdagen – Slutligt valresultat – Riket“. Valmyndigheten (švedų). 2022-09-18. Suarchyvuota iš originalo 2022-09-18. Nuoroda tikrinta 2022-09-19.