Teodoras Narbutas
| Teodoras Narbutas | |
|---|---|
| |
| Narbutai | |
| |
| Herbas „Traby“ | |
| Gimė | 1784 m. lapkričio 8 d. Šiauriai prie Gardino |
| Mirė | 1864 m. lapkričio 27 d. (80 metų) Vilnius |
| Sutuoktinis (-ė) | Kristina Sadovskaja |
| Vaikai | Liudvikas Narbutas Teodora Narbutaitė-Mončiunskienė Joana Narbutaitė-Kuncevičienė Boleslovas Narbutas Prančiškus Narbutas Stanislovas Narbutas Aleksandras Narbutas |
 Vikiteka |
Teodoras Narbutas |
Teodoras Narbutas (1784 m. lapkričio 8 d. Šiauriuose prie Gardino – 1864 m. lapkričio 27 d. Vilniuje) – lenkų-lietuvių istorikas romantikas, tautosakos ir kultūros tyrinėtojas, archeologas, inžinierius architektas.
T. Narbutas kolekcionavo istorinius dokumentus bei jų kopijas, ypač – įvairius dokumentus, susijusius su Lietuvos istorija. Studijavo tautosaką, panaudodamas liaudies pasakojimus savo darbuose, nuo 1813 m. organizavo archeologinius kasinėjimus. 1846 m. išspausdino Bychovco kroniką (išsamiausią Lietuvos metraščių versiją).
Pagrindinis darbas – 9 tomų „Lietuvių tautos istorija“ (1835–1841), parašyta lenkų kalba, atspausdinta Vilniuje. Tai pirmas istorinis veikalas parašytas išimtinai iš Lietuvos perspektyvos, atskiriant LDK istoriją nuo Abiejų Tautų Respublikos istorijos[1]. Darbas baigiasi ties Liublino Unijos pasirašymu (1569). T. Narbutas susirašinėjo su Simonu Daukantu, pirmosios Lietuvos istorijos lietuvių kalba autoriumi, jo knygos turėjo nemažą įtaką Lietuvos tautiniam atgimimui XX amžiaus pradžioje. Jonas Basanavičius į lietuvių kalbą išvertė T. Narbuto Grovo Kyburg'o kelionė Lietuvona 1397 m.[2]
Teodoro Narbuto „Lietuvių tautos istorija“ šiuo metu vertinama gana prieštaringai: viena vertus, čia pateikiama daugybė unikalios, šiuo metu neprieinamos informacijos, įskaitant ir XIX a. pradžios tautosaką bei šiuo metu dingusius dokumentus, kita vertus, didelė šios informacijos dalis neparemta nuorodomis, todėl dažnai neįmanoma nustatyti, kur remtasi kitais dokumentais, o kur – tautosaka ar paties T. Narbuto spėlionėmis. Daugelis tyrinėtojų itin nepatikima laiko T. Narbuto surinktą etnografinę medžiagą, į kurią įterpta daug romėnų ir graikų kilmės legendų.
Išleisti darbai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Dzieje narodu litewskiego ("Lietuvių tautos istorija"), 9 tomai. Vilnius:1835–1841
- Pomniki do dziejów litewskich Vilnius: Ruben Rafałowicz (1844)
- Dzieje narodu litewskiego w krótkości zebrane. Vilnius: Ruben Rafałowicz. (1847)
- Pomniejsze pisma historyczne szczególnie do historyi Litwy odnoszące się. Vilnius: T. Glücksberg. (1856)
Vertimai į lietuvių kalbą
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvių tautos istorija, I tomas. Vilnius: Mintis, 1998.
- Lietuvių tautos istorija, II tomas. Vilnius: Mintis, 1995.
- Lietuvių tautos istorija, III tomas. Vilnius: Mintis, 1994.
- Lietuvių tautos istorija, IV tomas. Vilnius: Mintis, 1997.
- Lietuvių tautos istorija, V tomas. Vilnius: Mintis, 2001.
- Lietuvių tautos istorija, VI tomas. Vilnius: Mintis, 2020.
- Tikrosios Lietuvos sienų su slavų žemėmis aprašymas, Alkas. lt
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Encyclopedia Lituanica. Bostonas: 1975. 17 psl.
- ↑ Grovo Kyburg'o kelionė Lietuvona 1397 m. / lietuviškai išguldė J. Basanavičius