Vidas Kavaliauskas
| Vidas Kavaliauskas | |
|---|---|
| Gimė | 1965 m. lapkričio 19 d. Seirijai, Lazdijų rajonas |
| Mirė | 2023 m. gegužės 15 d. (57 metai) Tbilisis, Gruzija |
| Veikla | kalbininkas |
| Pareigos | Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovas, profesorius |
| Išsilavinimas | humanitarinių mokslų daktaras |
| Alma mater | VPI |
| Doktorant. vadovas | habil. dr. prof. Antanas Pakerys |
Vidas Kavaliauskas (1965 m. lapkričio 19 d. Seirijuose, Lazdijų rajone – 2023 m. gegužės 15 d. Tbilisyje, Gruzijoje[1][2]) – Lietuvos kalbininkas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1991 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 2000 m. humanitarinių mokslų daktaras. Apginta disertacija „Lietuvių bendrinės kalbos priesaginių veiksmažodžių kirčiavimas“ (disertacijos vadovas – Antanas Pakerys).
Mokytojavo Vilniuje. Nuo 1991 m. Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojas, nuo 2005 m. docentas. Nuo 1993 m. ir Vilniaus „Varpo“ suaugusiųjų vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojas ekspertas.[3] Nuo 2012 iki 2018 m. Lietuvos edukologijos universiteto profesorius. Nuo 2012 m. spalio mėn. Gruzijos technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovas, profesorius. Kirgizijos valstybinio I. Arabajevo universiteto garbės profesorius (2013 m.). Gruzijos technikos universiteto garbės daktaras (2015 m.). Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos pirmosios Lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premijos laureatas (2017 m.). 2018 m. už ypatingą indėlį plėtojant Gruzijos ir Lietuvos santykius kultūros ir švietimo srityje apdovanotas Gruzijos prezidentiniu Prakilnumo garbės ordinu. 2020 m. vasario 16 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda apdovanojo Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.
Paskelbęs daugiau kaip 50 mokslinių straipsnių Lietuvos, Latvijos, Rumunijos, Moldovos, Rusijos, Gruzijos, Kirgizijos, Kazachijos, Azerbaidžano, Uzbekistano mokslo žurnaluose. Paskelbė daugiau kaip 220 straipsnių apie pasaulio kalbas „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“. Tyrė bendrosios kalbotyros, lietuvių kalbos akcentologijos, lietuvių kalbos, kaip užsienio kalbos, didaktikos problemas. Parengė mokomųjų priemonių vidurinėms ir aukštosioms mokykloms.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvių kalbos testai abiturientams, 1998 m.
- Pasaulio kalbos (žemėlapis), 1998 m., antrasis leidimas 2005 m.
- Europos kalbos (žemėlapis), 1998 m., antrasis leidimas 2005 m.
- Indoeuropiečių kalbų šeima pasaulyje (žemėlapis), 1998 m.
- Indoeuropiečių kalbų šeima Europoje (žemėlapis), 1998 m.
- Bendrinės lietuvių kalbos priesaginių veiksmažodžių kirčiavimas, 2000 m.
- Lietuvių kalba X klasei, su B. Dobrovolskiu ir R. Koženiauskiene, 2000 m., 5 leid. 2005 m.
- Vardažodžių kirčiavimo mokymo lentelės, 2000 m.
- Pasaulio kalbos, 2002 m.; 2010 m.
- Lietuvių kalbos tarmės: Žemėlapis, su Ž. Markevičiene, 2005 m.
- Lietuvių kalbos skyrybos naujovės: teorija ir praktika, su L. Bučiene, R. Rinkauskiene, 2007 m.
- Praktinio kirčiavimo treniruoklis, su S. Daniūniene, V. Mauricaite, A. Pakeriu, 2008 m.
- Ekonomikos ir verslo specialybių kalbos pratybos, su D. Švarliene, 2010 m.
- Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo kodifikacija (paprastieji daiktavardžiai, priesaginiai veiksmažodžiai) (mokslo darbų apžvalga), 2012 m.
- Kirčiuotų tekstų chrestomatija (lietuvių poezija ir proza), 2014 m.
- Praktinio kirčiavimo mokymo lentelės (Vardažodis ir veiksmažodis), 2015 m.
Apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2015 m. Sakartvelo technikos universiteto garbės daktaras
- 2017 m. Lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premija
- 2018 m. Sakartvelo prezidentinis Prakilnumo garbės ordinas
- 2020 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algirdas Sabaliauskas. Vidas Kavaliauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-08-01. Nuoroda tikrinta 2023-05-16.
- ↑ Mirė kalbininkas, Lietuvių kalbos ir kultūros centro Sakartvele vadovas prof. Vidas Kavaliauskas. LRT. 2023-05-15. Nuoroda tikrinta 2023-05-16.
- ↑ Algirdas Sabaliauskas. Vidas Kavaliauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 637 psl.