Butanas

Kitos reikšmės – Butanas (reikšmės).

Butano Karalystė bot. འབྲུག་རྒྱལ་ཁབ Druk Gyal Khap
Vėliava Herbas
Himnas: „Griaudėjančio drakono karalystė“
Butanas žemėlapyje
Valstybinė kalba	botijų (Dzongkha)
Sostinė	Timpu
Didžiausias miestas	Timpu
Valstybės vadovai  • Karalius  • Ministras pirmininkas  • -	Džigmė Kesaras Namgjalas Vangčiukas Tshering Tobgay -
Plotas  • Iš viso  • % vandens	47 000 km2 (128)
Gyventojų  • 2017  • Tankis	792 877 (164) 20 žm./km2 (159)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2015 6,26 mlrd. $ (155) 8 370 $ (140)
Valiuta	ngultrumas (BTN) Indijos rupija (INR)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC +6 netaikomas
Nepriklausomybė Paskelbta	nuo Indijos 1949 m. rugpjūčio 8 d.
Interneto kodas	.bt
Šalies tel. kodas	975
Kirčiavimas	Butãnas

Butano Karalystė (Butanas) – valstybė pietų Azijoje, Himalajuose. Ribojasi su Indija ir Kinija. Butaną nuo Nepalo vakaruose skiria Sikimo valstija Indijoje, nuo Bangladešo − Vakarų Bengalija. Butaniečiai savo šalį vadina Druk Yul (bot. འབྲུག་ཡུལ་), kas reiškia „Griaustinio drakono žemė“.

Butanas ilgą laiką buvo viena labiausiai izoliuotų pasaulio valstybių, tačiau naujovės, tokios kaip tiesioginiai tarptautiniai skrydžiai, internetas, mobilusis ryšys ir kabelinė televizija, ženkliai modernizavo šalies miestus. Butane tokią modernizaciją bandoma suderinti su senovės kultūra ir tradicijomis, taikant bendrosios nacionalinės laimės (BNL) filosofiją. Šalyje išvengta gamtos niokojimo. Vyriausybė imasi veiksmingų priemonių kultūros, tapatumo ir aplinkos išsaugojimui. 2006 m. žurnalas „Business week“, remdamasis tais pačiais metais Lesterio universiteto atlikto tyrimo „Pasaulinis laimės žemėlapis“ duomenimis, Butaną įvertino kaip laimingiausią šalį Azijoje ir aštuntą laimingiausią pasaulyje.

Butano kraštovaizdis įvairauja nuo subtropinių lygumų pietuose iki šaltų zonų Himalajų aukštikalnėse, kurių kai kurios viršija 7 000 metrų aukštį. Valstybinė šalies religija yra Vadžrajana budizmas. Budizmą išpažįsta 691 141 gyventojas, tuo tarpu hinduizmas čia yra antra pagal tikinčiųjų skaičių religija. Po šimtmečius trukusio monarchinio valdymo 2008 m. kovą Butane įvyko pirmieji demokratiniai rinkimai. Valstybė yra 45 tarptautinių organizacijų, tarp jų JT ir Pietų Azijos regioninio bendradarbiavimo asociacijos, narė.

Pavadinimas

Seniau Butanas buvo žinomas įvairiais pavadinimais: Lho Mon (tamsos pietų žemė), Lho Tsendenjong (Tsenden kiparisų žemė), Lhomen Khazhi (keturių kelių pietinė žemė) ir Lho Men Jong (vaistinių augalų pietų žemė).

Istorija

Akmeniniai įnagiai, ginklai, dramblių griaučiai ir didelių akmeninių struktūrų atskalos parodo, kad Butanas buvo apgyvendintas dar 2000 m. pr. m. e., nors apie tai nėra jokių išlikusių įrašų. Butano istorija artimai susijusi su gretimų Indijos valstijų Sikimo ir Arunačial Pradešo istorija. Butanas nuo seno buvo Tibeto civilizacijos ir valstybės periferija. Tibetietiški teritorijos pavadinimai Lhomon Tsendenjong, Lhomon Khashi arba Pietų Mon (keturių kelių žemė) yra minimi senovinėse Tibeto ir Butano kronikose.

Istorikai yra iškėlę teoriją, kad gentinė valstybė Lhomon (pažodžiui „pietų tamsybė“) arba Monyul („tamsos žemė“, reikšmė turi ryšį su monpais, Butano čiabuviais) veikiausiai egzistavo 500 m. pr. m. e.–600 m. rytiniame Butane. Ją VII a. užkariavus Tibeto imperijai, Butano kalnų slėniuose egzistavo daug smulkių valstybinių junginių, valdomų kunigaikščių, tituluojamų deb. Tuo metu Butano teritorijoje plito ankstyvasis Mahajanos budizmas, kurį vėliau pakeitė Vadžrajana (jos propaguotojas Tibete Padmasambhava lankėsi Butano teritorijoje ir įsteigė keletą vienuolynų).

Nėra tiksliai žinoma, kokia tauta tuo metu buvo apgyvendinusi tuometinį Butaną, bet iš šiaurės plūstant Tibeto kultūrai, pamažėle kėlėsi ir tibetiečiai (bhotijai), pamažu suformavę dabartinę dzongkha kalba kalbančią tautą.

Punakos, senosios Butano sostinės, tvirtovė

Trongsos tvirtovė

Butano, kaip vieningos valstybės, istorija prasideda XVII a, kuomet Tibeto Drukpa Kagyu sektos vadovas Ngavangas Namgijalas, persekiojamas savo šalyje, pabėgo į Butaną ir čia sukūrė vientisą valstybę, kurioje atidalintos religinė ir pasaulietinė vadžios. Butano sostine tapo Punaka, pradėtos statyti tibetietiško stiliaus pilys-šventyklos dzongai, įvestas rūbų, elgesio reglamentas (driglam namža), išlikęs iki dabar. Ngavangas Namgijalas įkūrė dvasinių lyderių šabdrungų dinastiją, kurių valdžia, kaip ir dalai lamų buvo paveldima remiantis reinkarnacijos sąvoka, per tulku („atgimėlių“) instituciją. Šabdrungų teokratija Butane išsilaikė iki XX a. pradžios.

Iš karto po įsikūrimo ir per XVIII a. Butanas susidūrė su Tibeto ambicijomis susigrąžinti šias teritorijas į savo įtakos sferą. Nepaisant to, šalis atrėmė Tibeto antpuolius ir 1759 m. pasirašė su Tibetu paliaubas. Tuo pat metu Butanas plėtė savo interesus pietuose (duarų regione), okupavo nedidelę vietos valstybę Kuč Beharą. Tai sukėlė susidūrimą su tuo metu augančia Britų Indija, ir per XIX a. trintis tarp Britų imperijos ir Butano augo, kol prasiveržė kaip Duarų karas (1864–1865). Butanui jį pralaimėjus, šalis neteko pietinių teritorijų duaruose.

Nusilpusią šalį XIX a. antroje pusėje siaubė vidaus neramumai, kurių nesugebėjo numalšinti silpna šabdrungų valdžia. Du gubernatoriai (Paro ir Trongsos) kovojo tarpusavyje, vienas remiamas Tibeto, o kitas – Britų imperijos. Galiausiai valdžią šalyje paėmė Tongsos gubernatorius Ugjenas Vangčukas, kuris 1907 m. šalyje įvykdė dideles reformas: jų metu panaikinta šabdrungų teokratija, įkurta monarchija, reformuota administracija, o šalies užsienio politika atiduota reguliuoti Britų imperijai. Pirmuoju Butano karaliumi tapo Vangčukas, įkurdamas Vangčukų dinastiją, kuri valdo iki dabar.

1947 m. Indija tapus nepriklausoma, 1949 m. Butanas perrašė sutartį su šia valstybe, palikdamas jai teises administruoti savo užsienio politiką. Nepaisant to, Butanas išsaugojo nepriklausomybę ir tolimesnių karalių valdymo laikais modernizavosi. Tačiau šalyje stiprėjo ir etninės problemos, kadangi praktiškai nekontroliuojant migracijos, pietinėse teritorijose gausėjo daugiausia Nepalo kilmės ekonominių migrantų, vadinamų lhotsampais.

Po 1970 m. ši problema ypač išryškėjo, kuomet gretimame Sikime lhotsampų dauguma nubalsavo karalystės prijungimą prie Indijos. Butane buvo suprasta, kad lhotsampų skaičius artėja prie pagrindinės valstybės etninės grupės (ngalopų) skaičiaus, ir tai sukėlė abipusius susidūrimus tarp etninių grupių, o galiausiai ir pabėgėlių problemą. Apie 100 tūkst. lhotsampų buvo išvaryti iš šalies, o Butanas buvo priverstas labai stipriai apriboti imigraciją. Taip pat sustiprinta šalies tapatybės stiprinimo politika, tapo privalomas tradicinis aprangos kodas driglam namža, valstybinės kalbos dzongkha mokėjimas ir pan. Butanas tapo viena uždariausių pasaulio valstybių, ribojančia turistų srautus, draudžianti televiziją, internetą.

1999 m. šalyje prasidėjo reformų ir modernizacijos laikotarpis, kuris tęsiasi iki dabar. Panaikinti draudimai, apribota karaliaus valdžia, 2005 m. priimta nauja konstitucija, o 2007 m. įvyko pirmieji demokratiniai parlamento rinkimai. 2008 m. karaliui Džigme Singje Vangčukui atsisakius sosto, naujuoju valdovu tapo jaunas Džigme Khesaras Namgjelis Vangčukas.

Politinė sistema

Dabartinis Butano karalius

Butanas yra konstitucinė monarchija; valstybės vadovas yra karalius (Druk Gyalpo), kurį pagal 1998 m. priimtas reformas gali atstatydinti 150 asmenų Tautos susirinkimas (Tshodu), 2/3 balsų dauguma.

Užsienio politika

Nors kartais klaidingai aiškinama, neva pagal 1949 m. sutartį su Indija, ši vis dar reguliuoja Butano užsienio politiką, Butano vyriausybė visus užsienio reikalus, įskaitant sienos demarkacijos ginčą su Kinijos Liaudies respublika, tvarko pati. 1949 m. sutartis 2007 m. buvo pakeista nauja su Indija, kuri užtikrino Butano savarankiškumą užsienio politikoje. Butanas diplomatinius santykius palaiko su 23 valstybėmis ir Europos Sąjunga su atstovybėmis Indijoje, Bangladeše, Tailande ir Kuveite, taip pat dviem Jungtinių Tautų atstovybėm Niujorke ir Ženevoje. Butane veikia Indijos ir Bangladešo ambasados ir Tailando konsulatas. Pagal seną susitarimą Indijos ir Butano piliečiams keliaujant vieniems į kito valstybę nereikia paso ar vizos, užtenka valstybinės tapatybės kortelių. Butano piliečiai Indijoje gali dirbti be teisinių apribojimų. Butanas nėra užmezgęs diplomatinių santykių su kaimynine Kinija, nors įvairaus lygio abipusiai vizitai pastaruoju metu padažnėjo. Pirmasis dvišalis susitarimas tarp Kinijos LR bei Butano buvo pasirašytas 1998 m., o Makau ir Honkonge įsteigti garbės konsulatai. Tarp šių šalių vis dar kyla ginčų dėl sienos demarkacijos – maždaug 269 km² išlieka ginčytini.

Butano atstovybių užsienyje skaičius vienas iš mažiausių tarp visų JTO narių. Šalis nėra užmezgusi oficialių diplomatinių santykių su didžiosiomis valstybėmis, tokiomis kaip JAV, Rusija, Kinija, Jungtine Karalyste ar Prancūzija. Santykiai su Lietuva taip pat nėra užmegzti, nors minimali prekyba tarp šalių yra vystoma.

Administracinis suskirstymas

Butanas suskirstytas į 4 dzongdey (administracines zonas). Kiekvienas džondėjus toliau skirstomas į dzongkhag (rajonus), kurių yra 20. Didesnieji dzongdey savo ruožtu skirstomi į subvienetus dungkhag. Kaimų grupės sudaro apygardas, vadovaujamas gyventojų išrinkto gupo (gup).

Butano džondėjai (administracinės zonos).

Bumtangas Čukcha Dagana Gasa Haa Lhuncė Mongaras Paro Pemagačelas (Pemagatsel) Punakha

Samdrupas Džongkharas Samcė (Samchi) Sarpangas Timpu Trašigangas (Tashigang) Trašijangcė Trongsa (Tongsa) Tsirangas (Chirang) Vangdue Phodrangas (Wangdi Phodrang) Žemgangas (Shemgang)

Geografija

Butano topografija

Butanas visas patenka į Himalajų ekosistemą, todėl jo geografija ir gamta yra visiškai apspręsta šio faktoriaus. Kaip ir kitas Himalajų teritorijas (Nepalą, Sikimą, Utarakhandą), jį sudaro trys iš šiaurės į pietus išsidėstę pagrindiniai gamtiniai regionai, skirtingi savo klimatu, gamta ir gyvenimo sąlygomis.

Šiauriausia Butano gamtinė juosta sutampa su Aukštųjų Himalajų kalnagūbriu, kur aukštis siekia apie 7 km. Čia yra aukščiausios Butano viršūnės. Pačiu aukščiausiu Butano kalnu laikomas Gangkhar Puensum (7570 m.), laikomas aukščiausiu neįkoptu pasaulyje kalnu. Šiauriau jo yra Kula Kangri (7553 m.), kurios priklausomybė nėra galutinai nustatyta: ji gali priklausyti ir KLR. Aukštikalnių klimatas ypač atšiaurus, čia laikosi amžinas įšalas, ledynai – jie sudaro 10 proc. visos šalies teritorijos.

Didžiąją dalį Butano sudaro taip vadinamos „vidurio kalvos“, sutampančios su Mahabharatos kalnagūbriu. Tai – tankiausiai gyvenama krašto dalis, tankiai apaugusi miškais (jie sudaro 64 proc. šalies paviršiaus). Šiai gamtinei zonai būdingi penki metų laikai: vasara, musonų, ruduo, žiema ir pavasaris. Nors kalnai šioje zonoje svyruoja tarp 1500 ir 2700 m aukščio.

Haa slėnis kalnuose

Gangkhar Puensum viršūnė Himalajuose

Vidurio kalvų regioną išraižę upės (čia vadinamos čhu), visos prasidedančios Aukštuosiuose Himalajuose ir tekančios į pietus. Butano upės pasiekia Indiją (Asamą), kur įteka į Bramaputrą. Yra keturios pagrindinės upės. Didžiausia, kurios baseinas apima visą rytinį Butaną, yra Manasas (vietinis pavadinimas Drangme čhu). Per Punaką teka Sankošas (Punatsang čhu), kurį sudaro du svarbiausi intakai – Mo čhu ir Pho čhu. Raidakas (Vang čhu) teka per Butano sostinę Timpu ir Paro slėnį, o Torsa upė (Amo čhu) teka pro Punčolingą.

Upių dėka kalvų regione susidarę derlingi kalvų apsupti slėniai, kuriuose tankiai gyvenama, įmanoma žemdirbystė. Svarbiausi Butano slėniai (Paras, Timpu, Punaka, Haa, Bumthangas ir kt.) sutampa su svarbiausiais Butano administraciniais centrais, kuriuose nuo seno įkurtos tvirtovės – dzongai. Slėnius tarpusavyje jungia upės ir kalnų perėjos, vadinamos la.

Pietuose Himalajus apjuosia Šivaliko kalnagūbris, nesiekiantis 1500 m aukščio. Jis nusileidžia į tropiniu klimatu pasižyminčią terajų (Butane vadinamų duarais) gamtinę zoną, kurios didžiuma yra Asame, bet Butanui priklauso 10–15 km pločio terajų juosta. Čia, iškertant džiungles padaromi derlingi žemių plotai. Tik 2 proc. viso Butano teritorijos tinka žemdirbystei, ir didžiuma jos yra šioje zonoje.

Kariuomenė

Butano karinės pajėgos vadinamos Karališkąja Butano armija. Ją sudaro Karališkoji sargyba ir Karališkoji Butano policija. Tarnavimas kariuomenėje savanoriškas, minimalus karininko amžius – 18 m. Nuolatinę armiją sudaro apie 6000 Indijos armijos kvalifikuojamų karininkų. Metinis biudžetas karinėms išlaidoms sudaro 1,8 proc. šalies BVP – apie 13,7 mln. JAV dolerių. Šalis karinių jūrų pajėgų neturi.

Ekonomika

Ekonomika, kuri laikoma viena iš mažiausių ir silpniausių pasaulyje, remiasi žemės ūkiu, miškininkyste ir hidroenergijos pardavimu Indijai (tai sudaro 75 % vyriausybės pajamų).

Demografija

Butano moterys

Lepča

Ilgą laiką nebuvo žinoma, kiek tiksliai valstybėje gyvena žmonių. 1970 m., kai Butanas įstojo į JTO, buvo manoma, kad šalyje gyvena apie 1 mln. gyventojų. Vėliau, remiantis 2-3 % augimo prognozėmis, kiekvienais metais buvo didinamas gyventojų skaičius, kol 2000 m. jis pasiekė apie 2 mln., bet 2005 m. atlikus visuotinį gyventojų surašymą paaiškėjo, kad Butano populiacija yra tik 672 425.

Dėl kalnuoto reljefo krašto etninė ir lingvistinė įvairovė ypač didelė. Ethnologue priskaičiuoja 24 atskiras kalbas (beveik visos giminingos ir priklauso tibetiečių grupei), kurių vartojimas dažnai apsiriboja vienu kalnų slėniu. Nepaisant kalbų skaičiaus, visus gyventojus kultūriškai priimta dalinti į keturias grupes, kurios skiriasi gyvenimo būdu, istorija ir religija.

• Ngalopai – antroji pagal dydį etninė grupė, tačiau vyraujanti valstybės politikoje, todėl dar vadinama tiesiog butaniečiais. Daugiausia koncentruojasi kalnuotoje krašto šiaurės vakarų dalyje, prisiglaudusioje prie Sikimo. Ši kultūrinė grupė susidarė po XVII a. Butano teokratijos įkūrimo, jie išpažįsta Tibeto budizmo atšaką Drukpa. Jų kalba yra dzongkha, valstybinė Butano kalba.
• Šarčopai – laikomi didžiausia kultūrine grupe. Daugiausia koncentruojasi kalnuotoje šalies šiaurės rytų dalyje, prisiglaudusioje prie Arunačal Pradešo, ir turi daug lingvistinių ir kultūrinių bendrumų su monpais. Nuo Ngalopų skiriasi tuo, kad išpažįsta kitą Tibeto budizmo atšaką – Njingmapa. Tarp jų labiausiai paplitusi kalba yra tšangla. Kartu su Ngalopais, dėl artimumo Tibeto kultūrai įvardijami kaip bhotijai ir sudaro apie 50 % šalies populiacijos .
• Lhotsampai – kitaip „pietiečiai“. Palyginti vėlai (pradedant XIX a.) į šalį imigravę tautos, kilę iš Nepalo ir dabar sudarančios apie 35 % Butano gyventojų. Jie daugiausia koncentruojasi pietinėje šalies dalyje, nuo šiaurinių bhotijų pirmiausia skiriasi religija (išpažįsta hinduizmą). Ši populiacija yra sparčiai auganti, ir dėl to Butane kyla etniniai konfliktai. Lingvistiškai lhotsampai nėra vieningi. Tarp jų yra tokios etninės grupės kaip nepaliai, nevarai, magarai, gurungai ir kt. Tačiau tarp jų paplitusi lingua franca yra nepali kalba.
• Vietinės gentys – seniausi krašto gyventojai, gyvenę iki bhotijų ir lhotsampų atsikėlimo. Jie sudaro 15 % šalies populiacijos. Koncentruojasi rečiau gyvenamuose vietovėse: Aukštuosiuose Himalajuose (lajapai, lunanapai), terajuose (lopai), bet gyvena ir viduriniuose kalnuose (lepčai, gongdu).

Valstybinė Butano kalba yra dzongkha. Šios kalbos raštas yra identiškas tibetiečių kalbos raštui.

Oficiali šalies religija yra budizmas, kurį praktikuoja maždaug 75 % šalies gyventojų. Likę gyventojai yra daugiausiai hinduistai. Musulmonai, netikintys ir kitų religijų atstovai sudaro mažiau nei 1 % populiacijos. Iš principo įstatymai garantuoja religinę laisvę, bet bandymas žmones atversti į kitą religiją yra uždraustas.

Pasak 2003 m. apskaičiavimų, 15 m. ir vyresnių žmonių raštingumas šalyje yra 47 % (vyrų – 60 %, moterų – 34 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo Butane yra 66,13 metų (vyrų – 65,33 m., moterų – 66,97 m.). Gyventojų amžiaus struktūra:

• 0-14 metų: 30,2 %
• 15-64 metų: 64,3 %
• 65 metų ir vyresni: 5,5 % (2009 m. apsk.)

Miestai

žr. Kategorija:Butano miestai

• Džakaras, Bumtango rajono administracinis centras.
• Mongaras, komercinis centras šalies rytuose.
• Paras, kuriame įskūręs tarptautinis oro uostas.
• Punčolingas, Butano komercinis centras.
• Punaka, senoji sostinė.
• Samdrup Džongkharas
• Timpu, Butano didžiausias miestas ir sostinė.
• Trašigangas, tankiausiai apgyvendintas Butano rajonas
• Trongsa, esantis šalies viduryje.

Kultūra

Butane valdžios iniciatyva yra imtasi sistemingų priemonių vykdyti bendrosios nacionalinės laimės politiką, t. y. išlaikyti ir puoselėti gyventojų laimę. Šalyje mažai reklamos, ribojama televizija (nerodomos imtynės, MTV), uždraustas tabakas ir plastikiniai maišeliai, įstatymai nukreipti gamtosaugos linkme. Tokios priemonės yra efektyvios iš esmės dėl to, kad šalis yra geografiškai izoliuota ir joje karalius turi daug galių.

Taip pat skaitykite

• Butano ryšiai
• Butano transportas
• Butano šventės

Nuorodos

Vikižodynas

• • Butano vyriausybės portalas Archyvuota kopija 2005-12-30 iš Wayback Machine projekto.
• Šalies vadovas ir kabineto nariai Archyvuota kopija 2009-10-26 iš Wayback Machine projekto.
• Bhutannica Archyvuota kopija 2016-10-15 iš Wayback Machine projekto.
• Šalies profilis ir laiko juosta pagal BBC News
• Nuorodos apie Butaną Archyvuota kopija 2009-04-10 iš Wayback Machine projekto. Butano nacionalinėje bibliotekoje
• Wikimedia Atlas of Bhutan
• Butano turizmo taryba oficiali vyriausybinė svetainė